Tai Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo ir dviejų įstatymų – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimų projektai. Jie buvo parengti, įvertinus neregistruotų gręžinių problemos mastą, esamas teisinio reguliavimo spragas. Taip pat atsižvelgta į teismų praktiką, sprendžiant mokesčių dydžio už gamtos išteklius ginčus, ir į kitų institucijų taikomas sankcijas mokesčių klausimais.

„Tikimės, kad siūlomi pakeitimai padės identifikuoti ir suregistruoti visus esamus ir naudojamus vandens gręžinius, užtikrinti kokybišką geriamąjį vandenį, ypač kaimo vietovėse, o savivaldybėms leis efektyviai planuoti vandens tiekimą“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Priėmus pakeitimus, rašoma ministerijos pranešime, administracinė atsakomybė nebus taikoma asmenims, pradėjusiems požeminio vandens gręžinio registravimo procedūras ir dėl nepakankamo teisinio reguliavimo iki šiol negalėjusiems jo įteisinti. Patvirtinti laikiną šių gręžinių legalizavimo tvarką ir suteikti galimybę juos įteisinti, iki 2023 m. atleidžiant nuo administracinės atsakomybės, turėtų Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas.

Pakeistas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nuo 10 iki 2 sumažintų požeminio vandens (išskyrus mineralinį) ištekliams nustatytą koeficientą už deklaruotą mažesnį ar nedeklaruotą arba visai be leidimo išgautą požeminio vandens išteklių kiekį.

Geriamojo vandens tiekimo įstatymo pakeitimais siūloma savivaldybei arba jos kontroliuojamai vandens tiekimo įmonei numatyti 3 metų laikotarpį geriamojo vandens tiekimui reikiamai infrastruktūrai perimti. Ši nuostata nebūtų taikoma tais atvejais, kai iš gręžinių išgaunamas požeminis vanduo skirtas individualiam apsirūpinimui.

Pasiūlytieji teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat padėtų užtikrinti geresnę požeminio vandens išteklių naudojimo apskaitą ir deklaravimą, mokesčių sumokėjimą.