Kaip teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" asocijuotoji partnerė Elena Mickevičienė, tai bus dar vienas žingsnis, kuris padės pereiti prie tvarios ES ekonomikos ir kovoti su „žaliuoju melu" (angl. greenwashing) bei įpareigos dar daugiau įmonių teikti standartizuotas tvarumo ataskaitas.

Pirminė nefinansinė informacijos atskleidimo direktyva buvo priimta 2014 m. ir nustatė reikalavimus atskleisti tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, įmonių socialinės, aplinkos ir personalo politikos. Šie reikalavimai galiojo didelėms viešosios naudos įmonėms, t.y. įmonėms, kuriomis prekiauja viešai ir kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų.

Ankstesnė direktyva buvo naudinga, tačiau galiojo tik labai mažam ratui įmonių ir nenustatė jokių bendrų standartų, kaip ir kokia informacija apie tvarumą turi būti atskleista. Tai lėmė, kad įmonės pateikdavo su tvarumu susijusią informacija taip, kaip norėdavo arba vadovaudamiesi skirtingais tarptautiniais standartais, dėl to palyginti įmonių informaciją buvo neįmanoma. Galėti palyginti – svarbu, kad tiek investuotojai, tiek kiti suinteresuoti asmenys galėtų priimti pamatuotą sprendimą dėl investavimo į įmonę, bendradarbiavimo su ja ar net renkantis darbdavį. Tvarumas ir aplinkosauga šiandien tampa vienu iš didžiausių veiksnių renkantis partnerius ar net įsigyjant prekes bei paslaugas.

Siekiant spręsti jau minėta palyginamumo iššūkį, 2018 m. EK pateikė siūlymą keisti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą nauja direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (CSRD), kuri įsigaliojo šių metų pradžioje ir jos nuostatas ES šalys per 18 mėnesių turi perkelti į nacionalinę teisę.

O kaip Lietuvoje?

Lietuvoje ši direktyva yra perkelta į Įmonių atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą, už tai atsakinga Finansų ministerija. Ji planuoja iki 2023 m. lapkričio pateikti Vyriausybei Įmonių atskaitomybės, Įmonių grupių atskaitomybės, Finansinių ataskaitų audito įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektus. Juos Seimas turėtų priimti 2024 m. pavasario sesijoje.

Į Lietuvos teisės aktus perkėlus ES direktyvos nuostatas, nefinansinę informaciją privalės teikti visos didelės įmonės, o taip pat beveik visos bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, bei visos viešojo intereso įmonės, pavyzdžiui, veikiančios finansų sektoriuje. Nefinansinę informaciją turės teikti ir tam tikros ne ES įmonės, vykdančios veiklą ES teritorijoje.

Didelėmis įmonėmis laikomos tos, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų – jei bendrovės balanse nurodyto turto vertė siekia daugiau kaip 20 mln. Eur., pardavimo grynosios pajamos per metus viršija 40 mln. Eur. ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius per metus yra didesnis nei 250. Pareiga teikti nefinansinę informaciją nuo 2024 m. teks gerokai didesniam skaičiui įmonių – net ir toms, kurios iki šiol jokios tvarumo informacijos nerinko ir neskelbė arba tai darė savanoriškai ir laisva forma.

Natūralu, kad įmonėms pradžioje tai bus didelė administracinė ir finansinė našta. Šiuo metu nėra susiformavusi praktika, todėl bus nelengva surinkti reikiamus duomenis. Nors rinkoje vystomi IT įrankiai, tačiau dar nėra sukurta tokių, kurie galėtų operatyviai sujungti visus grupės įmonių duomenis. Ataskaitos turės būti audituotos, o tai irgi kainuos papildomai,

Preliminariais skaičiavimais, Baltijos valstybėse tokių įmonių, kurioms bus pradėtas taikyti naujas reguliavimas, bus apie tūkstantį, tačiau vertinant situaciją, netiesiogiai bus paliesta daug daugiau rinkos dalyvių.

Aiškūs standartai

ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei jų surenkama ar absorbuojama. Šis tikslas tapo įpareigojančiu, kai 2021 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė ES klimato įstatymą.

Priimami ir kiti nauji įstatymai, kurie padės pasiekti tikslą ir 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m. Teisės aktų paketas, žinomas kaip 55 proc. tikslo priemonių rinkinys, apima taisykles dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais, nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, anglies dioksido šalinimo žemės naudojimo sektoriuje, transporto išmetamų teršalų ir kt. Jeigu viso to nebūtų, remiantis nauju klimato kaitos tyrimu numatoma, kad Europos miestuose vasarą būtų 3,5 laipsnio Celsijaus šilčiau ir, pavyzdžiui, Londono klimatas 2050 m. būtų daug panašesnis į Barselonos klimatą, tik su užtvindytomis gatvėmis.

Nors ES pradėjo nuo aplinkosauginių tikslų, kaip prioritetinių, tačiau tvarumas apima kur kas daugiau aspektų (socialinė atsakomybė, kova su korupcija ir pan.), prie kurių ES dabar taip pat smarkiai darbuojasi.

Kitais metais turėtų būti paskelbti ir specifiniai sektorių standartai, kurių, kaip planuojama, bus virš 40. Jie padės orientuotis ir atskleisti aktualią tvarumo informaciją konkrečiame sektoriuje. Taip pat bus parengti atskirti standartai mažoms ir vidutinėms įmonėms bei ne ES įmonių tvarumo informacijos teikimo standartai.

Kokia informacija reiks dalytis?

Kokią tiksliai informaciją turės atskleisti įmonės, priklausys nuo to, kokias reikšmingas tvarumo sritis jos bus identifikavusios savo veiklose. Bus taikomas dvejopas požiūris į reikšmingumą – finansinis reikšmingumas ir aplinkos bei socialinis reikšmingumas. Pastarąjį geriausiai nustatyti leidžia suinteresuotų asmenų apklausa, kurios metu įmonės vadovybė, darbuotojai, pirkėjai, tiekėjai, finansuotojai ir kiti partneriai, o taip pat, jeigu aktualu, ir nevyriausybinis sektorius ar vartotojai, apklausiami siekiant išsiaiškinti, kokie konkrečiai aplinkosauginiai, socialiniai bei valdysenos veiksniai turi įtakos įmonės veiklai ir kokiems veiksniams įtakos turi įmonė.

Pagrindinis šių standartų pakeitimas – ženkliai sumažėjo privalomų atskleisti duomenų apimtys, įmonės pačios turės atlikusios dvigubo reikšmingumo vertinimą nuspręsti ką turi atskleisti, o ko ne. EK taip pat gavo pastabų ir pasiūlymų iš 604 suinteresuotų asmenų ir įvertinusi jas priėmė pakoreguotus standartus.

Sveikintina, kad pagaliau su tvarumu susijusi informacija su standartizuota ir įmonių rezultatus bus galima palyginti tarpusavyje. Taip kovojant su vadinamuoju „žaliuoju melu", nors ir EK ambicija nustatyti išsamų privalomų pateikti informacijos sąrašą tapo kiek ribota.