2022 rugpjūčio 20 d. šeštadienis, 6:13
Reklama  |  facebook

Skaidrūs viešieji pirkimai? Pradėkime nuo savęs

Rūta KAZILIŪNAITĖ, STT direktoriaus pavaduotoja      2021-11-08 06:45
Nors žodis „korupcija“ visų pirma kelia asociacijas su neskaidria valstybės ar vietos savivaldos institucijų veikla ir dažnai vis dar yra suprantamas kaip viešojo sektoriaus problema, statybų srityje veikianti bendrovė, kaip ir nemaža dalis kitų verslo subjektų, savo veikloje su korupcija gali susidurti labai įvairiais aspektais.
nuotrauka
Rūta KAZILIŪNAITĖ, STT direktoriaus pavaduotoja


Minimos įmonės
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba),

Nuo korupcijos požymių turinčio ir bendrovei žalingo jos pačios darbuotojų veikimo kasdieniame jų darbe iki neteisėtos įtakos priimant strateginius valstybės sprendimus, galinčius turėti esminės neigiamos įtakos ištisos ūkio šakos raidai, atitinkamos rinkos žaidėjų perspektyvoms ar netgi galimybei išlikti.

Nors įvairios korupcijos formos ir jos pasireiškimo būdai glaudžiai susiję, ją verta skaidyti į keletą sričių. Viena jų – viešieji pirkimai, žvelgiant į juos potencialaus tiekėjo požiūriu.

Rizikingi vieno tiekėjo pirkimai

Vienas korupcijos požiūriu rizikingiausių viešųjų pirkimų – vadinamieji vieno tiekėjo pirkimai. Tai yra pirkimai, kuriuose nustatytoje pasiūlymų eilėje atskiroms pirkimo objekto dalims pasiūlymus pateikė ar, atmetus kitų tiekėjų pasiūlymus, liko tik vienas tiekėjas. Tokių pirkimų Lietuvoje yra 53 procentai, t. y. daugiau nei pusėje pirkimų perkančioji organizacija „rinkosi“ iš vieno varianto. Iškalbinga.

stt

Vienas korupcijos požiūriu
rizikingiausių viešųjų pirkimų –
vadinamieji vieno tiekėjo pirkimai. 
STT nuotr. 

Darbų pirkimai (įskaitant statybos darbus, kurie ir sudaro absoliučią daugumą, t. y. 99,5 proc.) šiuo požiūriu neatrodo labai blogai, nes yra blogesnių. Darbų pirkimai iš vieno tiekėjo sudaro 35 proc., prekių pirkimų – 53 proc., o „lyderiaujančių“ paslaugų pirkimų – net 58 proc.

Ar verta pasiguosti tuo, kad kitų rūšių pirkimai atrodo daug blogiau? O gal 35 proc. darbų pirkimų iš vieno tiekėjo priimti kaip normalų dalyką ir su tuo pradėti taikstytis? Tikriausiai ne, nes riba, nuo kurios valstybė jau priskiriama prie didžiausios rizikos grupės šiuo aspektu, yra 20 proc. per trejus metus – tokio požiūrio laikosi Europos Komisija.

Ką tokių kiekių pirkimų vykdymas iš esmės nekonkurencinėmis sąlygomis reiškia praktiškai, puikiai suprantame ir patys. Ypač tai pasakytina apie ekonomiškai silpnesnes savivaldybes, kuriose sąlygos verslui išlikti (ką jau kalbėti apie plėtrą) ir taip sudėtingos, o viešojo sektoriaus užsakymai yra vienas reikšmingiausių darbo pajamų šaltinių.

Situacija – nėra išeities ar sąmoningas sprendimas?

Taigi – priežastys. Kodėl taip yra ir į kokius viešųjų pirkimų organizavimo trūkumus turėtume atkreipti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek ir (potencialių) tiekėjų dėmesį, siekdami mažinti ir pirkimų iš vieno tiekėjo dalį, ir korupcijos rizikas viešuosiuose pirkimuose plačiąja prasme?

Pagrindiniai veiksniai būtų šie:

• perkančiųjų organizacijų profesionalumo trūkumai. Valstybės kontrolės duomenimis, apie 70 proc. pirkimų procedūrų atlieka specialistai, kuriems ši funkcija yra tik papildoma greta kitų funkcijų, ir tik apie 10 proc. specialistų atlieka tik su viešaisiais pirkimais susijusias funkcijas. Tiesiogiai tai, žinoma, nėra nei korupcija, nei korupcijos rizikos veiksnys, tačiau menkas specialistų pasirengimas, neįsigilinimas į rinkos ypatumus didina klaidų ir pasidavimo neleistinai įtakai (taip pat ir tyčinei, korupcinei) tikimybę;
• prekių, paslaugų ir darbų centralizuoto poreikio vertinimo ir planavimo nebuvimas ir/arba nepakankamas veiksmingumas – darbai planuojami ir įsigyjami chaotiškai, dažnai – siekiant tiesiog įsisavinti lėšas arba, priešingai, pasiduodant pernelyg kryptingam įvairių interesantų poveikiui;
• didelė dalis „vieno tiekėjo“ viešųjų pirkimų – jau minėta dirbtinio konkurencijos ribojimo atmaina, daranti neabejotiną žalą tiek viešųjų pirkimų skaidrumui, tiek ir konkurencinei aplinkai;
• perdėm „atlaidus“ rezultatų vertinimas ir netinkamų arba vėluojančių darbų priėmimas. Nors aplaidumas pats savaime, žinoma, nelaikytinas korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, sąmoningas, ypač, jei sutartas iš anksto netinkamai atliktų ar vėluojančių darbų priėmimas, kitokių trūkumų toleravimas gali būti korupcijos apraiška, o kartu – ir konkurencijos viešuosiuose pirkimuose iškreipimo būdas. Juk iš anksto žinant, kad pasiūlyme nurodytos darbų kokybės ar greičio niekas iki galo neišreikalaus, bepigu teikti itin patrauklius pasiūlymus.

Žinoma, neatmestina ir tai, kad dalis pirkimų be realios konkurencijos vyksta dėl natūralių priežasčių – nedidelė Lietuvos rinka, specifinis pirkimo objektas, darbų ar paslaugų tęstinumas ir pan. Tai iš tiesų gali lemti situacijas, kai yra tik vienas (arba kai kada – ir nė vieno) tiekėjas, realiai galintis ir norintis pasiūlyti konkretų pirkimo objektą.

Vis dėlto, tikėtina, jog dažnesni atvejai, kai tokioms situacijoms susiklostyti padedama tikslingai – iš perkančiosios organizacijos pusės, kai sumažinamos kitų tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse, pavyzdžiui, pasirenkant neskelbiamų derybų arba kitą konkurencijai nepalankų pirkimų būdą, konkrečiam tiekėjui pritaikant kvalifikacinius reikalavimus arba techninę specifikaciją, dirbtinai neskaidant pirkimo į platesniam tiekėjų ratui „įkandamas“ dalis, iš anksto neplanuojant ar bent jau neviešinant numatomų pirkimų ir staiga netikėtai juos paleidžiant į rinką tikslingai parinktu, reikalingam tiekėjui žinomu ir palankiu metu ir t. t. Taip pat galima iniciatyva ir iš tiekėjų pusės, kai sumažinami kitų tiekėjų norai dalyvauti pirkimuose – turiu omeny, rinkos pasidalijimus, kartelinius ir kitus draudžiamus susitarimus.

Tikėtina, kad dirbtinai ribotos konkurencijos atvejų dažnokai pasitaiko vietos savivaldos darbų pirkimuose – taip manyti galima dėl to, kad yra tokių savivaldybių administracijų, kuriose vieno tiekėjo pirkimų daugiau nei pusė (pavyzdžiui, 54 proc.) arba ko ne du trečdaliai (pavyzdžiui, 61 proc.). Tikrai abejotina, ar tai gali būti paaiškinama vien tokiais objektyviais rodikliais, kaip savivaldybės dydis ar nutolimas nuo didžiųjų ekonominių centrų, nes tai būdinga toli gražu ne tik rajoninėms savivaldybėms.

Kaip iš to užburto rato išeiti?

Apibendrinant tikriausiai vertėtų konstatuoti, kad vienos priežasties, vieno kalto (ar kaltųjų grupės – tokios kaip „korumpuoti valdininkai“, „susitepę politikai“ arba „grobuoniškas verslas“) ir, atitinkamai, vieno sprendimo būdo, nėra. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis apklaustųjų didžiausią bėdą mato ne savo, o toje kitoje barikadų pusėje.

Štai, pavyzdžiui, nagrinėjant 2020 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis, aptariant skaidrumo stokos priežastis viešuosiuose pirkimuose, valstybės tarnautojų nurodyta pirmoji kliūtis – „išankstiniai, konkurenciją ribojantys tiekėjų susitarimai“ – suprask, kalčiausi tiekėjai, kurie tariasi be mūsų. Tiekėjai savo ruožtu nelieka skolingi – jų požiūriu, pirmojoje vietoje „tikslingai apribotos specifikacijos konkrečiai įmonei“. Kadangi specifikacijas rengia perkančiosios organizacijos tarnautojai (ar bent jau taip turėtų būti), suprask – kalčiausi valstybės tarnautojai.

Kaip iš to užburto rato išeiti? Pradėti reikia nuo savęs. Tuo jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad verslas ar visuomenė neturėtų reikalauti atsakomybės ir pokyčių siekiant skaidrumo iš viešojo sektoriaus. Tačiau pirmiausia imtis veiksmų reikia ir būtina patiems. Nuo ko pradėti?

Atsakymai nėra sudėtingi:

• nors ir aišku, kad iškreiptos konkurencijos sąlygomis tokius patarimus lengviau dalinti nei jų laikytis, o kai kada tai gali būti ir bankroto ar išlikimo klausimas, vis dėlto negaliu pirmu numeriu nepaminėti vengimo įsitraukti į draudžiamus susitarimus – tiek tarp tiekėjų, kai tokiais susitarimais pažeidžiami pamatiniai konkurencijos reikalavimai, tiek ir su valstybės tarnautojais ar kitais viešojo sektoriaus atstovais, kas jau būtų arčiau korupcinio pobūdžio veikos;
• aktyviai stebėti pirkimų procesus nuo pat jų planavimo pradžios, t. y. dalyvauti rinkos konsultacijose, kelti klausimus dėl jų nevykdymo ir pirkimo būdo parinkimo, aktyviai ginti savo teises, kitaip tariant – teisėtais ir kryptingais veiksmais sunkinti neskaidrių perkančiųjų organizacijų veiklą;
• užtikrinti savo organizacijos vidinį atsparumą (vadinamąjį business integrity), kad nenutiktų taip, jog, siekdami trumpalaikio rezultatų pagerėjimo, vidutinės grandies vadovai, vadybininkai ar kiti atstovai veliasi į pirmame punkte minimus susitarimus, o atsakyti tenka visiems – tiek aukščiausiai vadovybei, tiek ir pačiai įmonei.

STT nuotr.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-08-19 08:57
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 2,6% (birželį buvo fiksuojamas 2,9% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos...
nuotrauka
2022-08-17 09:28
Būsto paskolą planuojantys imti gyventojai visada skatinami kruopščiai pasiruošti laukiančioms procedūroms, tarp jų – ir atitinkamų formų pildymui bei reikiamų dokumentų pateikimui. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pasakoja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis imti būst...
nuotrauka
2022-08-17 08:59
Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido po...
nuotrauka
2022-08-16 09:33
Perkančiosios organizacijos, siekdamos pasirinkti optimaliausią viešojo pirkimo strategiją, nepelnytai pamiršta galimybę dviem ar daugiau perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo būdu įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų atliekant bendrus pirkimus.
nuotrauka
2022-08-13 09:00
Nors nekilnojamojo turto ekspertai jau prognozuoja NT rinkos kritimą, antrąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ bankas ir toliau stebėjo augimą būsto paskolų srityje. Balandį-birželį padidėjo tiek bendra būstui įsigyti paskolintų pinigų suma, tiek vidutinė būsto paskola.
nuotrauka
2022-08-11 12:02
Vasarai įpusėjus šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje nešyla - šiemet parduotų NT objektų skaičius yra maždaug 17 proc. mažesnis nei analogišku laikotarpiu prieš metus. Įtaka tokiam NT rinkos lėtėjimui turi ženkliai išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus nekilnojamojo turto k...
nuotrauka
2022-08-09 10:02
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama. Situaciją dar labiau apsunkina būsto palūkanų normų augimas, kas reiškia didesnes įmokas bankui, jei būstas perkamas su paskola.
nuotrauka
2022-08-08 13:04
Remiantis naujausiais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento liepos mėn. duomenimis, metinės infliacijos spartėjimas Lietuvoje slopsta. Vis labiau įtraukiant aukštesnės palyginamosios bazės efektą, kai kainos lyginamos su jau padidėjusiomis kainomis prieš metus, metinė infliacija prasidėjus r...
nuotrauka
2022-08-05 09:50
Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedinų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Dalis įmonių pasirinko kitą kelią: paskelbė apie laipsninį pasitraukimą ir pranešė, kad minėtose šalyse turimą turtą parduos. Tiesa, pasukusios pastaruoju keliu susidūrė su Ru...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-02 09:44
Sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims dėl baimės neišsimokėti paskolos pensijoje. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pabrėžia, kad amžiaus riba, iki kurios būtų galima pasiimti paskolą, – neegzistuoja, viskas priklauso nuo pajamų tvaru...
nuotrauka
2022-08-02 08:58
Antrojo vasaros mėnesio pardavimai ir toliau fiksuoja atostogų metą nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje: Vilniuje susitarta dėl 118, o Kaune – 62 naujų butų ir kotedžų pardavimų. Tačiau nepaisant įsivyraujančio neapibrėžtumo, mažėjančios paklausos ir kylančių palūkanų normų, būsto kainos toliau auga...
nuotrauka
2022-08-02 08:53
Liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) – tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį. Pagrindinės p...
nuotrauka
2022-08-01 11:28
„Realco“ duomenimis, liepą Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 79 būstai: 32 ekonominiame ir 47 vidutiniame segmente. Palyginti su pernai liepos mėnesiu, kai fiksuoti 565 būstų pardavimai, šiemet per tą patį laikotarpį parduota 86 proc. mažiau būstų.
nuotrauka
2022-07-29 10:31
Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko. Prie tokios ekonomikos raidos daugiau ar mažiau prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Nors panaši ekonomikos raida buvo numatyta birželio mėn. paskelbtose Lietuvos banko p...
nuotrauka
2022-07-27 09:58
Svarstydami įsigyti nuosavą būstą ir planuodami skolintis pinigų iš banko, stengiamės kuo tiksliau įvertinti savo finansines galimybes, tačiau neretai pamirštame suskaičiuoti ne tik būsto paskolos dydį, bet ir papildomas išlaidas, su kuriomis teks susidurti įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tam, kad vė...
nuotrauka
2022-07-21 09:29
Įsigyti būstą norintys asmenys dažnai pasirenka savo svajonę finansuoti būsto paskola. Tačiau šis finansinis įsipareigojimas reikalauja atsakingumo ir atidaus savo mėnesinių pajamų įsivertinimo. Kaip tai padaryti kritiškai ir kiek savo pajamų galima skirti būsto paskolai, pasakoja „Luminor“ banko bū...
nuotrauka
2022-07-19 11:29
Prognozuojamas palūkanų normų didėjimas skatina dalį gyventojų apsvarstyti paskolos grąžinimo galimybę anksčiau termino. Nors skolinantis trumpesniam laikui sumokama mažiau palūkanų, finansų specialistai ragina gerai apsvarstyti, nes toks sprendimas vėliau gali virsti finansine našta.
nuotrauka
2022-07-14 09:04
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9% (2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2022-07-12 12:25
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje stebėtinai smarkiai ūgtelėjo antrą ketvirtį. Keturi iš penkių apklaustųjų teigė, kad būsto kainos mūsų šalyje per artimiausius vienus metus didės. Tokio skaičiaus nėra buvę nuo tada, kai SEB banko užsakymu daugiau negu prieš dešimt metų buvo pradėta atli...

Statybunaujienos.lt » Komentaras