Darbdavio atsakomybė pagal įstatymus

Pasirūpinti vaišėmis ir linksmybėmis – tikrai ne vienintelė darbdavių pareiga. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Darbo kodekse (DK) galioja griežtesni reikalavimai, susiję su smurto ir priekabiavimo prevencija ir kontrole, kurios turi imtis darbdavys. Pagal DK 30 straipsnį, darbdaviai turi užtikrinti saugią ir pagarbą skatinančią aplinką ne tik tiesioginėje darbo vietoje, bet ir kitoje su darbu susijusioje veikloje, įskaitant ir renginius, vykstančius ne darbo metu, jei jie yra organizuojami darbdavio iniciatyva.

Šventiniai renginiai, organizuojami darbdavio, yra laikomi su darbu susijusiomis veiklomis, net jei juose nebus įpinti mokymai, pristatomos metinės ataskaitos ar pan. Tad ir darbdavio pareigos neapsiriboja muzikos ar vaišių užsakymu, jų atsakomybė yra ir darbuotojų saugumas bei tinkamas elgesys tarpusavyje. DK numato, kad darbdavys turi pasirūpinti ir prevencija, ir kontrole, kad būtų išvengta priekabiavimo ir smurto atvejų.

Ką reiškia ši nuostata? DK nurodo, kad darbdavys, užtikrindamas prevenciją, turi mokyti darbuotojus, nustatyti taisykles. Kitaip tariant, šventės yra gera proga pakelti darbuotojų sąmoningumą, primenant bendro sugyvenimo įmonėje taisykles, kurios turi veikti ir per vakarėlius.

Rizikų įsivertinimas ir valdymas

Tikrai sektina laikau praktiką, kurią Lietuvoje taiko tarptautinės įmonių grupės, perėmusios ją iš senųjų Europos valstybių. Pirmiausia prieš kiekvieną šventinį renginį, net jei vadiname jį kukliai tik vakarėliu, atliekamas tegu ir neformalus rizikos vertinimas. Tai yra, iš senesnės patirties identifikuojamos silpnesnės vietos ar, kitaip tariant, grėsmės, galinčios sukelti įtampą, ir pasirūpinama minkštosiomis priemonėmis.

Įmonių praktika rodo, kad tikrai verta apsvarstyti tokius sprendimus kaip alkoholinių gėrimų ribojimas, pasiūlant gausesnį nealkoholinių gėrimų pasirinkimą – visi žinome, kad alkoholis gali skatinti tiek draugiškus, tiek nepageidaujamus elgesio modelius. Labai pageidautina paskirti atsakingus žmones, kurie vakarėlio metu prižiūrėtų bendrą pulsą, pastebėtų kylančią temperatūrą ir laiku įsikištų – jei ne išlydėdami kai kuriuos kolegas namo, tai bent jau pasiūlydami arbatos.

Kita gera pasaulio praktika – pasirūpinti ir patogiu darbuotojų grįžimu namo, kad niekam nekiltų minčių vairuoti automobilį ar kad grįžtančiųjų į miestą kartu elgesys išliktų neutralus.

Darbdaviai turėtų žinoti, kad jų pareiga pasirūpinti priekabiavimo ir smurto prevencija bei kontrole nepriklauso nuo to, ar šventė vyksta darbo valandomis, ar kitu laiku.

Incidentai turi būti ištirti

Koks turi būti prevencijos ir kontrolės laipsnis, įstatymas neapibrėžia. Tad čia turbūt reikėtų vadovautis protingumo ar vadinamojo „šeimos tėvo“ principu – kai darbdavys yra „vyresnysis“, turintis prižiūrėti savo „vaikus“. Ir jei jau nepavyko sužiūrėti – įvyko kažkoks incidentas, tai tenka pareiga jį ištirti bei imtis priemonių.

Laikai, kai buvo įprasta į keblias situacijas reaguoti atsainiai – „išsimiegos ir pamirš / susitaikys“, jau praeityje. Prieš keletą metų tokia misija buvo daugiau įmonės kultūros klausimas, bet dabar tai jau ir pareiga. Tai yra, nutikus incidentui, darbdaviui teks paskirti atsakingą tirti asmenį ar net sudaryti komisiją, kuri ištirtų ir padėtų priimti sprendimą. Priekabiavimas yra tikrai jautri tema, šios temos kultūra yra stipriai pasikeitusi, ir darbdaviai daugiau laimėtų ne vydamiesi ją, o žengdami koja kojon.

Už ką neatsako darbdaviai?

Šventei besiruošiantys darbdaviai kolegoms turėtų priminti ir tai, kad materialinė žala, sukelta vakarėlio metu, ar patirti susižalojimai yra pačių darbuotojų atsakomybė. Nes kartais gali susidaryti klaidinga iliuzija, kad darbdavys, kuriam priskirta pareiga imtis prevencijos ir kontrolės priemonių dėl priekabiavimo, turėtų atsakyti ir dėl darbuotojo padarytos žalos – sudaužyto veidrodžio, kėdės ar susižalojimo. Taip nėra, ir darbuotojas turėtų nepamiršti, kad, susižalojus neblaiviam, gali kilti ir jam nemalonių klausimų dėl „Sodros“ išmokų, nes tai jau nėra trauma darbo metu.

Pasitvirtinti, kad darbuotojai supranta šias aplinkybes, verta netgi pasirašytinai.

Darbuotojas turi žinoti ir tai, kad jo niekas negali versti eiti į įmonės vakarėlį, jei jis to nenori.

Galiu patikinti darbdavius – pasirengimui tikrai verta skirti pakankamą dėmesį: tinkamai organizuotas šventinis vakarėlis ne tik stiprina komandos dvasią, bet ir padeda išvengti nemalonių pasekmių.