Atmintinėje nurodoma, kad visiško žalos atlyginimo gali reikalauti bet kas, kam buvo padaryta žala dėl konkurencijos teisės pažeidimo – vartotojai, įmonės, valstybės institucijos, perkančiosios organizacijos.

Nukentėjusieji gali reikalauti pažeidėjų atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius, pavyzdžiui, dėl to, kad vartotojas sumokėjo didesnę kainą už prekę dėl konkurenciją ribojančio susitarimo. Be to, žalos atlyginimo siekiantys asmenys gali reikalauti kompensuoti dėl pažeidimo negautas pajamas ar sumokėti palūkanas.

Žalos atlyginimo galima reikalauti teikiant teismui individualų arba grupinį ieškinį, t. y. jungiantis su kitais žalą patyrusiais asmenimis.

Nukentėjusieji teisme turi įrodyti, kad įmonė sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą arba piktnaudžiavo dominuojančią padėtimi. Jeigu tokį pažeidimą jau nustatė Konkurencijos taryba arba Lietuvos teismai, pažeidimo įrodinėti nereikia. Teisme taip pat reikia įrodyti, kad žalos atlyginimo prašantis asmuo ar organizacija iš tiesų patyrė žalą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, o ne kitų veiksnių, ir tai, kokio dydžio žala buvo padaryta.

Įstatymai numato lengvesnį karteliu padarytos žalos įrodinėjimą. Kartelio atveju nereikia įrodinėti, kad žala buvo padaryta, įrodinėjamas tik padarytos žalos dydis.

Siekti gauti žalos atlyginimą galima ir neteisminiu būdu, pavyzdžiui, tiesiogiai kreipiantis į žalą sukėlusią įmonę.

Detalios taisyklės, pagal kurias nuo konkurencijos teisės pažeidimų nukentėję asmenys gali ginti savo teises pareikšdami ieškinius dėl žalos atlyginimo įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. Jos įtvirtintos Konkurencijos įstatyme.

2018 m. Konkurencijos taryba nustatė du konkurenciją ribojančius susitarimus, už kuriuos skyrė 707,8 tūkst. Eur baudų. Sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius, ir 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas.