Praėjusių metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Panevėžyje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.540 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.057 Eur (-3 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje sausio mėnesį užfiksuotas 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.694 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.605 Eur (+4 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.073 Eur.

Per metus (2023 metų sausio mėnesį, palyginti su 2022 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 19,7%, Kaune – 14,1%, Klaipėdoje – 14,0%, Šiauliuose – 12,2% ir Panevėžyje – 14,0%.

„Tebesitęsiantis būsto rinkos vangumas įšaldė butų pardavimo kainas, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau fiksuojami nedideli kainų sumažėjimai įvairiuose šalies didmiesčiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota arti 1.600 arba 24% mažiau nei 2022 metų sausio mėnesį. Pastaruosius tris mėnesius antrinėje butų rinkoje fiksuojamas didžiausias metinis aktyvumo smukimas nuo karo Ukrainoje pradžios.

Pastebimai smukęs rinkos aktyvumas ir toliau riboja pardavėjų galimybes didinti parduodamo būsto kainas, o norintys parduoti būstą greičiau, jau turi derintis prie augančio pirkėjų spaudimo dėl mažesnės parduodamo būsto kainos. Tačiau šiuo metu rinkoje nėra gausaus pardavėjų skaičiaus, kurie norėtų būstą parduoti kuo skubiau, todėl pastaruoju metu stebime tik nežymius pardavimo kainų pokyčius. Tuo tarpu naujausi sudaromi sandoriai rodo, kad pirkėjai šiuo metu nenori permokėti už būstą ir dažnu atveju sugeba išsiderėti papildomas nuolaidas.

Bendros kainų pokyčių tendencijos šiuo metu primena 2014 metus, kuomet dėl Krymo aneksijos kilusios geopolitinės įtampos, Lietuvoje gyventojų ir verslo lūkesčiai pastebimai suprastėjo, būsto rinkos aktyvumas sumažėjo, o butų pardavimo kainos 2014 metų antrąjį pusmetį nustojo augusios. Tačiau 2022 metais Rusijos pradėtas karas Ukrainoje padidino geopolitinę įtampą iki seniai regėtų aukštumų ir neigiamai atsiliepia visos pasaulinės ekonominės raidos perspektyvoms. O užsitęsusi karinė ir ekonominė konfrontacija tarp įvairių pasaulio šalių, tiesiogiai atsiliepia ir mūsų šalies nekilnojamojo turto rinkai, kurios stagnacijos laikotarpis gali ir užsitęsti“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.