Šioje baudžiamojoje byloje, kaip rašoma STT ir prokuratūros pranešime, buvęs URATC direktorius pripažintas kaltu, nes duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neatlygintinai naudojo jo vadovaujamos bendrovės turtą ir kitus išteklius, priėmė kyšius iš vienos Kauno regiono įmonės vadovaujančių asmenų paslaugomis, medžiagomis bei kt.

STT pareigūnai tyrimo metu taip pat nustatė, kad viena Utenos statybų bendrovė 2016–2017 m. atliko įvairius darbus URATC direktoriui M. B. priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų darbams atlikti. Statybų bendrovės direktoriui A. K. už darbus ir medžiagas buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie pagal susitarimą buvo neapskaityti. A. K. šių pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą.

Įtariama, kad klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, A. K. vadovaujamai statybų bendrovei galėjo būti padarytas 38000 Eur nuostolis, o valstybei nesumokėta apie 10000 Eur mokesčių.

Panevėžio apygardos teismas gruodžio 6 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Buvęs URATC direktorius M. B. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam teismas skyrė 25760 Eur dydžio baudą bei 2 906 Eur konfiskavo valstybės nuosavybėn. Teismas taip pat nusprendė M. B. atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje trejiems metams.

Utenoje registruotas juridinis asmuo – statybų bendrovė – pripažinta kaltu dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Bendrovei teismas skyrė 18830 Eur dydžio baudą.

Šios bendrovės direktoriui A. K. dėl dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo skirta 7532 Eur bauda bei 3 metų laisvės atėmimo bausmė – po bausmės įsiteisėjimo jam skirta nedelsiant atlikti 6 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams paskirti intensyvią priežiūrą. Iš A. K. teismas taip pat nusprendė konfiskuoti gautos naudos vertę pinigais – 20000 Eur. Bendrovės akcininkui G. G. dėl dokumentų klastojimo skirta 3700 Eur dydžio bauda.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl savo namo statybos buvusiam URATC direktoriui M. B. jau anksčiau teko varstyti teismo duris. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad M. B. deklaravo apie atliktą statinio rekonstravimą ir pakeistą statinio paskirtį, nors iš tiesų kultūros vertybe pripažintoje dvarvietėje buvo pastatytas naujas namas.

STT pareigūnų tyrimo metu surinktą informaciją įvertinęs Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Prokuroras prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kuriais sumažinta kultūros vertybe pripažinto Avižienių dvaro Utenos rajone teritorija. Teismas konstatavo, kad dvarvietės teritorija, priklausanti buvusiam URATC vadovui, buvo sumažinta nepagrįstai ir panaikino tai numačiusius institucijų sprendimus.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.