Kaip rašoma Seimo išplatintame pranešime, priėmus šiuos projektus, būtų galima efektyviau mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje, mažinti nelegalaus darbo mastą, didinti saugą statybvietėse ir sukurti prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus. Remiantis 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateikta informacija, statybos sektoriuje yra neapskaitoma 500–700 mln. Eur pajamų.

„Statybininko kortelės klausimą reikia spręsti kuo skubiau, kadangi statybos sektorius yra viena labiausiai „šešėlinės“ ekonomikos paveiktų ūkio sričių: čia daug darbuotojų dirba nesudarę darbo sutarties arba vykdo individualią veiklą jos neįteisinę“, – teigia vienas iš įstatymo projektus įregistravusių Seimo narių Algirdas Butkevičius.

Spalio 14 d. parlamentarai iš įvairių frakcijų Seime įregistravo įstatymų projektus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui. Įstatymų projektai parengti konsultuojantis su Lietuvos statybininkų asociacija, kuri pirmoji, remdamasi užsienio patirtimi, iškėlė ir jau ėmė įgyvendinti statybininko kortelės idėją. Seimo narių pateiktomis pataisomis siūloma laiko apskaitos statybvietėse ir kompetencijų vertinimo sistemos valdymą kaip viešojo administravimo funkciją pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, jau turinčiai visą reikalingą techninę bazę ir geriausią patirtį šioje srityje.

Seimas taip pat po pateikimo pritarė ir alternatyviam Vyriausybės parengtam įstatymų pataisų paketui, kuriuo siūloma, kad statybininko kortelės informacinę sistemą kurtų ir valdytų valstybė.

Su statybininko kortele susiję įstatymų projektai, apsvarsčius juos Seimo komitetams, į Seimo plenarinių posėdžių salę grįš š. m. lapkričio 21 d., rašoma pranešime.