Kaip pažymi advokatų profesinės bendrijos TEGOS pranešime cituojama vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė, tokie pasiūlymai gali būti visiškai teisėti, tačiau tik tuo atveju, jei yra tinkamai pagrįsti ir kruopščiai įvertinti.

Neįprastai maža kaina

Viešųjų pirkimų įstatymas nustato aiškius kriterijus, kada tiekėjo pasiūlyta kaina laikoma neįprastai maža. Pavyzdžiui, kai vieno tiekėjo pasiūlymo kaina yra daugiau kaip 30 proc. mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytas kainas arba už sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Lietuvos teismų praktika perkančiosioms organizacijoms tokiais atvejais suteikia ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į tiekėją bei prašyti pateikti kainos pagrindimą. Tiekėjas privalo paaiškinti, kaip jis pajėgs tinkamai įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą, o pirkimo vykdytojas – šiuos argumentus objektyviai ir kruopščiai įvertinti. Kadangi šį procesą atidžiai stebi ir konkurentai, ginčai dėl „per mažų“ kainų viešuosiuose pirkimuose yra gana dažni.

Kai kaina lygi nuliui

Rečiau, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai tiekėjai pasiūlymuose nurodo nulinį įkainį ar net viso pasiūlymo minusinę kainą. Svarbu pabrėžti, kad tokie pasiūlymai savaime nėra neteisėti ir automatiškai nereiškia korupcijos ar kitų pažeidimų.

Situacijos gali būti labai skirtingos. Pavyzdžiui, kai perkamos kelios skirtingų prekių kategorijos, tiekėjas vienai iš jų (tarkime, citrinoms) pasiūlo 0 ct už kilogramą kainą, o kitas prekes įkainoja įprastai. Lietuvos apeliacinis teismas tokį modelį apibūdina kaip kryžminį pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimą, kai vienos kategorijos nuostolis kompensuojamas kitos kategorijos pelnu.

Visai kita situacija, kai visas paslaugų ar darbų paketas įkainojamas 0 eurų ar net siūlomas už neigiamą kainą. Tokiais atvejais akivaizdu, kad tiekėjas siekia naudos ne iš tiesioginio atlygio pagal sutartį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog atlygis gali būti gaunamas ir netiesiogiai – per patirtų išlaidų kompensavimą, galimybę įgyti reikiamos patirties, patekti į naują rinką, gauti rekomendacijų ar sustiprinti reputaciją.

Pagrindimo svarba ir praktinės rizikos

Visais atvejais esminis aspektas išlieka tas pats – tiekėjas turi įrodyti, kad yra pajėgus tinkamai įvykdyti sutartį pagal pasiūlytą kainą. Praktikoje pasitelkiami įvairūs argumentai: geografinis artumas, leidžiantis išvengti transporto sąnaudų, nuosavybės teise valdomas turtas, mažinantis veiklos kaštus, pelningumo ataskaitos, sėkmingai įvykdytų analogiškų sutarčių patirtis, darbuotojų atlygio mokėjimas nepriklausomai nuo darbų apimties ar siekis įgyti kvalifikaciją būsimiems pirkimams.

Vis dėlto tokie paaiškinimai turi būti realūs, motyvuoti ir pagrįsti įrodymais, o ne apsiriboti deklaratyviais teiginiais. Be to, reikia nepamiršti, kad kainos pagrindimas pirkimo procedūros metu dar negarantuoja sklandaus sutarties vykdymo. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vėliau tiekėjas pripažįsta „apsiskaičiavęs“ ir siekia papildomų pajamų, siūlydamas papildomas paslaugas, darbus ar prekes.

Todėl tais atvejais, kai nulinių ar itin mažų kainų pasiūlymai kelia pagrįstų abejonių dėl sutarties įvykdymo kokybės, perkančiosios organizacijos turėtų dar iki pirkimo paskelbimo apsvarstyti kainodaros modelį, galimybę taikyti kokybinius vertinimo kriterijus ir neapsiriboti vien mažiausios kainos vertinimu. Vis dėlto bendra Lietuvos teismų formuojama taisyklė išlieka aiški – už pasirinktą pasiūlymo strategiją ir kainodarą atsako pats tiekėjas. Jei jis sugeba įrodyti, kad nulinę ar minusinę kainą pasiūlęs sutartį įvykdys tinkamai, tokio pasiūlymo atmesti vien dėl kainos nėra pagrindo.