Pirmą kartą Lietuvoje šlakas panaudotas kelių tiesimui2021-11-25 07:31 Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus bei įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose. Kelių direkcijos iliustr. Minimos įmonės
Kelių direkcija (Lietuvos automobilių kelių direkcija) (iki 2023 m. VĮ), AB
Gren Klaipėda (buvusi Fortum Heat Lietuva), UAB
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vieno kilometro ilgio bandomajame ruože sunaudota 9000 tonų šlako, kuris susidarė UAB Gren Klaipėda atliekų vertimo energija jėgainėje ir buvo paruoštas naudojimui. Projekto užsakovas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių direkcija), rangovas – AB „Kauno tiltai“, o kelio įrengimo ir eksploatacijos metu tyrimus vykdo VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH).
Šlako panaudojimas – žiedinės ekonomikos pavyzdys
Tiksli eksperimentinio ruožo vieta – Jurbarko rajone esantis valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1705 Mikutaičiai I–Vertimai nuo 1,8 iki 2,8 km. Šiame ruože, kaip praneša Kelių dirkecija, įrengtos 5 eksperimentinės dangų konstrukcijos. Projektas vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas, antrasis etapas – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas sumontuotų daviklių pagalba. Antrasis etapas tęsis iki 2024 m. balandžio, tačiau eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.
„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas – tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui, gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, o kelių infrastruktūrai plėsti turėtume Lietuvoje gaunamą perdirbtą žaliavą. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.
Tikisi panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad eksperimentui pasiteisinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką, kuri pakeis įprastai importuojamą granitą. „Pro Vertimų kaimą važiuojančius vairuotojus kviečiu atkreipti dėmesį, kad šį ruožą profesionalai pavertė keliu, panaudoję medžiagą, kuri kadaise buvo mūsų atliekos. Pelenų ir šlako panaudojimas sudaro sąlygas kurti naują vertę, užuot be reikalo naudingą medžiagą vežus į sąvartynus“, – sako aplinkos ministras.
Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, esant teigiamiems tyrimo rezultatams bei nustačius, kad Lietuvoje galimas tinkamas atliekų deginimo įrenginiuose susidariusio šlako panaudojimas Lietuvos mastu, galėtų mažėti utilizuojamo šlako kiekiai bei jo utilizavimo kaštai.
Kaip sako pranešime cituojamas UAB Gren Lietuva generalinis direktorius Vitalijus Žuta, tai yra dar vienas seniai lauktas atliekų panaudojimo etapas. „Nuo tada kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji atliekų vertimo energija jėgainė Klaipėdoje, mes aktyviai ir nuosekliai dirbome, kad šlakas būtų pripažintas naudinga medžiaga ir būtų ne išmetamas, o panaudojamas. Per tą laiką su Vilniaus Gedimino technikos universiteto įvairiais padaliniais atlikome penkis ilgalaikius tyrimus ir įrodėme, kad mūsų šlakas yra patikima ir naudinga medžiaga. Šiame projekte tai tapo realybe“, – teigė Vitalijus Žuta.
Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkstančių tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20% šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Taigi Lietuvoje per metus susidaro apie 120 tūkstančių tonų šlako. Šlakas susidaro deginant nepavojingas atliekas aukštoje, maždaug 1000C, temperatūroje ir yra kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga. Infrastruktūra2023-03-30 08:10 Saulės energetika Lietuvoje didina tempus. Pernai fiksuota rekordinė saulės energetikos plėtra – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė > 40 tūkst. gyventojų paraiškų įsirengti daugiau nei 320 MW bendros galios elektrines. Tačiau Lietuvai vis trūkstant energijos, esant nestabilioms jos ka... 2023-03-28 09:22 Modernizuojant laivybos kelią didžiausia Lietuvos upe – Nemunu pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šių metų liepą baigus 3 metų projektą, Nemu... 2023-03-27 10:15 Šiauliuose po žiemos sezono atnaujinti infrastruktūros plėtros darbai – toliau tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, taip pat pradedamos rekonstruoti Lietuvos kariuomenei svarbios Aerouosto ir Lakūnų gatvės. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikš... 2023-03-24 09:29 Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų inte... 2023-03-23 16:40 Artimiausiu metu bus pradėti Kėdainių tilto sijos (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km), esančios Nevėžio upėje, demontavimo darbai. 2023-03-23 06:03 Magistralės „Via Baltica“ beveik 7 km ilgio ruožą Kauno rajone (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 16,47–23,32 km) numatoma rekonstruoti pagal automagistralės kategorijos reikalavimus. Šiame ruože neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias. Susisiekimo ministerijos s... 2023-03-23 05:55 Įsigaliojo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimo sutartis. Darbai atliekami pagal pasirašytą 9,62 mln. eurų su PVM vertės sutartį. Darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. sausio mėn. pabai... 2023-03-18 10:05 Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose. 2023-03-14 17:01 Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania... 2023-03-09 11:13 Šią savaitę Alytuje pradedama rekonstruoti viena svarbiausių mieste Santaikos g., kuri yra krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija tąsa. Tai priešpaskutinis etapas, įgyvendinant trijų gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektą, kuriam, kaip valstybei sv... 2023-03-08 06:11 Prezidento kanceliarija įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei 2 metus ir padės sutaupyti apie 200 000 eurų per metus. 2023-03-07 07:35 Viena iš didžiausių specializuotų prekybos tinklų Lietuvoje įmonė – „Gairana“ – didmeninę ir mažmeninę prekybą inžinerinių tinklų sistemomis vykdo 7-iuose padaliniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei padalinyje Latvijoje. Pernai „Gairana“ asortimentą papildė ir kelių infrastruktūros prekėmis. 2023-03-03 15:58 Aiškėja, kaip bus pertvarkytas gatvių tinklas prie naujai iškilsiančio Vilniaus „Akropolis Vingis" ir daugiabučių kvartalo „reVingis". Sutvarkius aplinkui esančias gatves, į naują traukos objektą bus patogu patekti ne tik automobiliu, bet ir ateiti pėsčiomis ar atvažiuoti dviračiu. Nauji takai, pože... 2023-03-03 12:23 „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ pasirašė 8,59 mln. eurų (su PVM) rangos darbų sutartį su Latvijos įmone „A.C.B.“. Pastaroji tapo privažiuojamųjų automobilių kelių įrengimo konkurso atkarpoje Žeimiai-Šėta (Jonavos-Kėdainių raj.) laimėtoja. 2023-02-25 08:47 Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagri... 2023-02-24 04:49 Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida statybos darbų pradžios renginyje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, simboliškai žyminti tako rekonstrukcijos darbų pradžią. 2023-02-23 09:14 UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Energijos Žara“, priklausančia atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“, dėl vėjo jėgainių parkų transformatorinių pastočių statybos Kelmės rajone. 2023-02-22 05:16 Klaipėda žengia į kitą didžiausio uostamiesčio susisiekimo koridoriaus vystymo etapą – pasirašyta sutartis dėl Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo techninio projekto koregavimo. Planuojama, kad, užbaigus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos estakados įrengimą, start... 2023-02-21 14:50 Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) iki š. m. kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti. Pakvietimus pasirašyti finansavimo sutart... 2023-02-21 10:07 Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
|