Projekto metu bus sukurta sistema, kurioje bus kaupiama informacija apie pastatų charakteristikas, techninę priežiūros dokumentaciją, pastatų būklę, energetines savybes, energijos suvartojimą.

Bus atliekama šių duomenų analizė renovacijos stebėjimui, skatinimui bei pateikiama informacija visuomenei apie pastatų esamą būklę ir renovacijos procesą.

SSVA direktorius Aidas Vaičiulis teigė, kad Pastatų duomenų banke esantys duomenys bus esminis elementas priimant su pastatų renovacija priimamus sprendimus.

„Dažnai susikoncentruojame tik į statybos procesą, kuris kartu su projektavimu gali tęstis iki 5 metų, tačiau pastato eksploatacija gali užtrukti 50 ir daugiau metų. Eksploatuojamas pastatas dažniausiai pasiekia momentą, kai turi būti priimamas sprendimas, ką su juo daryti – renovuoti, o galbūt net griauti“, – projekto pristatyme kalbėjo pranešime pacituotas A. Vaičiulis.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė sakė, kad Pastatų duomenų bankas yra pirmasis žingsnis siekiant skaitmenizuoti pastatų eksploatavimo duomenis.

„Bankas skaitmenizuos visus duomenis apie pastatą, kurie bus reikalingi pastato techninei priežiūrai, naudojimui ir modernizavimui. Kuriant šį įrankį kuriame ir teisinį reguliavimą, kuris sudarys sąlygas naudotis Pastatų duomenų banku, užtikrins, kad ši sistema sukurs naudą, kurios visi siekiame“, – teigė pranešime cituojama M. Juodvalkė.

Projekto pristatymo metu vykusioje diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas pastatų priežiūros problematikai bei iššūkiams aptarti, lūkesčiams dėl kuriamo Pastatų duomenų banko išgirsti.

75% pastatų fondo ploto pastatyta iki 1992 m., kai nebuvo keliami jokie energinio naudingumo reikalavimai. Šie pastatai neatitinka šiuolaikinių standartų ir reikalavimų, jie priskiriami žemesnei nei C energinio naudingumo klasei, bei suvartoja net 78% visos pastatų fondo pirminės energijos.

Lietuvoje šiuo metu nėra vieningo sprendimo, leidžiančio kaupti duomenis apie pastatų būklę.

Projektas „Pastatų duomenų bankas“ įgyvendinamas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, kurį finansuoja Europos Sąjungos priemonė „NextGenerationEU“. Jo įgyvendinimas numatytas iki 2025 m. III ketv.