Verslas ir namų ūkiai – neaiškios valstybės pozicijos įkaitai

Apsispręsdami dėl saulės elektrinės įrengimo, namų ūkiai skaičiuoja lėšas, atsiperkamumą, valstybės paramą. Saulės energetikos sektoriuje veikiantis verslas, ypač smulkusis, planuoja darbus, pagal kuriuos reguliuoja darbuotojų skaičių. Tad ir namų ūkiams, ir verslui reikia aiškių gairių, kurios be streso leistų planuoti darbus ir lėšas bent 5 metams.

„Tačiau valstybė kvietimų paskelbimą ir finansavimo tvarką dažnai saugo lyg paslaptį. Metų pradžioje buvo žadami kvietimai tai vasarį, tai kovą, o paskelbti balandį. Verslas planuoja darbus, samdo žmones, todėl būtina iš anksto žinoti valstybės planus, juk naudojamos ES paramos lėšos, kurios suplanuotos ilgesniam laikui, – sako MB „Esolis“ savininkas ir vadovas Valdas Kavaliauskas. – Mes jaučiamės atsakingi ir už savo klientus, kurie, nesulaukdami kvietimų, elektrines įsirengia savo lėšomis, prarasdami galimybę gauti paramą.“

Šiemet pakeitė finansavimo sąlygas

Šiemet nustatytos palankesnės finansavimo sąlygos: vietoj paraiškų teikimo ribotą laiką, organizuojama tęstinė atranka – gyventojai galės kreiptis nebe 1 mėn., o 6 mėn. arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą – 40 mln. eurų. Dar viena naujovė – paramą galės gauti ir tie namų ūkiai, kuriuose fizinis arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.

Tačiau namų ūkiai nerimauja, kiek ilgai bus galimas vadinamasis energijos pasaugojimas, kai perteklinę energiją vartotojas pateikia į tinklą, o susigrąžina prireikus, kokių pasaugojimo įkainių tikėtis kitais metais. Skaičiuojama, kad elektrinė su valstybės parama atsiperka per 4–6 metus, tad vartotojas nori žinoti, ar nebus keičiamos taisyklės, kurios pakeistų ir atsiperkamumo laiką.

„Teko dirbti energetikos įmonėje, kuri 2010 m. plėtojo saulės elektrinių statybas, o po kelerių metų, valstybei pakeitus taisykles, atleido visus darbuotojus. Dabar mes taip pat neturime jokių garantijų“, – apgailestauja verslininkas. Neaiški verslo situacija daro poveikį ir saulės elektrinių savininkams. Elektrinė veiks 30 metų, tačiau verslas negali būti tikras, kad nežlugs dėl keičiamų ir smulkųjį verslą į užribį stumiančių įstatymų, todėl kurti atsakingą verslą, kuris įvykdys įsipareigojimus klientui, sudėtinga.

Verslas ir vartotojai tikisi, kad energijos „pasaugojimo“ tvarka nebus keičiama, tačiau nerimą kelia vyriausybės š.m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 65, kuriuo tinklas rezervuojamas didiesiems atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) gamintojams, o mažiesiems lieka tik tikėtis, kad dar kažkiek liks laisvos galios. Lietuvoje būtina elektros tinklų plėtra, tačiau valstybės galimybes ribotos.

Saulės elektrinės su akumuliatoriais, siekiant apčiuopiamos naudos, sudėtinga

„Jeigu elektrinė bus įrengta be galimybės pasijungti į tinklus, be akumuliatoriaus subalansuoti energiją bus sudėtinga, ji veiks labai menku pajėgumu. Tačiau naudojant akumuliatorius prailgėja atsiperkamumo laikas, o vartotojas praranda galimybę gauti paramą, nes būtina sąlyga – prijungimas prie ESO tinklų, – sako V.Kavaliauskas. – Tad nesant galimybėms gauti prijungimo sąlygų prie elektros tinklų, verslas ir gyventojai netenka galimybės įsirengti saulės elektrines. Panevėžio apskrities elektros linijos, kurios jungiasi prie 110kV linijų, tokios kaip Berčiūnų ar Anykščių raj. Vašuokėnų linijos, jau yra rezervuotos ir nebegali gauti prijungimo sąlygų, o tuo pačiu – paramos saulės elektrinei dėl ribotų tinklo galimybių. O tai keli tūkstančiai vartotojų.“

Statyti saulės elektrines su akumuliatoriais, kad būtų apčiuopiama nauda, techniškai sudėtinga.

Reikalingos didelės talpos baterijos, nes vasarą jie bus nuolat perkraunami gaminamos saulės elektrinės energijos, o žiemą, kai energijos nepakanka, tektų pasitelkti balansavimą tarp Nord Pool biržos kainų svyravimo: įsikrauti, kai energija pigi, atsijungti nuo elektros tinklų, kada energija brangi.

Tačiau tokių išmaniųjų tinklų plėtra namų ūkiuose brangi ir sudėtinga, o tokius planus tik dabar pradeda analizuoti didieji parkai, kurie, turėdami ribotas galimybes prisijungti prie senkančių AB „Litgrid“ elektros linijų, priversti pasitelkti šiuos milijonus kainuojančius sprendimus.

Centralizuoti ar decentralizuoti?

Pavasarį Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „SolarPlaza Summit Baltics“, kurioje diskutavo AEI energetikos ekspertai, ieškodami galimybių, kaip išnaudoti esamą Baltijos šalių energetikos tinklų potencialą. Užsienio valstybės jau tiesia naujus tinklus ir plėtoja AEI energetiką, atsiperkamumą planuodami 30 metų. Jie pasirengę žengti ir į Baltijos šalių rinkas.

„Lietuva, Latvija, Estija susiduria su elektros tinklų pralaidumo problema, ieško įvairių būdų, kaip panaudoti esamus resursus, tačiau kitos šalys tiesia naujas linijas. Tai gal mums reikia įsileisti didžiuosius užsienio AEI gamintojus ir, žlugdant smulkųjį verslą, centralizuoti energijos tiekimą – energiją gaminti dideliuose vėjo, saulės arba hibridiniuose parkuose?“ – retoriškai klausia verslininkas ir pastebi, kad Europa eina kita kryptimi – bando decentralizuoti tinklus, finansuoja kaupiklius, skatina namų ūkius ar verslo įmones turėti savo energijos gamybos šaltinius.

Energijos gamybos priartinimas prie namų ūkių, atskirų objektų leidžia apsieiti su turimais tinklais, o didžiųjų parkų steigimas verčia juos stiprinti, tik reikalingas jų išmanus valdymas.

Kuo pavojingas pigus elektrinės pridavimas arba kaip apsaugoti vartotoją?

Prieš gerą dešimtmetį prasidėjus AEI plėtrai, mažos elektrinės pajungimo į tinklą reikalavimai, pastebi V.Kavaliauskas, prilygo atominės elektrinės prijungimo prie tinklų reikalavimams. Tačiau pastaruoju metu stebimas priešingas efektas – procesas menkai kontroliuojamas.

„AEI energetika vystosi reikiama kryptimi,

tačiau reikia įvertinti neigiamus dalykus,

užtikrinti stabilumą ir reglamentuoti tvarkas,

kad nereikėtų bėgti paskui problemas,

o iš karto joms būtų užkertamas kelias“, –

sako MB „Esolis“ vadovas

Valdas KAVALIAUSKAS.  

 

 

 

 

Energetikos parkų projektus įgyvendinantys investuotojai samdo stambias įmones, kurios dirba kokybiškai, yra tvarios, vykdo įrenginių priežiūrą. Tačiau namų ūkiai atsidūrė rizikos zonoje dėl abejotino profesionalumo statytojų, kuriais tapo įvairių sričių specialistai. Jau dabar įmonės stebi daug broko, o statytojai dingę. Elektrinę turi statyti atestuotos energetikos įmonės, o į ESO tinklus įjungti ar atiduoti vertinti – ne socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose paslaugas siūlantys ir atestatą turintys pavieniai „specialistai“. Norint gauti atestatą, kuris pratęsiamas kas 5 metus, įmonė turi turėti atitinkamos srities specialistų, įrangos, atitikti keliamus specialius reikalavimus, veiklą apdrausti draudimo kompanijose, tačiau žmonėms, dirbantiems individualiai, ši tvarka kur kas paprastesnė, nors darbus gali atlikti tuos pačius, kaip ir įmonė.

„Pilna besisiūlančių individualiai dirbančių asmenų, kurie už 50 eurų elektrinę pateikia vertinti. O tai reiškia, kad asmuo patvirtina, jog elektrinės įrenginiai atitinka reikalavimus ir jie yra tinkami prijungti prie tinklo. Abejoju, ar tokie specialistai suvokia, kokią atsakomybę prisiima, jeigu įvyks nelaimingas atsitikimas, – su energetikos įrenginiais turi dirbti tik atestuotos įmonės energetikos specialistai, nes elektrinių įrengimas susijęs su elektros įrenginių pastatymu, reikia išmanyti statinius ir jų konstrukcijas“, – aiškina V.Kavaliauskas.

Kyla problemų dėl neaiškios įrangos darbo trukdžių elektros tinklui

Chaosas kyla ne tik dėl skirtingų reikalavimų įmonėms ir individualiai dirbantiems asmenims, bet ir dėl įrangos. Jei, pvz., Latvijoje yra patvirtintas sąrašas inverterių, tinkamų prijungti prie elektros tinklų, tai Lietuvoje tokio reikalavimo nėra, tad jau kyla problemų dėl neaiškios įrangos darbo trukdžių elektros tinklui.

„Esolis“ specialistai stebi blogai atliktą darbą, kuris kelia pavojų: netinkamai įrengti, nepririšti ar net prispausti laidai, laidai neapsaugoti gofrose, atsipalaidavę ir neoriginalūs konstrukcijų ar modulių varžtai ir kt. Elektros įrenginiai yra pavojingi, todėl su jais būtina elgtis atsakingai, būtina nustatyti aiškias tvarkas, kurias įgyvendintų verslas, turintis būtinų kompetencijų. Tačiau dabar rizikos ir atsakomybė yra perkeliama vartotojui, elektrinės savininkui, nors tai ne maisto prekių gaminiai, kuriuos nusipirkęs pagal instrukcija gali išsikepti ar išsivirti.

Kita greitai tobulėjančių technologijų pusė

AEI energetikos, ypač saulės, technologijos vystosi itin sparčiai, tobulėja įrenginiai, prietaisai. Griozdiškus 10 kilovatų 75–100 kg inverterius keičia 12–18 kg šiuolaikiški inverteriai, kurie yra mažiau imlūs energijos, tylesni, mažiau kaistantys. Jiems taikomos ilgesnės garantijos; moduliai nuolat kinta, talpos didėja. Gamintojai jau siūlo ir lanksčius, sveriančius tik 3 kg modulius, tvirtinamus kaip reklaminiai tentai, klijuojamus arba modulius-stogo dangas, net trimačiais spausdintuvais spausdinamus modulius. Mažas svoris ir paprastesnis tvirtinimas suteikia ir platesnių instaliavimo galimybių, kaip, pvz., prie daugiasluoksnių plokščių. Kaip pastebi V.Kavaliauskas, saulės moduliai bus paprasčiau instaliuojami, nereikės ant stogų prikrauti daug sveriančio balasto, o į pakitusias instaliavimo technologijas turės reaguoti ir stogų ekspertai, kurių apkrovų vertinimo metodologijos yra ganėtiniai nelaksčios ir dažnai atsilieka nuo naujausių technologinių sprendimų.

Intensyvus saulės energetikos technologijų vystymasis turi ir kitą pusę: ką daryti sugedus senam moduliui ir kaip jį utilizuoti.

Kasmet atsiranda vis naujesnių modulių, todėl prireikus pakeisti prieš keletą metų instaliuotą, gali tekti keisti į naujesnio modelio, nes senieji nebegaminami.

„Pernai, pvz., buvo masiškai instaliuojami 400 vatų moduliai, dabar – 425 vatų, nors jau pasirodė ir 460–470 vatų, vadinasi, kitais metais bus instaliuojami pastarieji. Tačiau problema – kaip pakeisti seną nauju, kurio, pvz., rėmelis platesnis ir aukštesnis, kaip praplėsti esamą saulės elektrinę. Todėl vartotojai turi žinoti, kad geriau iš karto apgalvoti galutinį projektą bei įsigyti rezervui bent vieną ar keletą modulių“, – pataria verslininkas.

Utilizavimas. Saulės moduliuose – brangus metalas

Modernėjant technologijoms, atėjus laikui keisti modulius, aktualus tampa jų utilizavimas. Lietuvoje kol kas galima atskirti tik aliuminio korpusą, o moduliai paprastai sudaužomi ir išmetami kaip stiklo duženos.

Tačiau tik laiko klausimas, kada į Lietuvą ateis modulių perdirbimo technologijos, nes moduliuose naudojami įvairūs metalai: aliuminis, varis, chromas, nikelis ir sidabras. Tad ir mūsų rinka greitai susivoks, kad tai yra pinigai, kuriuos būtina pasiimti. Beje, užsienyje utilizuojant modulius, imamas pridavimo mokestis – už 1 vatą 2 centai.

„AEI energetika vystosi reikiama kryptimi, tačiau reikia įvertinti neigiamus dalykus, užtikrinti stabilumą ir reglamentuoti tvarkas, kad nereikėtų bėgti paskui problemas, o iš karto joms būtų užkertamas kelias“, – apibendrina MB „Esolis“ vadovas V.Kavaliauskas. 

„Esolis“ nuotr.