2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 22:23
Reklama  |  facebook

Po rekordinių metų ateina nerimo laikas

2021-12-30 10:05
Šie metai verslui buvo tikrai ypatingi – pramonė ir toliau išliko tuo garvežiu, kuris tempė visą ekonomiką. Didesnė dalis įmonių gali pasidžiaugti, kad nepaisant visų apribojimų ir uždarymų sugebėjo išsaugoti rinkas ir užsakymų apimtis. Pasidžiaugti turime kuo: šie metai buvo rekordiniai gamybos apkrovos ir apimčių atžvilgiu. Išsaugotas ir didžiausias perviršis importo ir eksporto santykyje.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo varomas sparčiai išaugusio eksporto, augančių investicijų bei vidaus paklausos. Per 2021 m. tris ketvirčius, palyginti 2020 m., Lietuvoje pramonės eksporto vertė išaugo 23,9 proc. Tad nekyla abejonių, kad bendras 2021 m. eksporto augimas išlaikys tokius rodiklius.

Lietuvos pramonės įmonių gamybiniai pajėgumai šiais metais jau pasiekė savo piką, kurio nebuvo per visa nepriklausomos Lietuvos istoriją, 80 proc., o yra atvejų, kai dirbama 95 proc. apkrovimu.

Tai lėmė ne tik po pandemijos atsigavęs gyventojų vartojimas, bet ir dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių iš Azijos į Europą – tame tarpe ir Lietuvą – sugrįžę užsakymai. Tai džiugina, bet tuo pat metu ir kelia nerimą, nes potencialas išnaudotas maksimaliai ir rezervų nebelieka. Visi suprantame, kad pasiekus maksimalius gamybos pajėgumus yra vienintelis kelias – investuoti į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą.

Dabartinė situacija visiškai neskatina įmonių galvoti apie investavimą į pramonės įrengimus, kadangi situacija išlieka labai nestabili ir neaiški:

- neaišku, kaip toliau vystysis koronavirusas ir kokie pandeminiai ribojimai laukia ateityje;
 
- pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai yra viena iš didžiųjų grėsmių, grasinančių pramonės plėtrai. Klausimas ar įmonės sugebės taip greitai persiorientuoti, kaip kad prieš septynerius metus Rusijos krizės atveju. Skirtingai nuo situacijos prieš 7 metus, šiuo atveju įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos paveiks visą Lietuvos kontraktinę gamybą, kuri sudaro didžiausią eksporto dalį. Jeigu Kinija apribos eksportą, kuris bus susietas su eksporto kilme, tai Lietuvos pramonė praras ir didžiausią savo eksporto rinką – ES, į kurią mūsų įmonės eksportuoja įvairią pramonės produkciją. Jeigu pavyks išsaugoti savo eksporto srautus, tai ir toliau didžiausiu iššūkiu išliks žaliavų ir komponentų tiekimas iš Kinijos, augantys tiekimo kaštai ir tiekimo laikas;

- labai rimta kliūtimi įmonėms investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą išlieka darbuotojų trūkumas ir dėl to sparčiai augančios algos. Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10% metinį atlyginimų augimą. 28 proc. pramonės įmonių šiandieną nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Šiuo metu verslas ieško apie 60 tūkst. darbuotojų. Rinkoje labai trūksta profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir netgi nekvalifikuotų darbuotojų, kuriuos šiai dienai atsivežti iš užsienio ir įdarbinti yra sudėtinga. Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas ženklia dalimi šiuo metu yra kompensuojamas komandiruojant juos iš kaimyninių šalių ir dėl tokios valstybės politikos yra prarandamos potencialios papildomos pajamos į Valstybės biudžetą. Darbdaviai labai aiškiai įvardija, kad šiandien dėl visos darbo jėgos iš užsienio vyksta arši konkurencinė kova su kaimyninėmis užsienio valstybėmis, iš šiuo metu Lietuva ją pralaimi dėl daugybės įvestų apsunkinimų, ribojimų, įvairių sąrašų ir kvotų.

Taigi ir toliau išliekame valstybe, kur darbo produktyvumas augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės. Deja, bet Vyriausybė taip ir neišgirdo verslo raginimo pereiti prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui), kuris paskatintų įmones daugiau investuoti į naujas, modernias, šiuolaikiškas, konkurencingas gamybos technologijas, atitinkamai įmonės efektyviau ir greičiau pereitų prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkcijos gamybos. Tai reikštų Lietuvos įmonių konkurencingumo augimą bei gebėjimą integruotis į ES strategines vertės grandines, tiesioginių užsienio investicijų didesnį pritraukimą. Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelį taiko visos kaimyninės šalis, todėl neįgyvendinus šios siūlymo Lietuva taps nebekonkurencinga regione. Ši paskata tampa dar aktualesnė dabar, kai dėl įtampų su Kinija kyla grėsmė prarasti atėjusius ir veikiančius Lietuvoje investuotojus.

Ateinantys metai nebus lengvi ir geri. Sunkesni metai laukia, nes pramonė yra tiesiogiai susijusi su energijos ištekliais ir jos konkurencingumas labai priklauso nuo energijos kainų. Elektros kainos augimas pasiekė piką. Dujų kaina jau pasiekė visų laikų rekordus, o ekspertai prognozuoja, kad ši energijos krizė gali tęstis ir visus 2022 metus. Logistikos ir žaliavų kainos kyla. Infliacija šoktelėjo virš 9 proc., o tokia infliacija paveiks ir verslą. Visoje šioje situacijoje lemiamu veiksniu verslui bus prieiga prie kapitalo ir apyvartinės lėšos, kurių trūkumą verslas jaučia jau dabar. Jeigu šių problemų neišspręsime, tai mūsų ekonomikos smagratis pradės buksuoti.

Migrantų krizė, deja, bet užgožė mūsų regionų aktualijas. Reikia stiprinti regionų ekonomiką, esminį dėmesį skiriant ne viešosioms paslaugoms, o verslo sąlygų gerinimui, investicijų pritraukimui, piliečių verslumo skatinimui, regionų dirbančiųjų išsaugojimui ir demografinių pokyčių suvaldymui. Skatinti regioninių pramonės centrų augimą, su valstybės pagalba pritraukiant investicijas į šiuos centrus. Tai itin svarbu dabar, kai kalbame tiek apie pandemijos sąlygotus nuostolius, tiek apie naują ES finansinę perspektyvą ir regionų politikos įgyvendinimui numatytas lėšas. Nuo sudėliotų prioritetų ir veiksmų priklausys, ar jos galiausiai bus skirtos naujiems fontanams ir tuščioms miestelių mokykloms renovuoti, ar bus nukreiptos į dar gyvo verslo transformaciją ir naujų darbo vietų kūrimą.

Ateityje mūsų laukia dar daug iššūkių, esminiai – žalioji transformacija, skaitmenizacija ir inovatyvumas. Dėmesys skaitmenizavimui ir atsinaujinimui yra labai svarbus, nes kitaip mes nebūsime nei konkurencingi, nei turėsime galimybės plėsti savo rinkų. Deja, bet aiškaus kelrodžio dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos kol kas valstybė neturi suformavusi, o jeigu ir turi, tai su verslu apie tai nekalba. Kaip visada vėluoja ES struktūrinė parama, kas gali sukelti finansinių lėšų trūkumą ir stabdyti investicijas į naujas technologijas.

Dialogas su sprendimų priėmėjais ministerijų lygmenyje yra minimalus. Viešojo sektoriaus negebėjimas reaguoti į gretai kintančią situaciją, politikų visiškas atsitvėrimas nuo socialinių partnerių ir nenoras galvoti bent kelis žingsnius į priekį ir įsivertinti visas galimas sprendimų rizikas ir grėsmes jau daro verslą šių neapgalvotų žingsnių įkaitais ir neigiamai įtakoja ekonomiką.

Stovint ant naujų metų slenksčio vis dar norisi tikėti, kad politikai suvoks, jog protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai veiktų ir priimtų sprendimus, o ne tam, kad manytų, kad yra pats išmintingiausias. Ateinančius sunkumus įveiksime tik tada, kai suvoksime, kad tik dialogas ir apgalvoti žingsniai, o ne viešųjų ryšių akcijos kuria šios visuomenės gerovę, ir kad šalyje esant stipriai pramonei, valstybė yra daug atsparesnė krizėms ir ekonominiams ciklams.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-05-27 07:21
Kalbant apie darbuotojus, mūsų įmonei lengviau nei toms, kuriose dirbo ukrainiečių ir baltarusių: mes jaučiamės atsakingi už tai, kad pirmiausia darbo turėtų vietos žmonės. Tačiau visu stiprumu karo pasekmes pajutome per didėjančias kainas ir trūkinėjančias tiekimo grandines. Statybinių medžiagų rei...
nuotrauka
2022-05-25 07:17
Tiek pandemija, tiek karas Ukrainoje padarė labai didelį poveikį statybos sektoriui. Išskirtinumas nuo kitų ūkio šakų gal tik toks, kad statybos ilgesnį laikotarpį sugebėjo judėti pirmyn iš inercijos.
nuotrauka
2022-05-23 10:35
Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko ne...
nuotrauka
2022-05-11 13:18
Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėn. didėjo ir sudarė 16,6 proc. (kovo mėn. – 15,6 %). Balandžio mėn. mažėjo metinis degalų bei administruojamųjų kainų augimas, tačiau reikšmingai pabrango maisto prekės. Didėjančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo ...
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-05-03 11:54
Ukrainoje vykstantis karas, sankcijų Rusijai aidai globaliai ekonomikai ir atskiriems sektoriams, pandemijos prieš dvejus metus sukelti sunkumai atskiriems rinkos sektoriams, net kai kurių plėtotojų stabdomi pardavimai ar pasiūlos sausra – niekas neužgožia paklausos Vilniaus pirminėje būsto rinkoje.
nuotrauka
2022-04-29 10:20
Jau trečią mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje išgrynino tam tikras tiesas Lietuvos NT rinkoje bei koreguoja ateities gaires jos plėtroje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), atlikusi savo narių apklausą, pastebi kuriozinį momentą rinkoje: rekordiškai sumenkusią NT pasiūlą labi...
nuotrauka
2022-04-28 16:09
Ar architektūra yra menas? Kaip keitėsi architekto galia daryti įtaką visuomenei skirtingose santvarkose? Kodėl mūsų aplinką kuriantys menininkai retai kada yra plačiai žinomi visuomenėje ir netampa žvaigždėmis?
nuotrauka
2022-04-27 13:16
Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.
nuotrauka
2022-04-27 11:59
Kas laukia Lietuvos pajūrio NT rinkos – stagnacija ar renesansas? Nors ekonominė situacija keičiasi sparčiai ir neabejotinai daro įtaką visoms sferoms, specialistų teigimu, susidomėjimas būsto pirkimu gyvenimui ar nuomai – neslopsta. Bet ką svarbu žinoti ir būtina įvertinti prieš mąstant apie naują ...
nuotrauka
2022-04-26 13:55
Po beveik rekordinių 2021-ųjų, pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje fiksuotas NT sandorių kritimas. „Ober-haus“ duomenimis, per pirmus tris 2022-ųjų mėnesius sostinėje sudaryti 3199 sandoriai, o tai yra 8 proc. mažiau nei praėjusias metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ekspertai pažymi – kritimas nėra...
nuotrauka
2022-04-22 14:24
Medienos vilnos plokštės „Cewood“ Lietuvoje dar itin naujas produktas. Tuo tarpu Latvijoje, namų rinkoje, šis produktas naudojamas labai plačiai: nuo lubų apdailos privačiuose namuose iki daugelio mokyklų, verslo pastatų, kitų objektų atnaujinimo ir statybos projektų.
nuotrauka
2022-04-22 13:27
Mes gaminame priešgaisrinius produktus, kurie skirti pasyviai gaisrinei saugai. Rinkai pristatome įvairius sertifikuotus sprendimus: dūmų šalinimo kanalus, ugniai atsparius ortakius, plieninių ir medinių konstrukcijų apsaugą – tai labai platus spektras sprendimų, dalį kurių su partneriais (UAB FOGO)...
nuotrauka
2022-04-22 11:30
RESTOJE pristatome dvi temas, kurios būdingos mūsų įmonei: išmaniosios technologijos ir dizainas. Parodos lankytojams pristatome naujas išmaniųjų namų sistemas, naujus lietimui jautrius ekranus, šiek tiek pigesnes naujas sistemas valdyti išmanius namus ir kaip visada – naujo dizaino, spalvų jungikli...
nuotrauka
2022-04-14 11:17
Pasitaiko, jog nuomininkas pagerina išsinuomotą daiktą (pavyzdžiui, atlieka pastato rekonstrukciją, įrengia patalpas ir pan.), tačiau turto savininkas atsisako atlyginti šias išlaidas. Įstatymas nurodo, jog nuomininkui su nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus atsiranda teisę į patirtų būtin...
nuotrauka
2022-04-13 14:22
Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetenci...
nuotrauka
2022-04-12 10:03
Metinė infliacija Lietuvoje kovo mėn. toliau augo ir sudarė 15,6 proc. (vasario mėn. – 14,0 %). Kovo mėn. infliacijos duomenys jau rodo karo įtaką, kurią labiausiai atspindi dėl kilusių naftos kainų brangę degalai. Ši prekių grupė kartu su brangusiomis maisto prekėmis daugiausia prisidėjo prie metin...
nuotrauka
2022-04-12 09:33
Pastaruoju metu Lietuvoje viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės vis dažniau susiduria su pabrangusiu sutarčių vykdymu. Tai lemia ir žaliavų kainų augimas, ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje padariniai. Labiausiai tokia tendencija pastebima statybų, maisto pramonėje, energetiniams ištekliams imlių pa...
nuotrauka
2022-04-11 11:34
Dauguma įmonių vadovų sutaria dėl tvarumo reikšmės ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėse srityse. Viešoje erdvėje daug diskutuojama, kaip svarbu dirbti taip, kad mūsų dabartiniai poreikiai nepakenktų ateities kartų poreikiams. Visgi tarp deklaruojamų vertybių ir realaus įgyvendinimo verslo aplink...
nuotrauka
2022-04-11 09:32
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) nuomos pasiūla mažėjo visuose didžiuosiuose šalies miestuose, o labiausiai tai atsispindėjo žemiausiuose kainų segmentuose. Prie pokyčių rinkoje prisidėjo ir nuo karo savo šalyje bėgantys ukrainiečiai.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...