2026 m. rugsėjo 26 d. šeštadienis, 17:11:09
Reklama  |  facebook

Pašalintos biurokratinės kliūtys energijos bendrijoms kurtis

2024-01-26 07:48
Pradėjus svarstyti apie nuosavą atsinaujinančios energetikos šaltinį – saulės elektrinę, gyventojų žvilgsnis paprastai krypsta į gaminančio vartotojo modelį. Šiuo metu gyventojai, įmonės ir įstaigos turi ir dar vieną galimybę – burtis į Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas arba Piliečių energetikos bendrijas ir kartu įsirengti saulės elektrinę. Bendrijos skiriasi savo veiklos galimybėmis.
nuotrauka
Energetikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Žiedinė ekonomika, VŠĮ
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali veikti kaip gamintojas

Bandomosios Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB) pirmininko Domanto Tracevičiaus teigimu, AIEB principas yra gana panašus į nutolusias saulės elektrines, kurių dalį gyventojai gali įsigyti pagal individualius elektros suvartojimo poreikius, tačiau AIEB turi daugiau privalumų.

„AIEB galima steigti kartu su draugais, kaimynais, darbo kolegomis ar bendruomenėje, kurioje yra gyvenama, tuomet įrengti bendrą visos bendrijos narių saulės ar vėjo elektrinę ir visiems kartu naudoti jos pagamintą elektros energiją. Tokios AIEB teikia tiesioginę naudą visiems jų nariams, didina energijos vartojimo efektyvumą, mažina sąskaitas už elektrą ir suteikia galimybę naudoti švarią ar žaliąją elektros energiją savo reikmėms. Esant dabartinėms, itin mažoms saulės modulių kainoms, AIEB įsirengta elektrinė bus tikrai nebrangi, ypač jei bendrija turi žemės sklypą, kuriame būtų galima įrengti saulės elektrinę be didelių tinklo rekonstrukcijų“, – komentuoja pranešime cituojamas AIEB pirmininkas D. Tracevičius.

AIEB ir PEB yra visoje Europos Sąjungoje (ES) veikiantis modelis. Dėl tokių bendrijų veiklos principų, teisių ir atsakomybių ES lygiu yra susitarta 2019 metais, vėliau bendrieji principai atsirado ir Lietuvos nacionalinėje teisėje. AIEB aktyviai steigiamos daugelyje ES šalių, labiausiai išsiskiria Prancūzija, Belgija, Austrija. Pastaroji, pasak D. Tracevičiaus, yra gerasis pavyzdys, kuriuo galėtų sekti ir Lietuva. Prieš keletą metų Austrijoje nebuvo nė vienos AIEB, tačiau situacija pasikeitė atsiradus progresyviam požiūriui ir teisinėms bei finansavimo sąlygoms, įkūrus vieno langelio principu veikiantį kompetencijų centrą, pakonsultuojantį kiekvieną, norintį steigti AIEB.

„Yra ne pelno siekiančių juridinių asmenų, jau gavusių AIEB statusą. Mūsų įsteigta bandomoji AIEB taip pat kol kas dar tik planuoja įsirengti saulės elektrinę. Norime, kad ji veiktų nutolusio gaminančio vartotojo principu, nes toks variantas yra paprasčiausias. Didžiausias iššūkis – surasti tinkamą žemės sklypą, nes šiuo metu turimuose bendrijos narių reikėtų didelių pakeitimų, galinčių lemti ženklią išaugusią viso projekto kainą“, – pasakoja AIEB pirmininkas D. Tracevičius.

AIEB gali veikti kaip gamintojas, savo elektrinėje pagamintą elektrą parduodantis rinkoje, o gautą pelną paskirstantis savo dalyvių ar vietos socialinei, aplinkos ar ekonominei gerovei. Taip pat kaip nepriklausomas elektros tiekėjas, elektros energiją tiekiantis savo dalyviams, arba kaip nutolęs saulės parkas, kai elektrinė išdalijama AIEB dalyviams, kaip gaminantiems vartotojams.

Domantas Tracevičius, 
asmeninio archyvo nuotr.
 
AIEB gali būti įkurtos ir daugiabučiuose pastatuose. D. Tracevičius sako matantis čia labai didelį potencialą, nes tų pačių daugiabučių gyventojai galėtų kurti tokias bendrijas, statyti saulės elektrines ant daugiabučio pastato stogo ir gaminti bei naudoti pigesnę elektros energiją.

Norint įkurti AIEB, pirmiausia reikėtų sutelkti bendruomenę ir pristatyti jai tokią idėją, tuomet įsivardyti bendrijos tikslus, užregistruoti naują ne pelno siekiančią organizaciją (arba patikslinti esamos ne pelno siekiančios organizacijos steigimo ir kitus reikiamus dokumentus), pateikti prašymus reikalingiems leidimams gauti, suorganizuoti sutelktinio finansavimo platformą ir, galiausiai, įsirengti elektrinę. Dokumentų rengimas trunka apie mėnesį.

„Ekonomines naudas, paramos gavimo procesą, atsiperkamumą paprastai žmonės išsiaiškina patys, o teisinė dalis atrodo sudėtingesnė. Neseniai Seime mūsų siūlymu buvo priimti pakeitimai, supaprastinantys AIEB steigimo procesus. Didžioji dalis biurokratinių kliūčių yra pašalinta, manau, kad netolimoje ateityje išvysime ne vieną gerą jau veikiančios AIEB pavyzdį“, – įsitikinęs D. Tracevičius.

AIEB teisiniais ir įsteigimo klausimais konsultuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos specialistai, Lietuvos energetikos agentūra ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“.

Piliečių energetikos bendrija – nauja juridinio asmens forma 

Piliečių energetikos bendrija (PEB) yra nauja bendruomeninei energetikai skirta juridinio asmens forma, kuri leidžia gyventojams, kaimynams, vietos bendruomenėms, verslo įmonėms, viešosioms įstaigoms burtis į bendrijas, skirtas energetikos veiklai vykdyti elektros rinkoje.

Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas sako, kad PEB yra orientuotos į bendruomeninę energetiką, kurios idėja – kad gyventojai, verslas, įstaigos burtųsi ir kartu investuotų į energijos gamybos įrenginius, taptų aktyviais rinkos dalyviais ir gautų iš to naudos.

„Dažnai verslo įmonės buriasi į asociacijas, darbuotojai – į profesines sąjungas, kaimynai – į gyventojų bendrijas, kad kartu, turėdami bendrą interesą, pasiektų daugiau. Taip yra ir su PEB – sutelktinis investavimas leidžia pasiekti daugiau, tokių galimybių veikiant pavieniui nebūtų. PEB nariai gali kartu investuoti į elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginius, elektromobilių įkrovimo stoteles, užsiimti pagamintos elektros energijos dalijimusi tarp bendrijos narių ar pardavimu, teikti elektros tinklo lankstumo paslaugas tinklų operatoriams, kai reikia reaguoti į išaugusią paklausą ar pasiūlą elektros rinkoje, ir iš to gauti naudą“, – sako pranešime pacituotas K. Švaikauskas.

„PEB pavyzdžių gali būti labai įvairių. Pavyzdžiui, ūkininkai, kurie šiuo metu kooperuojasi pirkdami ir dalydamiesi žemės ūkio technika, kurios pavieniui neįpirktų, lygiai taip pat gali kooperuotis įsirengdami vėjo elektrinę ar saulės parką. Šia bendruomeninės energetikos galimybe gali pasinaudoti kaimynų bendruomenė, norinti apsirūpinti pigia elektra ar įsirengti greito elektromobilių įkrovimo stotelę ir tam išnaudoti masto ekonomiją, ar nekilnojamojo turto vystytojai, kurie naujai vystomame kvartale naujakuriams įrengtų saulės elektrinę ir taip sukurtų išties unikalią vertę nekilnojamojo turto pirkėjams“, – pabrėžia K. Švaikauskas. Pasak jo, PEB atveria galimybes verslo sutelktam finansavimui į saulės elektrinių įsirengimą ir taip savo verslui užtikrina pigią elektros energijos kainą ilgam laikotarpiui.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
nuotrauka
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
nuotrauka
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
nuotrauka
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
nuotrauka
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
nuotrauka
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
nuotrauka
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
nuotrauka
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
nuotrauka
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
nuotrauka
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
nuotrauka
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.
nuotrauka
2026-08-25 15:58
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad viešosios ir susisiekimo infrastruktūros projektuotojas pats nusprendžia, kur atsiras dviračių takas, kiek liks eismo juostų ar kurie medžiai bus pašalinti. Tačiau realybėje infrastruktūros projektavimas – gerokai sudėtingesnis procesas.
nuotrauka
2026-08-21 11:47
Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas Vilniaus rajone pradedami daugiau nei 2,6 km ilgio ruožo remonto darbai. „Via Lietuva“ atnaujins kairiąją kelio pusę, sutvarkys dangą ir kelkraščius, pagerins pėsčiųjų infrastruktūrą, o darbų metu eismas bus organizuojamas pagal „3+1“ schemą.
nuotrauka
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
nuotrauka
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
nuotrauka
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra