„Gyventojai skundžiasi, kad išaugus nekilnojamojo turto kainoms ir sudaromų sandorių skaičiui labai suaktyvėjo tarpininkai, kurie įkyriai siūlo savo paslaugas. Šalia sąžiningai veikiančių paslaugų teikėjų dažnai pasitaiko meluojančių, nekompetentingų ir apgaulingai vedančių buhalteriją. Žmonės, kurie nėra profesionalai ir nori tik parduoti ar išnuomoti savo būstą, neretai susiduria su tarpininkais, kurie naudojasi žmonių patiklumu ir teisinių žinių stoka, įbruka apgaulingas sutartis, kuriose gyventojui būna nurodytos įvairios baudos, delspinigiai, netesybos, o pačiam tarpininkui – premijos, priemokos ir priedai“, – sako parlamentaras.

Lietuvoje nekilnojamojo turto tarpininkų skaičius niekaip nereguliuojamas, tuo verčiasi įmonės ir atskiri asmenys. Su tarpininkų pagalba rinkoje yra sudaroma daugiau nei du trečdaliai sandorių.

„Tarpininku gali dirbti bet kas, nereikia jokios kvalifikacijos, jokių mokslų, neveikia jokie etikos kodeksai, trūksta savireguliacijos institucijų, o žmogus, kuris nukentėjo, negali niekam pasiskųsti. Tarpininkai dažnai teigia, kad kaltas pats klientas, kam nepaskaitė, kam nepasidomėjo. Visgi tokia veikla, kai neatskleidžiama visa informacija, nepaaiškinamos pasekmės, manipuliuojama žinių stoka, turėtų būti nepageidaujama. Pasitaiko atvejų, kai tarpininkai ne tik nuskriaudžia gyventojus, bet ir kovoja vieni su kitais bei daro įtaką turto kainoms. Galiausiai nukenčia žmonės, todėl valstybė turėtų peržiūrėti reguliavimą, kad tarpininkai prisiimtų ne tik pelną, bet ir elgtųsi etiškai bei atsakytų už savo veiksmus“, – sako K. Masiulis.

Seimo nario prašymu, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius atliko reglamentavimo apžvalgą, kokia praktika yra Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvoje reglamentavimas yra pats menkiausias iš visų minėtų šalių. 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)