Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo nuostata, kad statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų.

Toks reikalavimas visuomeninės paskirties pastatams su miegamomis vietomis – mokslo paskirčiai priskiriamiems vaikų darželiams ir lopšeliams, viešbučių, gydymo ir poilsio paskirties pastatams – atidėtas iki 2028 m. sausio 1 d.

Šioje metodikoje bus įtvirtintas apskaičiavimo būdas dėl medienos ir kitų organinių medžiagų dalies nustatymo. Teisės akto projekte siūloma nustatyti, kad šių medžiagų dalis būtų skaičiuojama ne tik pagal tūrį ar svorį, o į statybinių medžiagų išskiriamų ir užkonservuojamų CO2 santykį. Toks skaičiavimo būdas skatintų mažinti pastatų konstrukcijų CO2 emisiją ir labiau prisidėtų prie Žaliojo kurso tikslų.

Ne tik atsinaujinančios, tačiau ir betoninėse bei gelžbetoninėse konstrukcijose esančios medžiagos turi galimybę užkonservuoti dalį anglies dvideginio. Pavyzdžiui, ekologiško betono sudėtyje yra medienos ar kitų atsinaujinančios organinės kilmės medžiagų. Todėl tokių medžiagų naudojimo skatinimas irgi prisidėtų prie išmetamo CO2 mažinimo.

Pastaruoju metu Europoje medinių pastatų skaičius auga. Austrijoje medinių konstrukcijų dalis per 20 metų išaugo daugiau nei 70 proc., Švedijoje ir Suomijoje 90 proc. visų naujų individualių namų yra mediniai, o apie 20 proc. naujai pastatytų daugiabučių yra medinės konstrukcijos. Todėl organinių atsinaujinančių medžiagų panaudojimas dėl jų savybių klimato kaitos požiūriu galėtų būti vienas iš inovatyviausių sprendimų.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šios metodikos projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki spalio 11 d.