2024 vasario 29 d. ketvirtadienis, 10:04
Reklama  |  facebook

Po rekordinių metų ateina nerimo laikas

2021-12-30 10:05
Šie metai verslui buvo tikrai ypatingi – pramonė ir toliau išliko tuo garvežiu, kuris tempė visą ekonomiką. Didesnė dalis įmonių gali pasidžiaugti, kad nepaisant visų apribojimų ir uždarymų sugebėjo išsaugoti rinkas ir užsakymų apimtis. Pasidžiaugti turime kuo: šie metai buvo rekordiniai gamybos apkrovos ir apimčių atžvilgiu. Išsaugotas ir didžiausias perviršis importo ir eksporto santykyje.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo varomas sparčiai išaugusio eksporto, augančių investicijų bei vidaus paklausos. Per 2021 m. tris ketvirčius, palyginti 2020 m., Lietuvoje pramonės eksporto vertė išaugo 23,9 proc. Tad nekyla abejonių, kad bendras 2021 m. eksporto augimas išlaikys tokius rodiklius.

Lietuvos pramonės įmonių gamybiniai pajėgumai šiais metais jau pasiekė savo piką, kurio nebuvo per visa nepriklausomos Lietuvos istoriją, 80 proc., o yra atvejų, kai dirbama 95 proc. apkrovimu.

Tai lėmė ne tik po pandemijos atsigavęs gyventojų vartojimas, bet ir dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių iš Azijos į Europą – tame tarpe ir Lietuvą – sugrįžę užsakymai. Tai džiugina, bet tuo pat metu ir kelia nerimą, nes potencialas išnaudotas maksimaliai ir rezervų nebelieka. Visi suprantame, kad pasiekus maksimalius gamybos pajėgumus yra vienintelis kelias – investuoti į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą.

Dabartinė situacija visiškai neskatina įmonių galvoti apie investavimą į pramonės įrengimus, kadangi situacija išlieka labai nestabili ir neaiški:

- neaišku, kaip toliau vystysis koronavirusas ir kokie pandeminiai ribojimai laukia ateityje;
 
- pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai yra viena iš didžiųjų grėsmių, grasinančių pramonės plėtrai. Klausimas ar įmonės sugebės taip greitai persiorientuoti, kaip kad prieš septynerius metus Rusijos krizės atveju. Skirtingai nuo situacijos prieš 7 metus, šiuo atveju įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos paveiks visą Lietuvos kontraktinę gamybą, kuri sudaro didžiausią eksporto dalį. Jeigu Kinija apribos eksportą, kuris bus susietas su eksporto kilme, tai Lietuvos pramonė praras ir didžiausią savo eksporto rinką – ES, į kurią mūsų įmonės eksportuoja įvairią pramonės produkciją. Jeigu pavyks išsaugoti savo eksporto srautus, tai ir toliau didžiausiu iššūkiu išliks žaliavų ir komponentų tiekimas iš Kinijos, augantys tiekimo kaštai ir tiekimo laikas;

- labai rimta kliūtimi įmonėms investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą išlieka darbuotojų trūkumas ir dėl to sparčiai augančios algos. Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10% metinį atlyginimų augimą. 28 proc. pramonės įmonių šiandieną nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Šiuo metu verslas ieško apie 60 tūkst. darbuotojų. Rinkoje labai trūksta profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir netgi nekvalifikuotų darbuotojų, kuriuos šiai dienai atsivežti iš užsienio ir įdarbinti yra sudėtinga. Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas ženklia dalimi šiuo metu yra kompensuojamas komandiruojant juos iš kaimyninių šalių ir dėl tokios valstybės politikos yra prarandamos potencialios papildomos pajamos į Valstybės biudžetą. Darbdaviai labai aiškiai įvardija, kad šiandien dėl visos darbo jėgos iš užsienio vyksta arši konkurencinė kova su kaimyninėmis užsienio valstybėmis, iš šiuo metu Lietuva ją pralaimi dėl daugybės įvestų apsunkinimų, ribojimų, įvairių sąrašų ir kvotų.

Taigi ir toliau išliekame valstybe, kur darbo produktyvumas augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės. Deja, bet Vyriausybė taip ir neišgirdo verslo raginimo pereiti prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui), kuris paskatintų įmones daugiau investuoti į naujas, modernias, šiuolaikiškas, konkurencingas gamybos technologijas, atitinkamai įmonės efektyviau ir greičiau pereitų prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkcijos gamybos. Tai reikštų Lietuvos įmonių konkurencingumo augimą bei gebėjimą integruotis į ES strategines vertės grandines, tiesioginių užsienio investicijų didesnį pritraukimą. Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelį taiko visos kaimyninės šalis, todėl neįgyvendinus šios siūlymo Lietuva taps nebekonkurencinga regione. Ši paskata tampa dar aktualesnė dabar, kai dėl įtampų su Kinija kyla grėsmė prarasti atėjusius ir veikiančius Lietuvoje investuotojus.

Ateinantys metai nebus lengvi ir geri. Sunkesni metai laukia, nes pramonė yra tiesiogiai susijusi su energijos ištekliais ir jos konkurencingumas labai priklauso nuo energijos kainų. Elektros kainos augimas pasiekė piką. Dujų kaina jau pasiekė visų laikų rekordus, o ekspertai prognozuoja, kad ši energijos krizė gali tęstis ir visus 2022 metus. Logistikos ir žaliavų kainos kyla. Infliacija šoktelėjo virš 9 proc., o tokia infliacija paveiks ir verslą. Visoje šioje situacijoje lemiamu veiksniu verslui bus prieiga prie kapitalo ir apyvartinės lėšos, kurių trūkumą verslas jaučia jau dabar. Jeigu šių problemų neišspręsime, tai mūsų ekonomikos smagratis pradės buksuoti.

Migrantų krizė, deja, bet užgožė mūsų regionų aktualijas. Reikia stiprinti regionų ekonomiką, esminį dėmesį skiriant ne viešosioms paslaugoms, o verslo sąlygų gerinimui, investicijų pritraukimui, piliečių verslumo skatinimui, regionų dirbančiųjų išsaugojimui ir demografinių pokyčių suvaldymui. Skatinti regioninių pramonės centrų augimą, su valstybės pagalba pritraukiant investicijas į šiuos centrus. Tai itin svarbu dabar, kai kalbame tiek apie pandemijos sąlygotus nuostolius, tiek apie naują ES finansinę perspektyvą ir regionų politikos įgyvendinimui numatytas lėšas. Nuo sudėliotų prioritetų ir veiksmų priklausys, ar jos galiausiai bus skirtos naujiems fontanams ir tuščioms miestelių mokykloms renovuoti, ar bus nukreiptos į dar gyvo verslo transformaciją ir naujų darbo vietų kūrimą.

Ateityje mūsų laukia dar daug iššūkių, esminiai – žalioji transformacija, skaitmenizacija ir inovatyvumas. Dėmesys skaitmenizavimui ir atsinaujinimui yra labai svarbus, nes kitaip mes nebūsime nei konkurencingi, nei turėsime galimybės plėsti savo rinkų. Deja, bet aiškaus kelrodžio dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos kol kas valstybė neturi suformavusi, o jeigu ir turi, tai su verslu apie tai nekalba. Kaip visada vėluoja ES struktūrinė parama, kas gali sukelti finansinių lėšų trūkumą ir stabdyti investicijas į naujas technologijas.

Dialogas su sprendimų priėmėjais ministerijų lygmenyje yra minimalus. Viešojo sektoriaus negebėjimas reaguoti į gretai kintančią situaciją, politikų visiškas atsitvėrimas nuo socialinių partnerių ir nenoras galvoti bent kelis žingsnius į priekį ir įsivertinti visas galimas sprendimų rizikas ir grėsmes jau daro verslą šių neapgalvotų žingsnių įkaitais ir neigiamai įtakoja ekonomiką.

Stovint ant naujų metų slenksčio vis dar norisi tikėti, kad politikai suvoks, jog protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai veiktų ir priimtų sprendimus, o ne tam, kad manytų, kad yra pats išmintingiausias. Ateinančius sunkumus įveiksime tik tada, kai suvoksime, kad tik dialogas ir apgalvoti žingsniai, o ne viešųjų ryšių akcijos kuria šios visuomenės gerovę, ir kad šalyje esant stipriai pramonei, valstybė yra daug atsparesnė krizėms ir ekonominiams ciklams.

Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
nuotrauka
2023-12-20 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras bu...

Statybunaujienos.lt » Komentaras