BVP mažėjo dėl pramonės sektoriaus įmonių veiklos rezultatų

2023 m. BVP, išankstiniais vertinimais, sudarė 72,1 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2022 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Didžiausią neigiamą įtaką BVP metiniam pokyčiui turėjo pramonės sektoriaus įmonių veiklos rezultatai. Pramonės produkcijos parduota mažiau nei 2022 m.

2023 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 35 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija – 3,8 proc.

Per metus labiausiai sumažėjo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, – 23,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 15,5 proc., baldų – 14,9 proc., gamybos produkcija.

2023 m. labiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 26,1 proc., elektros įrangos – 24,7 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 19,1 proc., gamybos produkcija.

Pramonės produkcijos kainos sumažėjo

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7,9 proc. Tokį kainų pokytį labiausiai lėmė sumažėjusios chemikalų ir chemijos produktų (22,5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (16,2 proc.) kainos.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus sumažėjo 8,9 proc., ne Lietuvos rinkoje – 7 proc. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, visos parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 7,2 proc., Lietuvos rinkoje – 8,1 proc., ne Lietuvos rinkoje – 6,3 proc. Euro ir ne euro zonos rinkose parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo po 7 proc.

Atlikta daugiau statybos darbų

Išankstiniais duomenimis, statybos įmonės šalyje 2023 m. atliko darbų už 5,5 mlrd. Eur, tai 13,1 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2022 m. Labiausiai augo inžinerinių statinių statybos darbų apimtis, jų atlikta 28,5 proc. daugiau, o pastatų statybos darbų – 1,4 proc.

2023 m. inžinerinių statinių statybos darbų dalis sudarė 46,7 proc. visų šalyje atliktų darbų, negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 33,8 ir 19,5 proc.

Užsienyje atlikta statybos darbų už 651,6 mln. Eur, tai 5,4 proc. daugiau nei 2022 m.

Per metus (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,9 proc. Tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (19,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.), pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (2,9 proc.) sumažėjimas.

Daugėjo veikiančių ūkio subjektų

2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 142 954 ūkio subjektai, jie sudarė 60,4 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, palyginti su 2023 m. pradžia, padidėjo 14,3 proc. Daugiau negu ketvirtadalis ūkio subjektų (21,6 proc.) vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklas. 12,2 proc. ūkio subjektų vykdė profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, po dešimtadalį ūkio subjektų užsiėmė statyba (10,1 proc.) ir kita aptarnavimo veikla (9,2 proc.).

86,4 proc. veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų. Ūkio subjektai, kuriuose dirbo daugiau nei 100 darbuotojų, sudarė 1,4 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

64 proc. ūkio subjektų metinės pajamos sudarė iki 100 tūkst. Eur. Ūkio subjektai, per metus gaunantys daugiau kaip 0,5 mln. Eur pajamų, sudarė 16 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2023 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 15 733 ūkio subjektai (duomenys yra išankstiniai), tai 11,4 proc. daugiau negu 2022 m. Daugiausia įregistruotų naujų ūkio subjektų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, mažiausiai – Birštono, Rietavo ir Pagėgių savivaldybėse.

2023 m. registruoti 1 037 bankrotai (panašiai kaip 2022 m.). Daugiausia bankrutavo įmonių, vykdančių didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (duomenys yra išankstiniai).

Vidutinis darbo užmokestis padidėjo

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,6 proc., arba 225 Eur, ir sudarė 2 014 Eur.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2023 m. sudarė 1 249,1 Eur ir per metus padidėjo 11,4 proc. (128 Eur).

Dėl 2023 m. vis dar aukštos infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo tik 2,1 proc. (2023 m. vartotojų kainų indeksas – 9,1 proc.). 2023 m. bruto DU sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 13 proc. ir sudarė 2 116,4 Eur, o privačiame sektoriuje padidėjo 12 proc. ir sudarė 1 973,8 Eur ir buvo 142,6 Eur mažesnis nei viešajame sektoriuje.

2023 m. bruto DU šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. Didžiausią bruto DU gavo informacijos ir ryšių (apie 3 684 Eur), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 3 349,3 Eur). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 1 354,6 Eur), nekilnojamojo turto operacijų (apie 1 587,2 Eur), kito aptarnavimo veiklos (apie 1 604 Eur) įmonių darbuotojai.

Minimalioji mėnesinė alga – didžiausia Baltijos šalyse

2023 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 proc.

Minimalioji mėnesinė alga 2023 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudarė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.

Išankstiniais vertinimais, 2023 m. spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 762 Eur ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 762 iki 1 005 Eur, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1 005 iki 1 410 Eur ir likęs ketvirtadalis – daugiau nei 1 410 EUR, atskaičius mokesčius.

Neto DU mediana 2023 m. spalį sudarė 1 005 Eur ir buvo 102 Eur didesnė nei 2022 m. spalį.

Didesnį nei 6 000 Eur bruto darbo užmokestį gavo apie 20 tūkst. darbuotojų (6 tūkst. darbuotojų daugiau nei 2022 m. spalį).

2023 m. šalies ūkyje vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius „Sodrai“) skaičius sudarė apie 1 mln. 359 tūkst. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,5 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai (73,6 proc., arba 1 mln. 374 tūkst.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje. Viešajame sektoriuje (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus) dirbo mažiau nei trečdalis (26,4 proc., arba 358,6 tūkst.) darbuotojų.