Neramina ribotas apsirūpinimas tvaria energetika

Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos indekso augimas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir 2022 m. III ketvirtį siekė 154,7 (2015 m. – 100), kai tuo tarpu visoje ES jis siekė tik 110,9. Tačiau net jei bendri praėjusių metų pramonės produkcijos rezultatai ilguoju laikotarpiu yra nuosekliai gerėjantys, atkreiptinas dėmesys į pagrindinį pramonės plėtrą ribojantį veiksnį – ribotą apsirūpinimą tvaria energetika. Energijos kainų didėjimą (nemažėjimą) kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, mažinančių pramonės lūkesčius šių metų pradžiai, nurodė ir LPK apklausoje dalyvavę įmonių vadovai.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, nors pasaulio energijos krizės pikas, panašu, jau praeityje, tačiau ilgalaikio apsirūpinimo tvariais energijos ištekliais šalyje problema šiuo metu neišspręsta nei Lietuvoje, nei ES. Todėl tai, anot jo, dar kurį laiką bus vienu iš pagrindinių pramonės plėtrą ribojančiu veiksniu.

„Ypač dideliu spaudimu apdirbamosios pramonės gamintojų kainoms buvo energijos kainų krizė, kurią iššaukė Rusijos agresija Ukrainoje. Tokia situacija aiškiau nei bet kada padiktavo poreikį užsitikrinti savo energetinį autonomiškumą, t. y. būtinybę investuoti į nuosavus energijos išteklių gamybos pajėgumus. Vis daugiau verslo įmonių supranta, kad nuosavas elektros generacijos šaltinis gali prisidėti prie tvaraus, ilgalaikio vystymosi, užfiksuojant visus arba dalį energijos kaštų – mažiausiai dvidešimčiai metų į priekį“, – sakė V. Janulevičius.

LPK prezidentas pažymi, kad šiam poreikiui užsitikrinti skirtų lengvatinių paskolų paramos priemonė būtų labai svarbus žingsnis į priekį. Tai ne tik padėtų Lietuvos įmonėms būti konkurencingesnėms ES rinkose, bet tuo pačiu mažintų įmonių CO₂ emisijas, siekiant Žaliojo kurso tikslų.

„Būtinybę skubiai spręsti Europos konkurencingumo problemas, siekiant žaliosios energetikos tikslų, vis labiau akcentuoja ir Europos Komisija, pristačiusi „Žaliojo kurso pramonės planą“ ir numatanti ES paramos priemones ES žaliosios energetikos pramonei. Esminis klausimas – kokia dalis šios paramos bus numatyta Lietuvai, ir kokiomis galimybėmis transformuoti savo šalies pramonę galiausiai sugebėsime pasinaudoti. Tai kertiniai ir didžiausios svarbos klausimai šiuo metu. Tai, kaip jie bus išspręsti nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, tikiu, dar ne vieną dešimtmetį atsispindės ir būsimuose pramonės lūkesčių indeksuose“, – pažymėjo LPK prezidentas.

Mažėja tikrumas dėl ateities: eksporto ir palūkanų normų vaidmuo

Lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2022 metus augo rekordiškai – 33 proc. Tai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Augimo tendencijas stebime pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Nyderlanduose.

Tačiau 2022 m. paskutiniaisiais mėnesiais fiksuotos nedidelės lietuviškos kilmės prekių eksporto mažėjimo tendencijos. Tai, pasak LPK prezidento, gali atliepti artėjančios tarptautinės prekybos lėtėjimo procesus, pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukio ženklus.

Negana to, nuo 2008 m. finansinės krizės pasaulyje ir Europoje įsivyravusi žemų palūkanų normų „epocha", praėjusių metų viduryje baigėsi. Siekdamas suvaldyti ES beprecedentį infliacijos augimą Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Lietuvos įmonėms, kurių paskolų portfelyje iki šiol dominavo paskolos su kintančiomis palūkanų normomis, tokios monetarinės politikos strategijos jau lemia turimų ir naujų paskolų brangimą

Mažėjantį pramonės įmonių tikrumą dėl ateities, rodo ir LPK fiksuojami pramonės įmonių lūkesčiai. Jeigu anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, tai šiuo metu šis tikrumas apima mėnesio-dviejų laikotarpį.

„Pirmojo šių metų ketvirčio pabaiga ir antrojo ketvirčio pradžia įneš daugiau aiškumo apie tai, ko galime tikėtis šiemet. Viena aišku – 2023 m. bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir ES ekonomikai, įsitvirtinant globaliame ekonomikos žemėlapyje kaip gamybai palankiausiai vietai. Situacija įpareigoja neatidėliotinai spręsti svarbiausius iššūkius: įtvirtinti tvarius energetikos krizės sprendimus ir toliau dekarbonizuoti mūsų ekonomikas nedeindustrializuojant jų; globaliose rinkose atkurti vienodas sąlygas su pagrindiniais konkurentais, priimant sprendimus derybų keliu ir didinant Europos konkurencingumą; spartinti skaitmeninimą ir sudaryti palankesnes sąlygas inovacijų diegimui", – sakė LPK prezidentas.

Paklausti, kokių prioritetinių darbų 2023 m. pradžioje imsis LPK Pramonės lūkesčių indekso apklausoje dalyvavę įmonių vadovai, teigė, kad pirmas ir pas svarbiausias uždavinys bus paklausos problemų sprendimas. Šias problemas įmonių vadovai ketina spręsti plėsdami vietinę rinką, išlaikydami pardavimų apimtis ir plėsdami eksporto rinkas. Retas kuris vadovų kalbėjo apie naujus produktus ir visiškai naujas eksporto rinkas, tačiau yra įmonių, kuriuos ketina imtis diversifikacijos – t. y. žengti į naujas rinkas su naujais produktais. 

1 pav. Apdirbamosios pramonės sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis ES šalyse narėse (a; proc.) ir produkcijos indeksas (b; 2015 m. – 100) Europos Sąjungos šalyse 2022 m. III ketv. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). Šaltinis: sudaryta naudojant Eurostat (2023) duomenis.