Privalote žinoti: rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimas statinio garantinio laikotarpio metu
2020-10-28 12:50
Kartu su statybų užbaigimu, kai atlikti statybos darbai perduodami užsakovui, rangovo prievolės nesibaigia. Kokios jos yra ir į ką turi atkreipti dėmesį rangovas statinio garantinio laikotarpio metu?
Donata MARKEVIČIENĖ, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ asocijuota partnerė
Teisės aktai, reglamentuojantys statybų teisinius santykius, o konkrečiau – statybų užbaigimą, numato, jog rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Rangovas privalo pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą (kartu su jo apmokėjimą įrodančiu dokumentu) arba kredito įstaigos garantiją. Rangovas ir statytojas (užsakovas) rangos sutartyje gali būti sutarę ir dėl mokėjimo atidėjimų, kurie taip pat gali atlikti rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimą garantiniu laikotarpiu.
Laidavimo draudimo raštas, garantija ar mokėjimo atidėjimai rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). 3 metai yra minimalus terminas, galima sutarti ir dėl ilgesnio laikotarpio. Rangos sutartyje, žinoma, galima sutarti, kad garantinio laikotarpio užtikrinimas apima visų (papildomų) rangovo pareigų garantinio laikotarpio metu nevykdymą.
Užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos su PVM. Statybos įstatyme nenurodyta, tačiau statybos techniniame reglamente detalizuota, jog ši suma turi būti su PVM.
Dokumentas, užtikrinantis rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.
Dažnai praktikoje daroma klaida, jog statytojas (užsakovas) rangos sutartyje nenumato mokėjimo atidėjimų (tam tikros sumos sulaikymo nuo rangovui mokėtinų sąskaitų), o ir pasirašydamas galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą nepareikalauja laidavimo draudimo rašto ar garantijos. Dėl to statytojas (užsakovas) negali priduoti pastato Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei užbaigti statybų. Tuomet tenka kreiptis į teismą ir per teismą reikalauti rangovo pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimą.
Rangovas taip pat privalo pateikti statytojui (užsakovui) garantinio laikotarpio užtikrinimą, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo mišriu būdu arba yra nesudaręs su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, ar yra sudaręs sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams atlikti. Tokiais atvejais (kai darbus atlieka keli rangovai, statybos vyksta mišriu būdu) visgi pasitaiko rangovų, teigiančių, jog vien dėl tos priežasties jie neprivalo pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimo. Tokie argumentai, žinoma, yra niekiniai.
Rangovui (juridiniam asmeniui) iškėlus bankroto bylą, taip pat neretai bandoma teigti, jog rangovo prievolės po bankroto bylos iškėlimo baigėsi, tačiau ir šie teiginiai visiškai neatitinka statybų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei teismų praktikos.
Statytojams (užsakovams) rekomenduotina būti atidiems ir laiku užsitikrini rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimą statinio garantinio laikotarpio metu.
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...
| www.julija.eu