Kalbėdamas apie šių dienų pokyčius statybų sektoriuje Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula pasidžiaugė, kad jame vis daugiau dėmesio skiriama ne tik bendrų tvarkų ir reglamentų kūrimui bei įgyvendinimui, bet ir specialistų kompetencijų vertinimui.

„Daug prasmingų darbų šioje srityje nuveikė Lietuvos statybininkų asociacija (LSA). Jau paruošti nauji profesijų pavadinimai, kompetencijų aprašai – nuo pagalbinio darbuotojo iki inžinieriaus. Kaip juokaujame su kolegomis, netrukus automechanikai nebesivers namų statyba, nes dabar pasitaiko įvairių atvejų“, – sako B. Sadula.

Ateityje statybininkų reikės dar daugiau

Besirenkančių profesines studijas asmenų poreikiai keičiasi ir anksčiau lydere buvusią automechaniko profesiją jau aplenkė statybinio profilio specialybės.

Bronius Sedula, Panevėio profesinio rengimo centro direktorius. PPRC nuotr.

„Šiemet buvo populiarios apdailininko, statybininko profesinio mokymo programos, jas rinkosi daugiau mokinių nei pernai. Šiemet net padidinome vietų skaičių, lyg nuspėdami, kad taip gali nutikti“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, kad jauni žmonės pragmatiškai mąsto apie ateitį.

Individualių namų statybos sektorius dar tik plečiasi, tad ir šiuo darbus galinčių atlikti specialistų paklausa didelė. Manoma, kad ši profesija ateityje tik populiarės. Statybininkas turi mokėti pastatyti individualų namą nuo pamatų iki kamino. Todėl statybininko profesija visuomet buvo viena populiariausių. Anot B. Sadulos, profesiją jaunimas renkasi atsakingai.

„Ir Lietuvoje, ir užsienyje daug statoma, tai suprasdami jauni žmonės įvertina statybininko profesijos privalumus ir paklausą“, – sako jis. Specialybę įgijusių lietuvaičių noro darbuotis svetur centro vadovas nelaiko problema, nes pasimokę ir padirbėję vietoje, vėliau pasidomi, kaip visa atrodo kitose Europos šalyse, tada grįžta ir vėl darbuojasi tėvynėje – toks laikmetis.

Darbo rinkos poreikiai

Panevėžio profesinio rengimo centras sulaukia apsisprendusių ir motyvuotų mokinių. „Nors stojimas į profesines mokyklas jau antrus metus vykdomas centralizuotai, jauni žmonės, kuriems trūksta informacijos apie profesinio mokymo programas, apsilanko pas mus, Centre suteikiame ir visas technines priemones, kurių reikia pateikti stojimo prašymui“, – sakė jis, džiaugdamasis, kad apie 60 proc. baigusių profesinį mokymą iš karto įsilieja į darbo rinką.

Tačiau jauni žmonės neįvertina galimybės mokytis su mechatronika ar robotika susijusių specialybių – Centre yra puiki robotikos mokymosi bazė, bet jaunimas į šią mokymo programą žvelgia atsargiai. Nepopuliarumo priežastimi gali būti ir tai, kad mokymosi metu reiktų gilintis į sudėtingas technologijas, prireiks loginio mąstymo gebėjimų. Jauni žmonės dar neįvertina puikių perspektyvų, kurios laukia sparčiai augant šių specialistų poreikiui darbo rinkoje.

Atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, koreguojamos ir profesinio mokymo programos. „Kai kurios jų, skirtos jau turintiems brandos atestatą mokiniams, sutrumpintos nuo dviejų iki vienerių metų. Keičiamas ir jų turinys, tikime, kad bendrųjų kompetencijų mokiniai įgijo vidurinėje mokykloje, o mes daugiau dėmesio skiriame praktiniam specialybės mokymui, – aiškino jis. – Profesinio mokymo centrai turi šiuolaikišką įrangą, vien Panevėžio regione į jų atnaujinimą investuota dešimtys milijonų eurų, reikia tik jaunimo noro ateiti ir mokytis.“

Panevėžio profesinio rengimo centras bendradarbiauja ne tik su regiono įmonėmis, bet yra Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Pramonininkų asociacijos bei LSA narys.