Sinagoga. Darbas buvo imlus rankų darbo ir laiko

Medinės architektūros paminklai labiausiai pažeidžiami laiko. Jiems restauruoti pasitelkiami geriausi specialistai. Kai į Pakruojo sinagogą įžengė „Rokiškio apdailos“ meistrai, žydų maldos namai buvo apverktinos būklės. Pasak užsakovų atstovo, Pakruojo savivaldybės Kultūros paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus kultūros paveldo vyriausiojo specialisto Mindaugo Veliulio, pamatai buvo visiškai suirę ir susmegę; medinės sienų konstrukcijos, sovietmečiu iš išorės apkaltos, o iš vidaus apšiltintos, – pažeistos drėgmės, rąstai supuvę. 2009 m. gaisro metu didelės žalos buvo padaryta visam pastatui, beveik 90 proc. vienos sienos reikėjo atstatyti iš naujo, didelė dalis stogo ir jo konstrukcijų buvo sudegę. 2010 m. atlikus stabilizavimo darbus, sinagoga šešerius metus laukė restauravimo. 

Vienas iš svarbiausių darbų, pasak bendrovės „Rokiškio apdaila“ direktoriaus Virginijaus Rimšos, buvo stabilizuoti pastatą – pakeisti supuvusius sienų rąstus, suformuoti pertvaras, sutvirtinti pamatus. Ir įmonės vadovas, ir savivaldybės atstovas pripažįsta, kad šiems darbams atlikti prireikė nemažos patirties – juk avarinės būklės pastatas nemažas: 16 m ilgio ir 12 m pločio.

Dalį rąstų, kurie tiesiog trupėjo rankose, teko keisti naujais, dalis buvo protezuojami – juos reikėjo rankiniu būdu nutašyti ir kruopščiai įklijuoti naują medienos gabalą, sutvirtinti. Darbas buvo imlus rankų darbo ir laiko. Daug pastangų reikėjo ir atstatinėjant medines skliautines lubas: laikas jas visai buvo sunaikinęs, tad sudėtingą konstrukciją „Rokiškio apdailos“ specialistams teko atkurti iš naujo. Nemažai teko pavargti preciziškai į tiesę suvedant pirmą lentų vainiką. Tai buvo didelis iššūkis statybininkams, inžinieriams, projektuotojams, tačiau, pasak M. Veliulio, visa tai buvo įveikta ir tinkamai atlikta. Restauruojant sinagogą, atkurta jos išorė, stogas, pastato inžineriniai tinklai, vidaus patalpos.

Bobriškio cerkvės restauravimas – „didelė atsakomybė ir ypatingas atvejis“

Bobriškio cerkvė – ne tik seniausia Lietuvoje medinė sentikių cerkvė, bet ir pirmoji restauruota cerkvė nuo 2008 m., todėl, kaip sakė Kultūros paveldo departamento vadovai, tai „didelė atsakomybė, ypatingas atvejis, kuris turi tapti pavyzdžiu tolimesniems darbams“. „Rokiškio apdailos“ specialistai dirbo pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtą darbų projektą. Pirmiausia buvo restauruoti cerkvės pamatai, pakeisti sutrūniję sienojų vainikai, paskui specialistai restauravo langus ir duris, sutvarkė medines stogo konstrukcijas ir dangą. Taip pat buvo atstatytas didysis cerkvės kupolas, kurį vėtros metu buvo sutraiškęs medis, suremontuotas balkonas, pakeistos grindų lentos. 

Restauruoti seną pastatą sudėtinga: norint išsaugoti senąsias autentiškas pastato dalis, reikia nemažai rankų darbo ir supratimo apie statinį. Daugelis tiek sinagogos, tiek cerkvės medinių detalių buvo restauruojamos „Rokiškio apdailos“ dirbtuvėse.

„Kad ir kokios geros būtų dirbtuvės, kokie geri, modernūs naudojami įrankiai, vis tik svarbiausi yra žmonės, kurie kruopščiai ir atsakingai atlieka savo darbą. Stengiamės nuolat kelti savo kvalifikaciją: darbininkai, statybos darbų vadovai yra atestuoti ir turi teisę atlikti darbus kultūros paveldo objektuose. Didžiuojuosi mūsų auksinių rankų meistrais, kuriems restauruojant neeilinius pastatus, vadovavo patyręs statybos darbų vadovas Gintautas Trumpa“, – sako bendrovės „Rokiškio apdaila“ direktorius V. Rimša, didžiuodamasis, kad įmonės žmonių rankomis Lietuvos kultūros paveldas praturtėjo dar dviem įspūdingais pastatais.