2022 birželio 25 d. šeštadienis, 20:47
Reklama  |  facebook

Pinigus ne tik dalinkime, bet ir įdarbinkime

2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis rodiklis net trečdaliu mažesnis – 8%.
nuotrauka
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos savivaldybių asociacija),
Didžiulį nerimą kelia tai, kad šio pramonės sektoriaus dalyviai prognozuoja 30% nuosmukį. Tai reiškia, kad šalies rangovų ir visos po jais sekančios įmonių grandinės laukianti krizė dar tik priešaky.

Statybos įmonės išmontuoja pastolius

Nekilnojamojo turto vystytojai jau pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir sumokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl anksčiau planuotų statybos projektų įgyvendinimo. Dėl šių priežasčių statybos įmonės mažina veiklos sąnaudas ir nuo sustabdytų projektų statinių nuima pastolius bei klojinius, atsisako buitinių namelių bei kranų nuomos, o 65% statybos bendrovių išleido savo darbuotojus į prastovas.

Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir statybinių medžiagų bei technikos gamintojai ir nuomotojai. Pavyzdžiui, cemento naudojimas balandžio mėnesį krito 30%. Žaliavų tiekėjai nuogąstauja, kad rudenį apyvartos gali sumažėti net 40% ir didžiausi praradimai dar tik laukia metų pabaigoje.

Statybos leidimų skaičius rodo žiemą

Mažėjančias statybos darbų apimtis rinkoje liudija ir statistika apie išduotų statybos leidimų skaičių INFOSTATYBA sistemoje. Pagal šį rodiklį statybų rinkoje – tikra žiema, nes užregistruojama tiek pranešimų apie statybos darbų pradžią, kiek ir šalčiausiu metų laiku, kuomet dėl sezono įtakos statybos stovi vietoje. Žiemos metu statybas dažniausiai pradeda tik labai nedidelė dalis užsakovų ir per dieną būna registruojama tik apie 20–25 pranešimai apie naujų darbų pradžią. Tačiau dabar tokius skaičius matome jau per turėjusį prasidėti tikrą statybos darbų įkarštį.

Jeigu pesimistinės statybos sektoriaus dalyvių prognozės išsipildys, tuomet mūsų valstybės biudžetas rizikuoja prarasti reikšmingas sumas – 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų GPM mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio. Skaičiai kalba patys už save.

Jeigu 10% šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10–12 tūkst. gyventojų metų pabaigoje atsidurtų Užimtumo tarnybos sąrašuose arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę. Atminkime, jog prieš dešimtmetį daugiausia emigravusių asmenų buvo būtent statybininkai. Tai žmonės, kurie per metus sukuria apie dešimtadalį šalies BVP.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai itin paveiktų ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatintų dar spartesnį nedarbo lygio augimą. Per balandžio mėn. šalyje turime 17 tūkst. naujų bedarbių, o tai – akmuo ant kaklo valstybės biudžetui. Paskaičiuokime: šiandien statybos sektoriuje dirba apie 110 tūkst. žmonių, neįskaičiuojant vykdančių individualią veiklą.

Kokias prognozes statybos pramonei žada kitos ES valstybės?

Europos Statybos Pramonės Federacija 28 valstybėse atliko statybos sektoriaus dalyvių apklausą. Jos rezultatai atskleidė, jog didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės. O, pavyzdžiui, tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija ketina investuoti į statybos projektus ir didinti jų apimtis, todėl jų ekonominės prognozės gerokai optimistiškesnės.

Kodėl? Visų pirma, šiose valstybėse bus skiriami dideli finansiniai resursai miestų ir rajonų infrastruktūrai, jos tobulinimui ir gerinimui. Visų antra, jos taip pat spartins pastatų renovaciją ir energinio efektyvumo didinimą, skatins žaliąją energetiką ir atsinaujinančių išteklių naudojimą skatinančius projektus, investuos į lietaus vandens nuotekų surinkimo sistemas ir decentralizuotą energijos gamybą.

Vienas iš ekonomikos skatinimo būdų – maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis

Mūsų valstybei reikėtų „neišradinėti dviračio“ ir eiti tokia pačia kryptimi, nes nuo to priklauso, kokiu greičiu atsitiesime po pandemijos. Kitu atveju – pesimistinės rinkos dalyvių prognozės gali išsipildyti. Vienas iš pagrindinių ekonomikos skatinimo būdų - maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis ir trumpinti jų procedūras bei investuoti į statybos ir infrastruktūros projektus.

Tokių projektų įgyvendinimas – didžiulis ekonomikos variklis, ypač reikšmingas krizės kontekste, tą įrodo pasaulio jau išgyventų ekonominių krizių patirtis. Viešųjų investicijų į statybą ir infrastruktūrą naudą savo ekonomikos teorijoje dar Didžiosios depresijos laikais pabrėžė ir žymus ekonomistas John Maynard.

Statybos sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę, taip pat jis glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos. Kai Lietuvos gamintojams dėl įvesto karantino eksporto rinkos uždarė duris, tai viešųjų pirkimų apimties didinimas yra vienas iš geriausių būdų, galinčių kompensuoti dingusią paklausą. Skaičiuojama, kad kiekvienas į infrastruktūrą investuotas euras ilguoju laikotarpiu šalies BVP gali generuoti net 20% grąžą.

Eidami šia kryptimi, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip generuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį.

Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje, prisidedant prie naujų projektų įgyvendinimo.

Pavyzdžiui, tokio projekto kaip „Rail Baltica“ statyba ir geležinkelio ruožų elektrifikavimas leistų sukurti net 13 000 naujų darbo vietų. Kitas itin sveikintinas ir jau realiais darbais tapęs pavyzdys - Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva investuoti į šaligatvių ir pėsčiųjų takų tvarkymą, siekiant ne tik pagerinti aplinką, bet ir padėti žmonėms, netekusiems darbo. Šios iniciatyvos dėka valstybinėje įmonėje GRINDA bus papildomai įdarbinta apie 80 naujų darbuotojų.

Lemiantis faktorius – laikas

Naujieji Vyriausybės paskelbti sprendimai apie investicijas į statybos ir infrastruktūros projektus yra teisinga kryptis krizės padariniams švelninti, sumos solidžios ir užmojai skamba tikrai patraukliai. Tačiau labai svarbu ir operatyvus šių sprendimų įgyvendinimas, nes dažnu atveju įvairūs procesai įsisuka į biurokratinius tinklus ilgam laikotarpiui, o šiandien laikas yra itin lemtingas.

Pastaruoju metu iš kai kurių sektorių profesijų atstovų taip pat girdime garsiai keliamus klausimus kodėl valstybės lėšos šiandien skiriamos statybos projektams, tačiau turime suvokti, kad būtent statybų pramonė gali padėti išgelbėti Lietuvą nuo didelių praradimų, ženkliai sumažinti patiriamą žalą ekonomikai ir visam mūsų gerbūviui bei išlaikyti iš biudžeto pajamų egzistuojančias valstybines struktūras.

Statybininkams reikia ne pašalpų ar subsidijų, o galimybės užsidirbti, todėl valstybė turėtų tapti ne tik rėmėju, bet ir pirkėju. Norėdami kuo greičiau atsitiesti po krizės, pinigus turime ne tik dalinti, bet ir įdarbinti. Tuomet naudą pajusime visi – tiek valstybė, tiek verslas, tiek visuomenė.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-06-20 09:09
Tobulėjančios statinių technologijos bei inovacijos gali tapti ir privalumu įmonėms plečiant veiklos apimtis, ir kliūtimi tai daryti. Viskas priklauso nuo to, kaip tokius objektus apibrėžia teisės aktai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad tikėtina, jog inovatyv...
nuotrauka
2022-06-17 07:29
Sparčiai didėjančios statybinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių kainos, stringančios tiekimo grandinės, Rusijos karas prieš Ukrainą – visi šie veiksniai lemia tai, kad viešųjų pirkimų sutartims iškilo grėsmė. Tiekėjai siekia išvengti nuostolių, o perkančiosios organizacijos - mokėti daugiau nei...
nuotrauka
2022-06-15 11:16
Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali p...
nuotrauka
2022-06-15 09:51
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2022-06-14 15:20
Rinkoje vykstant aršiai konkurencijai dėl įvairių sričių specialistų, įmonės juos stengiasi pritraukti kaip tik įmanydamos, tuo pačiu nepamiršdamos paskatinti ir esamų darbuotojų. Viena iš labiausiai pastebimų ir kandidatus bei darbuotojus dominančių papildomų naudų – darbo savaitės sutrumpinimas ir...
nuotrauka
2022-06-03 10:12
Rinkai patiriant iššūkių dėl kylančių kainų ir sutrikusių tiekimo grandinių, mūsų įmonė ryškesnio tiesioginio poveikio išvengė. Nei iš Rusijos ar Baltarusijos, kurioms taikomos sankcijos, nei iš karo sąlygomis gyvenančios Ukrainos mes nieko neimportavome. Tačiau kylant dujų, elektros kainoms, pakilo...
nuotrauka
2022-06-02 08:26
Karas Ukrainoje statybų sektorių paveikė labai greitai ir labai stipriai. Per pirmąsias dvi savaites nuo karo pradžios statybinio metalo kaina pakilo du kartus, o rinkoje atsirado žaliavos trūkumas. Visas metalų tiekimas iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos sustojo, o kiekiai, tiekiami iš minėtų šalių...
nuotrauka
2022-05-27 07:21
Kalbant apie darbuotojus, mūsų įmonei lengviau nei toms, kuriose dirbo ukrainiečių ir baltarusių: mes jaučiamės atsakingi už tai, kad pirmiausia darbo turėtų vietos žmonės. Tačiau visu stiprumu karo pasekmes pajutome per didėjančias kainas ir trūkinėjančias tiekimo grandines. Statybinių medžiagų rei...
nuotrauka
2022-05-25 07:17
Tiek pandemija, tiek karas Ukrainoje padarė labai didelį poveikį statybos sektoriui. Išskirtinumas nuo kitų ūkio šakų gal tik toks, kad statybos ilgesnį laikotarpį sugebėjo judėti pirmyn iš inercijos.
nuotrauka
2022-05-23 10:35
Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko ne...
nuotrauka
2022-05-11 13:18
Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėn. didėjo ir sudarė 16,6 proc. (kovo mėn. – 15,6 %). Balandžio mėn. mažėjo metinis degalų bei administruojamųjų kainų augimas, tačiau reikšmingai pabrango maisto prekės. Didėjančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo ...
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-05-03 11:54
Ukrainoje vykstantis karas, sankcijų Rusijai aidai globaliai ekonomikai ir atskiriems sektoriams, pandemijos prieš dvejus metus sukelti sunkumai atskiriems rinkos sektoriams, net kai kurių plėtotojų stabdomi pardavimai ar pasiūlos sausra – niekas neužgožia paklausos Vilniaus pirminėje būsto rinkoje.
nuotrauka
2022-04-29 10:20
Jau trečią mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje išgrynino tam tikras tiesas Lietuvos NT rinkoje bei koreguoja ateities gaires jos plėtroje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), atlikusi savo narių apklausą, pastebi kuriozinį momentą rinkoje: rekordiškai sumenkusią NT pasiūlą labi...
nuotrauka
2022-04-28 16:09
Ar architektūra yra menas? Kaip keitėsi architekto galia daryti įtaką visuomenei skirtingose santvarkose? Kodėl mūsų aplinką kuriantys menininkai retai kada yra plačiai žinomi visuomenėje ir netampa žvaigždėmis?
nuotrauka
2022-04-27 13:16
Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.
nuotrauka
2022-04-27 11:59
Kas laukia Lietuvos pajūrio NT rinkos – stagnacija ar renesansas? Nors ekonominė situacija keičiasi sparčiai ir neabejotinai daro įtaką visoms sferoms, specialistų teigimu, susidomėjimas būsto pirkimu gyvenimui ar nuomai – neslopsta. Bet ką svarbu žinoti ir būtina įvertinti prieš mąstant apie naują ...
nuotrauka
2022-04-26 13:55
Po beveik rekordinių 2021-ųjų, pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje fiksuotas NT sandorių kritimas. „Ober-haus“ duomenimis, per pirmus tris 2022-ųjų mėnesius sostinėje sudaryti 3199 sandoriai, o tai yra 8 proc. mažiau nei praėjusias metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ekspertai pažymi – kritimas nėra...
nuotrauka
2022-04-22 14:24
Medienos vilnos plokštės „Cewood“ Lietuvoje dar itin naujas produktas. Tuo tarpu Latvijoje, namų rinkoje, šis produktas naudojamas labai plačiai: nuo lubų apdailos privačiuose namuose iki daugelio mokyklų, verslo pastatų, kitų objektų atnaujinimo ir statybos projektų.
nuotrauka
2022-04-22 13:27
Mes gaminame priešgaisrinius produktus, kurie skirti pasyviai gaisrinei saugai. Rinkai pristatome įvairius sertifikuotus sprendimus: dūmų šalinimo kanalus, ugniai atsparius ortakius, plieninių ir medinių konstrukcijų apsaugą – tai labai platus spektras sprendimų, dalį kurių su partneriais (UAB FOGO)...

Statybunaujienos.lt » Komentaras