2021 birželio 15 d. antradienis, 4:26
Reklama  |  facebook

Pinigus ne tik dalinkime, bet ir įdarbinkime

2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis rodiklis net trečdaliu mažesnis – 8%.
nuotrauka
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos savivaldybių asociacija),
Didžiulį nerimą kelia tai, kad šio pramonės sektoriaus dalyviai prognozuoja 30% nuosmukį. Tai reiškia, kad šalies rangovų ir visos po jais sekančios įmonių grandinės laukianti krizė dar tik priešaky.

Statybos įmonės išmontuoja pastolius

Nekilnojamojo turto vystytojai jau pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir sumokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl anksčiau planuotų statybos projektų įgyvendinimo. Dėl šių priežasčių statybos įmonės mažina veiklos sąnaudas ir nuo sustabdytų projektų statinių nuima pastolius bei klojinius, atsisako buitinių namelių bei kranų nuomos, o 65% statybos bendrovių išleido savo darbuotojus į prastovas.

Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir statybinių medžiagų bei technikos gamintojai ir nuomotojai. Pavyzdžiui, cemento naudojimas balandžio mėnesį krito 30%. Žaliavų tiekėjai nuogąstauja, kad rudenį apyvartos gali sumažėti net 40% ir didžiausi praradimai dar tik laukia metų pabaigoje.

Statybos leidimų skaičius rodo žiemą

Mažėjančias statybos darbų apimtis rinkoje liudija ir statistika apie išduotų statybos leidimų skaičių INFOSTATYBA sistemoje. Pagal šį rodiklį statybų rinkoje – tikra žiema, nes užregistruojama tiek pranešimų apie statybos darbų pradžią, kiek ir šalčiausiu metų laiku, kuomet dėl sezono įtakos statybos stovi vietoje. Žiemos metu statybas dažniausiai pradeda tik labai nedidelė dalis užsakovų ir per dieną būna registruojama tik apie 20–25 pranešimai apie naujų darbų pradžią. Tačiau dabar tokius skaičius matome jau per turėjusį prasidėti tikrą statybos darbų įkarštį.

Jeigu pesimistinės statybos sektoriaus dalyvių prognozės išsipildys, tuomet mūsų valstybės biudžetas rizikuoja prarasti reikšmingas sumas – 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų GPM mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio. Skaičiai kalba patys už save.

Jeigu 10% šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10–12 tūkst. gyventojų metų pabaigoje atsidurtų Užimtumo tarnybos sąrašuose arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę. Atminkime, jog prieš dešimtmetį daugiausia emigravusių asmenų buvo būtent statybininkai. Tai žmonės, kurie per metus sukuria apie dešimtadalį šalies BVP.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai itin paveiktų ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatintų dar spartesnį nedarbo lygio augimą. Per balandžio mėn. šalyje turime 17 tūkst. naujų bedarbių, o tai – akmuo ant kaklo valstybės biudžetui. Paskaičiuokime: šiandien statybos sektoriuje dirba apie 110 tūkst. žmonių, neįskaičiuojant vykdančių individualią veiklą.

Kokias prognozes statybos pramonei žada kitos ES valstybės?

Europos Statybos Pramonės Federacija 28 valstybėse atliko statybos sektoriaus dalyvių apklausą. Jos rezultatai atskleidė, jog didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės. O, pavyzdžiui, tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija ketina investuoti į statybos projektus ir didinti jų apimtis, todėl jų ekonominės prognozės gerokai optimistiškesnės.

Kodėl? Visų pirma, šiose valstybėse bus skiriami dideli finansiniai resursai miestų ir rajonų infrastruktūrai, jos tobulinimui ir gerinimui. Visų antra, jos taip pat spartins pastatų renovaciją ir energinio efektyvumo didinimą, skatins žaliąją energetiką ir atsinaujinančių išteklių naudojimą skatinančius projektus, investuos į lietaus vandens nuotekų surinkimo sistemas ir decentralizuotą energijos gamybą.

Vienas iš ekonomikos skatinimo būdų – maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis

Mūsų valstybei reikėtų „neišradinėti dviračio“ ir eiti tokia pačia kryptimi, nes nuo to priklauso, kokiu greičiu atsitiesime po pandemijos. Kitu atveju – pesimistinės rinkos dalyvių prognozės gali išsipildyti. Vienas iš pagrindinių ekonomikos skatinimo būdų - maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis ir trumpinti jų procedūras bei investuoti į statybos ir infrastruktūros projektus.

Tokių projektų įgyvendinimas – didžiulis ekonomikos variklis, ypač reikšmingas krizės kontekste, tą įrodo pasaulio jau išgyventų ekonominių krizių patirtis. Viešųjų investicijų į statybą ir infrastruktūrą naudą savo ekonomikos teorijoje dar Didžiosios depresijos laikais pabrėžė ir žymus ekonomistas John Maynard.

Statybos sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę, taip pat jis glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos. Kai Lietuvos gamintojams dėl įvesto karantino eksporto rinkos uždarė duris, tai viešųjų pirkimų apimties didinimas yra vienas iš geriausių būdų, galinčių kompensuoti dingusią paklausą. Skaičiuojama, kad kiekvienas į infrastruktūrą investuotas euras ilguoju laikotarpiu šalies BVP gali generuoti net 20% grąžą.

Eidami šia kryptimi, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip generuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį.

Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje, prisidedant prie naujų projektų įgyvendinimo.

Pavyzdžiui, tokio projekto kaip „Rail Baltica“ statyba ir geležinkelio ruožų elektrifikavimas leistų sukurti net 13 000 naujų darbo vietų. Kitas itin sveikintinas ir jau realiais darbais tapęs pavyzdys - Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva investuoti į šaligatvių ir pėsčiųjų takų tvarkymą, siekiant ne tik pagerinti aplinką, bet ir padėti žmonėms, netekusiems darbo. Šios iniciatyvos dėka valstybinėje įmonėje GRINDA bus papildomai įdarbinta apie 80 naujų darbuotojų.

Lemiantis faktorius – laikas

Naujieji Vyriausybės paskelbti sprendimai apie investicijas į statybos ir infrastruktūros projektus yra teisinga kryptis krizės padariniams švelninti, sumos solidžios ir užmojai skamba tikrai patraukliai. Tačiau labai svarbu ir operatyvus šių sprendimų įgyvendinimas, nes dažnu atveju įvairūs procesai įsisuka į biurokratinius tinklus ilgam laikotarpiui, o šiandien laikas yra itin lemtingas.

Pastaruoju metu iš kai kurių sektorių profesijų atstovų taip pat girdime garsiai keliamus klausimus kodėl valstybės lėšos šiandien skiriamos statybos projektams, tačiau turime suvokti, kad būtent statybų pramonė gali padėti išgelbėti Lietuvą nuo didelių praradimų, ženkliai sumažinti patiriamą žalą ekonomikai ir visam mūsų gerbūviui bei išlaikyti iš biudžeto pajamų egzistuojančias valstybines struktūras.

Statybininkams reikia ne pašalpų ar subsidijų, o galimybės užsidirbti, todėl valstybė turėtų tapti ne tik rėmėju, bet ir pirkėju. Norėdami kuo greičiau atsitiesti po krizės, pinigus turime ne tik dalinti, bet ir įdarbinti. Tuomet naudą pajusime visi – tiek valstybė, tiek verslas, tiek visuomenė.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-09 15:40
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 m. gegužės mėnesio reikšmė išaugo 2,7% (2021 m. balandį buvo fiksuojamas 1,4% augimas).
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-01 09:00
Sostinėje per gegužės mėnesį „Citus“ analitikai fiksavo 756 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos sutartis – rinka vis dar buvo labai aktyvi. Tai daugiau nei bet kurį ankstesnį bet kurių visų ankstesnių metų mėnesį bei sausį ir vasarį šiemet, nors kiek mažiau nei balandį ir kovą.
nuotrauka
2021-05-26 09:38
Per ateinančius 2–3 metus kas trečias šalies gyventojas planuoja įsigyti naujesnį, labiau poreikius atitinkantį būstą. Būstą dažniau planuoja keisti jaunesni ir didmiesčių gyventojai. Viena iš pagrindinių būsto keitimo priežasčių – netenkina esamo būsto kokybė ir patogumas.
nuotrauka
2021-05-13 14:00
Preliminarioji sutartis yra šalių ikisutartinių santykių išraiška, kuria yra susitariama ateityje (iki nustatyto termino) pasirašyti pagrindinę sutartį. Taigi, pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje.
nuotrauka
2021-05-10 10:43
Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes ...
nuotrauka
2021-05-07 11:48
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali p...
nuotrauka
2021-05-03 15:22
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 ...
nuotrauka
2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
nuotrauka
2021-04-19 09:44
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių iššūkių, kuris laukia įmonių ir visos valstybės ekonomikos, yra konkurencingumo išlaikymas ir jo stiprinimas.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
nuotrauka
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
nuotrauka
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
nuotrauka
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Požeminis vanduo ir geoterminė energija – tvarumo ir naudos garantija

Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.