Teisės aktai, reglamentuojantys statybų teisinius santykius, o konkrečiau – statybų užbaigimą, numato, jog rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Rangovas privalo pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą (kartu su jo apmokėjimą įrodančiu dokumentu) arba kredito įstaigos garantiją. Rangovas ir statytojas (užsakovas) rangos sutartyje gali būti sutarę ir dėl mokėjimo atidėjimų, kurie taip pat gali atlikti rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimą garantiniu laikotarpiu.

Laidavimo draudimo raštas, garantija ar mokėjimo atidėjimai rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). 3 metai yra minimalus terminas, galima sutarti ir dėl ilgesnio laikotarpio. Rangos sutartyje, žinoma, galima sutarti, kad garantinio laikotarpio užtikrinimas apima visų (papildomų) rangovo pareigų garantinio laikotarpio metu nevykdymą.

Užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos su PVM. Statybos įstatyme nenurodyta, tačiau statybos techniniame reglamente detalizuota, jog ši suma turi būti su PVM.

Dokumentas, užtikrinantis rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

Dažnai praktikoje daroma klaida, jog statytojas (užsakovas) rangos sutartyje nenumato mokėjimo atidėjimų (tam tikros sumos sulaikymo nuo rangovui mokėtinų sąskaitų), o ir pasirašydamas galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą nepareikalauja laidavimo draudimo rašto ar garantijos. Dėl to statytojas (užsakovas) negali priduoti pastato Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei užbaigti statybų. Tuomet tenka kreiptis į teismą ir per teismą reikalauti rangovo pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimą.

Rangovas taip pat privalo pateikti statytojui (užsakovui) garantinio laikotarpio užtikrinimą, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo mišriu būdu arba yra nesudaręs su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, ar yra sudaręs sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams atlikti. Tokiais atvejais (kai darbus atlieka keli rangovai, statybos vyksta mišriu būdu) visgi pasitaiko rangovų, teigiančių, jog vien dėl tos priežasties jie neprivalo pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimo. Tokie argumentai, žinoma, yra niekiniai.

Rangovui (juridiniam asmeniui) iškėlus bankroto bylą, taip pat neretai bandoma teigti, jog rangovo prievolės po bankroto bylos iškėlimo baigėsi, tačiau ir šie teiginiai visiškai neatitinka statybų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei teismų praktikos.

Statytojams (užsakovams) rekomenduotina būti atidiems ir laiku užsitikrini rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimą statinio garantinio laikotarpio metu.