2025 m. liepos 15 d. antradienis, 3:39:42
Reklama  |  facebook

Privatūs sklypai „Rail Baltica“ teritorijoje: išperkami komerciniais pagrindais ar perimami per teismus?

2023-11-30 13:26
Šią vasarą Vyriausybė leido Susisiekimo ministerijai komerciniais pagrindais nupirkti 167 sklypus, kurie yra reikalingi „Rail Baltica" geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge ir „Rail Baltica" geležinkelio ruožo nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios upelio, statyboms. Teisininkas nurodo, jog esamų sklypų savininkams pasirinkimo laisvės nėra daug, o „Rail Baltica" programos LTG Grupės mastu koordinatorius Arenijus Jackus teigia, jog sklypo perleidimas komerciniais pagrindais yra geriausias sprendimas visoms pusėms.
nuotrauka
Susisiekimo ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
LTG (Lietuvos geležinkeliai), AB
COBALT, advokatų profesinė bendrija,
Laiko ir veiksmų laisvės klausimas

Sprendimas sklypus pirkti komerciniais pagrindais priimtas dėl to, kad tai yra greitesnė procedūra. Ji užtikrina ir sklypų savininkų interesų apsaugą, ir greitesnę geležinkelio linijos, sujungsiančios Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu, statybą.

„Kai kurie su geležinkeliu susiję objektai reikalauja ilgesnio statybos laiko. Tai – sudėtingesni viadukai, tiltai, kiti infrastruktūros elementai. Todėl yra poreikis tokiose vietose statybas pradėti anksčiau. Sklypų išpirkimas komerciniais pagrindais suteikia galimybę tai padaryti", – valstybės motyvaciją paaiškina pranešime pacituotas A. Jackus.

LTGArenijus Jackus,
LTG nuotr.

Anot jo, savininkams parduoti žemę komerciniais pagrindais yra naudinga. Mat tai suteikia galimybę greičiau gauti apmokėjimą už numatomą paimti visuomenės poreikiams žemę. Tokiu būdu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija sudaro galimybes anksčiau įsigyti analogišką žemės sklypą kitoje vietoje. Ypatingai tai aktualu žemės savininkams, planuojantiems statyti ar perkelti esamus gyvenamuosius namus ar verslo paskirties statinius.

„Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tiems sklypams taikomi apribojimai – savininkai jų negali nei parduoti, nei padalinti, nei juose vykdyti statybas. Paprastai sutariama, kad ūkininkai iki projekto, dėl kurio paimamas sklypas, realaus vykdymo pradžios gali auginti ir imti derlių. Bet yra tam tikro neapibrėžtumo", – nurodo A. Jackus.

„Rail Baltica" programos LTG Grupės mastu koordinatorius paaiškina, kad visa apimtimi projektavimo darbai (pvz. su geologiniais tyrinėjimais) kiekviename nupirktame sklype gali prasidėti iškart po to, kai Susisiekimo ministerija nuperka sklypą ir baigia teritorijų planavimo procedūras. O statybos darbai prasideda tada, kai pakeičiama sklypo paskirtis ir atliekamas žemės sklypo padalinimas, atskiriant išpirktą žemės sklypo dalį bei gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Tokia procedūra Valstybei leidžia greičiau pasiekti išsikeltus tikslus.

Vertinimo pagrindai


Advokatų bendrijos „Cobalt" ekspertas Andrius Kazlauskas sako, jog ir žemės išpirkimo komerciniais pagrindais, ir jos paėmimo valstybės reikmėms procesus aiškiai reglamentuoja teisės aktai. Pirmąjį – Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas. Antrąjį – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.

„Ir žemę perkant komerciniais pagrindais, ir ją paimant įstatymo numatyta tvarka savininkui yra atlyginama pagal perkamo arba paimamo turto rinkos vertę. Visais atvejais vertę nustato kvalifikuoti, nepriklausomi turto vertintojai", – komentuojapranešime cituojamas teisininkas.

Jis paaiškina, kad perkant komerciniais pagrindais įprastai taikomas lyginamasis vertinimas – pagal analogiško nekilnojamojo turto sandorius aplinkinėse vietovėse. Radus bent tris tokius sandorius daromos išvados. Jei duomenų nepakanka, taikomi kiti turto vertinimo metodai – išlaidų (kaštų), pajamų ar jų derinys.

Jei sklypo nuosavybės teisės perleidžiamos jau taikant paėmimo procedūrą, turto vertinimo procesas vyksta labai panašiai, su viena išimtimi. Jei valstybės reikmėms paimama savininko gyvenamoji vieta, turto vertinimas atliekamas bent dviem metodais ir kompensavimo suma būna didesnioji iš jų. Gyvenamieji pastatai vertinami atkuriamąją verte, visi kiti statiniai ir žemės sklypai – palyginamuoju būdu.

Nedaug pasirinkimo

Jeigu valstybei nepavyks susitarti su visais „Rail Baltica" projektui reikalingų sklypų savininkais komerciniais pagrindais, bus inicijuojamas atsisakiusiųjų parduoti žemės paėmimo procesas. Tai reglamentuojantis įstatymas nenumato galios svertų, kurie sklypų savininkams leistų išsaugoti nuosavybės teisę. Tuo atveju, kai sklypo savininkas nesutinka pasirašyti nuosavybės perleidimo dokumentų, valstybė neišvengiamai kreipiasi į teismą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiant užbaigti įsigytos žemės dokumentacijos tvarkymo veiksmus bus būtina atlikti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus veiksmus.

Andrius Kazlauskas, CobaltAndrius Kazlauskas,
COBALT nuotr.

„Valstybei nelieka kitos išeities, kaip tik teistis. Tokių bylų – nemažai. Peržvelgėme teismų praktiką, radome jų virš šimto. Beveik visais atvejais jų baigtis – tokia pati. Žemė paimama. Visuomenės interesas yra aukščiau už vieno savininko interesą. Sunkiai įmanoma, kad savininkas Lietuvos teismuose galėtų pakeisti žemės paėmimo sprendimą", – aiškina A. Kazlauskas.

Teisininkas nurodo, kad žemės savininkui nesutikus su turto verte, nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, tolimesnis ginčo nagrinėjimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę atliekamas jau teismo. Tokie atvejai reti, tačiau suprantama, kad turto vertinimo procese net ir taikant aiškiai aprašytas metodikas galimas šioks toks subjektyvumas, sklypo vertė gali pasikeisti.

Suprantama, kad žemės savininkams valstybinės reikšmės projektai, galintys priversti į kitą vietą iškelti savo dirbamas žemes, namus ar kitą turtą, paprastai nebūna gera žinia. Tam, kad poveikis turtui būtų kuo mažesnis, teisininkas sklypų savininkams rekomenduoja stebėti valstybinės reikšmės projektų rengimo planus ir aktyviai dalyvauti šiuose procesuose. Ne tik tada, kai jau būna informuojami, kad jų sklypus valstybė nori nupirkti ar perimti kitais pagrindais, bet dar rengiant specialųjį planą. Mat šio rengimo metu visi savininkai turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus, o projekto rengėjai privalo į juos atsižvelgti. Tai padėtų išvengti situacijos, kuomet svarbi infrastruktūros trasa tiesiama per vidury laukų stovintį pavienį namą – taikant proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus šiame etape galima pakoreguoti projekto planus ir turtą išsaugoti.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-07-14 14:18
„Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkurso laimėtoją – atrinktas naujas rangovas, nutiesiantis 12,1 km geležinkelio sankasos ruožą Šėta–Ramygala (II dalis). Šiuos darbus už 83,36 mln. Eur (be PVM) atliks Panevėžio bendrovė „HISK“.
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-14 09:49
Vykdant projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“, viename iš tako ruožų (nuo 138,8 iki 139,03 km), pelkėtoje ir žemoje vietoje, buvo užfiksuotas visos tako konstrukcijos prasėdim...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
nuotrauka
2025-07-10 12:36
Magistralė Vilnius–Utena (A14) keičiasi iš pagrindų – prasidėję rekonstrukcijos darbai sparčiai juda į priekį. Vykdant vieną didžiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, modernizuojamas daugiau nei 42 kilometrų ruožas. Šiandien kelio atkarpose jau klojami pirmieji asfalto sluoksniai.
nuotrauka
2025-07-08 13:04
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai.
nuotrauka
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
nuotrauka
2025-07-03 08:55
„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųj...
nuotrauka
2025-07-02 12:55
AB „Via Lietuva“ tęsia darnaus judumo infrastruktūros plėtrą prie valstybinės reikšmės kelių – pasirašytos dvi sutartys dėl pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių bendras ilgis apie 4,3 km, įrengimo Palangoje. Planuojama, kad naujai įrengta infrastruktūra palangiškiai ir kurorto svečiai galės naudotis jau...
nuotrauka
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes...
nuotrauka
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
nuotrauka
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...
nuotrauka
2025-06-19 09:23
Lietuvoje vystant kelių infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama ne tik darbų mastui, bet ir jų kokybei bei iššūkiams, su kuriais susiduria rangovai ir projektuotojai. Kelių remontas, rekonstravimas, naujų tiesimas – tai sudėtingas inžinerinis procesas, kuriame kiekvienas etapas turi įtakos galut...
nuotrauka
2025-06-18 11:55
Vilniuje tęsiami gatvių atnaujinimo darbai, apimantys dešimtis skirtingų miesto gatvių bei kelių ruožų. Per šiuos metus planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti daugiau nei pusšimtį sostinės gatvių kilometrų. Dalį projektų įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Da...
nuotrauka
2025-06-18 09:50
Birželio 17 d. baigėsi juridinių asmenų paraiškų teikimas didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginių, skirtų teikti balansavimo paslaugas elektros perdavimo sistemos operatoriui, įrengimui. Priemonei buvo skirta 102 mln. eurų.
nuotrauka
2025-06-18 09:37
AB „Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje. Dar šiais metais planuojama pradėti ir iki 2026 m. vidurio įrengti ar sutvarkyti apie 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – kiek daugiau nei 50 km.
nuotrauka
2025-06-17 09:11
Dalyje Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, strategiškai svarbiausiose vietovėse, jau veikia neseniai įrengtos naujos degalinės. Kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose vyksta arba netrukus prasidės degalinių ir kuro saugyklų statybos, kurios leis užtikrinti kuro atsargų tiekimą taikos, krizės ar k...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra