2022 sausio 19 d. trečiadienis, 16:42
Reklama  |  facebook

Skaidrūs viešieji pirkimai? Pradėkime nuo savęs

Rūta KAZILIŪNAITĖ, STT direktoriaus pavaduotoja      2021-11-08 06:45
Nors žodis „korupcija“ visų pirma kelia asociacijas su neskaidria valstybės ar vietos savivaldos institucijų veikla ir dažnai vis dar yra suprantamas kaip viešojo sektoriaus problema, statybų srityje veikianti bendrovė, kaip ir nemaža dalis kitų verslo subjektų, savo veikloje su korupcija gali susidurti labai įvairiais aspektais.
nuotrauka
Rūta KAZILIŪNAITĖ, STT direktoriaus pavaduotoja


Minimos įmonės
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba),

Nuo korupcijos požymių turinčio ir bendrovei žalingo jos pačios darbuotojų veikimo kasdieniame jų darbe iki neteisėtos įtakos priimant strateginius valstybės sprendimus, galinčius turėti esminės neigiamos įtakos ištisos ūkio šakos raidai, atitinkamos rinkos žaidėjų perspektyvoms ar netgi galimybei išlikti.

Nors įvairios korupcijos formos ir jos pasireiškimo būdai glaudžiai susiję, ją verta skaidyti į keletą sričių. Viena jų – viešieji pirkimai, žvelgiant į juos potencialaus tiekėjo požiūriu.

Rizikingi vieno tiekėjo pirkimai

Vienas korupcijos požiūriu rizikingiausių viešųjų pirkimų – vadinamieji vieno tiekėjo pirkimai. Tai yra pirkimai, kuriuose nustatytoje pasiūlymų eilėje atskiroms pirkimo objekto dalims pasiūlymus pateikė ar, atmetus kitų tiekėjų pasiūlymus, liko tik vienas tiekėjas. Tokių pirkimų Lietuvoje yra 53 procentai, t. y. daugiau nei pusėje pirkimų perkančioji organizacija „rinkosi“ iš vieno varianto. Iškalbinga.

stt

Vienas korupcijos požiūriu
rizikingiausių viešųjų pirkimų –
vadinamieji vieno tiekėjo pirkimai. 
STT nuotr. 

Darbų pirkimai (įskaitant statybos darbus, kurie ir sudaro absoliučią daugumą, t. y. 99,5 proc.) šiuo požiūriu neatrodo labai blogai, nes yra blogesnių. Darbų pirkimai iš vieno tiekėjo sudaro 35 proc., prekių pirkimų – 53 proc., o „lyderiaujančių“ paslaugų pirkimų – net 58 proc.

Ar verta pasiguosti tuo, kad kitų rūšių pirkimai atrodo daug blogiau? O gal 35 proc. darbų pirkimų iš vieno tiekėjo priimti kaip normalų dalyką ir su tuo pradėti taikstytis? Tikriausiai ne, nes riba, nuo kurios valstybė jau priskiriama prie didžiausios rizikos grupės šiuo aspektu, yra 20 proc. per trejus metus – tokio požiūrio laikosi Europos Komisija.

Ką tokių kiekių pirkimų vykdymas iš esmės nekonkurencinėmis sąlygomis reiškia praktiškai, puikiai suprantame ir patys. Ypač tai pasakytina apie ekonomiškai silpnesnes savivaldybes, kuriose sąlygos verslui išlikti (ką jau kalbėti apie plėtrą) ir taip sudėtingos, o viešojo sektoriaus užsakymai yra vienas reikšmingiausių darbo pajamų šaltinių.

Situacija – nėra išeities ar sąmoningas sprendimas?

Taigi – priežastys. Kodėl taip yra ir į kokius viešųjų pirkimų organizavimo trūkumus turėtume atkreipti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek ir (potencialių) tiekėjų dėmesį, siekdami mažinti ir pirkimų iš vieno tiekėjo dalį, ir korupcijos rizikas viešuosiuose pirkimuose plačiąja prasme?

Pagrindiniai veiksniai būtų šie:

• perkančiųjų organizacijų profesionalumo trūkumai. Valstybės kontrolės duomenimis, apie 70 proc. pirkimų procedūrų atlieka specialistai, kuriems ši funkcija yra tik papildoma greta kitų funkcijų, ir tik apie 10 proc. specialistų atlieka tik su viešaisiais pirkimais susijusias funkcijas. Tiesiogiai tai, žinoma, nėra nei korupcija, nei korupcijos rizikos veiksnys, tačiau menkas specialistų pasirengimas, neįsigilinimas į rinkos ypatumus didina klaidų ir pasidavimo neleistinai įtakai (taip pat ir tyčinei, korupcinei) tikimybę;
• prekių, paslaugų ir darbų centralizuoto poreikio vertinimo ir planavimo nebuvimas ir/arba nepakankamas veiksmingumas – darbai planuojami ir įsigyjami chaotiškai, dažnai – siekiant tiesiog įsisavinti lėšas arba, priešingai, pasiduodant pernelyg kryptingam įvairių interesantų poveikiui;
• didelė dalis „vieno tiekėjo“ viešųjų pirkimų – jau minėta dirbtinio konkurencijos ribojimo atmaina, daranti neabejotiną žalą tiek viešųjų pirkimų skaidrumui, tiek ir konkurencinei aplinkai;
• perdėm „atlaidus“ rezultatų vertinimas ir netinkamų arba vėluojančių darbų priėmimas. Nors aplaidumas pats savaime, žinoma, nelaikytinas korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, sąmoningas, ypač, jei sutartas iš anksto netinkamai atliktų ar vėluojančių darbų priėmimas, kitokių trūkumų toleravimas gali būti korupcijos apraiška, o kartu – ir konkurencijos viešuosiuose pirkimuose iškreipimo būdas. Juk iš anksto žinant, kad pasiūlyme nurodytos darbų kokybės ar greičio niekas iki galo neišreikalaus, bepigu teikti itin patrauklius pasiūlymus.

Žinoma, neatmestina ir tai, kad dalis pirkimų be realios konkurencijos vyksta dėl natūralių priežasčių – nedidelė Lietuvos rinka, specifinis pirkimo objektas, darbų ar paslaugų tęstinumas ir pan. Tai iš tiesų gali lemti situacijas, kai yra tik vienas (arba kai kada – ir nė vieno) tiekėjas, realiai galintis ir norintis pasiūlyti konkretų pirkimo objektą.

Vis dėlto, tikėtina, jog dažnesni atvejai, kai tokioms situacijoms susiklostyti padedama tikslingai – iš perkančiosios organizacijos pusės, kai sumažinamos kitų tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse, pavyzdžiui, pasirenkant neskelbiamų derybų arba kitą konkurencijai nepalankų pirkimų būdą, konkrečiam tiekėjui pritaikant kvalifikacinius reikalavimus arba techninę specifikaciją, dirbtinai neskaidant pirkimo į platesniam tiekėjų ratui „įkandamas“ dalis, iš anksto neplanuojant ar bent jau neviešinant numatomų pirkimų ir staiga netikėtai juos paleidžiant į rinką tikslingai parinktu, reikalingam tiekėjui žinomu ir palankiu metu ir t. t. Taip pat galima iniciatyva ir iš tiekėjų pusės, kai sumažinami kitų tiekėjų norai dalyvauti pirkimuose – turiu omeny, rinkos pasidalijimus, kartelinius ir kitus draudžiamus susitarimus.

Tikėtina, kad dirbtinai ribotos konkurencijos atvejų dažnokai pasitaiko vietos savivaldos darbų pirkimuose – taip manyti galima dėl to, kad yra tokių savivaldybių administracijų, kuriose vieno tiekėjo pirkimų daugiau nei pusė (pavyzdžiui, 54 proc.) arba ko ne du trečdaliai (pavyzdžiui, 61 proc.). Tikrai abejotina, ar tai gali būti paaiškinama vien tokiais objektyviais rodikliais, kaip savivaldybės dydis ar nutolimas nuo didžiųjų ekonominių centrų, nes tai būdinga toli gražu ne tik rajoninėms savivaldybėms.

Kaip iš to užburto rato išeiti?

Apibendrinant tikriausiai vertėtų konstatuoti, kad vienos priežasties, vieno kalto (ar kaltųjų grupės – tokios kaip „korumpuoti valdininkai“, „susitepę politikai“ arba „grobuoniškas verslas“) ir, atitinkamai, vieno sprendimo būdo, nėra. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis apklaustųjų didžiausią bėdą mato ne savo, o toje kitoje barikadų pusėje.

Štai, pavyzdžiui, nagrinėjant 2020 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis, aptariant skaidrumo stokos priežastis viešuosiuose pirkimuose, valstybės tarnautojų nurodyta pirmoji kliūtis – „išankstiniai, konkurenciją ribojantys tiekėjų susitarimai“ – suprask, kalčiausi tiekėjai, kurie tariasi be mūsų. Tiekėjai savo ruožtu nelieka skolingi – jų požiūriu, pirmojoje vietoje „tikslingai apribotos specifikacijos konkrečiai įmonei“. Kadangi specifikacijas rengia perkančiosios organizacijos tarnautojai (ar bent jau taip turėtų būti), suprask – kalčiausi valstybės tarnautojai.

Kaip iš to užburto rato išeiti? Pradėti reikia nuo savęs. Tuo jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad verslas ar visuomenė neturėtų reikalauti atsakomybės ir pokyčių siekiant skaidrumo iš viešojo sektoriaus. Tačiau pirmiausia imtis veiksmų reikia ir būtina patiems. Nuo ko pradėti?

Atsakymai nėra sudėtingi:

• nors ir aišku, kad iškreiptos konkurencijos sąlygomis tokius patarimus lengviau dalinti nei jų laikytis, o kai kada tai gali būti ir bankroto ar išlikimo klausimas, vis dėlto negaliu pirmu numeriu nepaminėti vengimo įsitraukti į draudžiamus susitarimus – tiek tarp tiekėjų, kai tokiais susitarimais pažeidžiami pamatiniai konkurencijos reikalavimai, tiek ir su valstybės tarnautojais ar kitais viešojo sektoriaus atstovais, kas jau būtų arčiau korupcinio pobūdžio veikos;
• aktyviai stebėti pirkimų procesus nuo pat jų planavimo pradžios, t. y. dalyvauti rinkos konsultacijose, kelti klausimus dėl jų nevykdymo ir pirkimo būdo parinkimo, aktyviai ginti savo teises, kitaip tariant – teisėtais ir kryptingais veiksmais sunkinti neskaidrių perkančiųjų organizacijų veiklą;
• užtikrinti savo organizacijos vidinį atsparumą (vadinamąjį business integrity), kad nenutiktų taip, jog, siekdami trumpalaikio rezultatų pagerėjimo, vidutinės grandies vadovai, vadybininkai ar kiti atstovai veliasi į pirmame punkte minimus susitarimus, o atsakyti tenka visiems – tiek aukščiausiai vadovybei, tiek ir pačiai įmonei.

STT nuotr.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-01-18 09:49
2021 metais, viršydama beveik visus ankstesnių metų rodiklius, Lietuvos būsto rinka įžengė į naujas būsto pardavimo kainų, paklausos ir bendros rinkos apyvartos aukštumas.
nuotrauka
2022-01-13 08:14
Jei esi statytojas ir nuomojamoje valstybinėje žemėje planuoji statybas – svarbu žinoti apie Žemės įstatymo pakeitimą, kuris įsigalios jau nuo 2022 m. kovo 1 dienos.
nuotrauka
2022-01-10 09:22
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų l...
nuotrauka
2022-01-07 10:37
Per 2021 metus Vilniaus pirminėje rinkoje, išankstiniais NT projektų valdymo įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, rezervuoti 8 037 nauji būstai (butai ir kotedžai). Tai yra beveik dviem trečdaliais daugiau nei 2020 m. (4 949), beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. (6 178) bei dvigubai daugiau nei 201...
nuotrauka
2022-01-05 08:44
Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską, prašydamas atkreipti dėmesį į chaosą nekilnojamojo turto tarpininkų sektoriuje.
nuotrauka
2022-01-04 10:45
Pastaruoju metu lietuviai dažniau skolinasi dar tik statomam būstui įsigyti, rodo „Luminor“ banko duomenys. Šią tendenciją lėmė aktyvi gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – naujai pastatyti butai išgraibstomi žaibišku greičiu, todėl vis daugiau gyventojų juos perka tiesiog iš brėžinių. Nebaigtos st...
nuotrauka
2021-12-30 15:17
Vilniaus pirminio būsto rinka Naujuosius metus pasitinka neregėtose aukštumose: 2021 metais buvo parduota istoriškai daugiausia – beveik 6900 naujų butų. Tai yra 41 proc. daugiau nei pandeminiais 2020-iais bei 14 proc. daugiau nei rekordiniais 2019-iais.
nuotrauka
2021-12-30 10:45
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai per ateinančius metus tikisi nuosaikaus naujų butų kainų augimo. Lūkesčiai dėl kainų sostinėje per pusmetį šiek tiek prislopo, Kaune nežymiai padidėjo, o Klaipėdoje beveik nepakito, rodo naujausia NT rinkos dalyvių apklausa. Po pandemijos sukelto nuosmukio pa...
nuotrauka
2021-12-30 10:05
Šie metai verslui buvo tikrai ypatingi – pramonė ir toliau išliko tuo garvežiu, kuris tempė visą ekonomiką. Didesnė dalis įmonių gali pasidžiaugti, kad nepaisant visų apribojimų ir uždarymų sugebėjo išsaugoti rinkas ir užsakymų apimtis. Pasidžiaugti turime kuo: šie metai buvo rekordiniai gamybos apk...
nuotrauka
2021-12-22 13:04
Negalių ištiktus ar neveiksnius žmones apgyvendinus globos įstaigose, neretai lieka neišspręsti jų nekilnojamojo turto reikalai.
nuotrauka
2021-12-15 10:40
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, tačiau tebėra gana spartus. Atlyginimai 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,9 proc.: privačiajame – 10,7 proc., viešajame...
nuotrauka
2021-12-09 09:02
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2021 metų spalį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2021-12-02 11:26
Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2010 m. pradžios iki 2021 m. II ketvirčio, Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) nuomos kainos augo kone sparčiausiai tarp ES šalių. Investuotojams tai ženklas, kad investavimas į NT nuomos projektus ir toliau išlaiko savo populiarumą.
nuotrauka
2021-11-30 15:56
Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse tai yra jau seniau žinomas iššūkis. Jis sprendžiamas labai skirtingai.
nuotrauka
2021-11-25 08:36
Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Surblienė atsako į labiausiai rūpimus klausimus apie pa...
nuotrauka
2021-11-24 10:41
Lietuvos banko sugriežtintas pradinio įnašo reikalavimas ne pirmoms būsto paskoloms vėsins padidintos rizikos būsto rinkos segmentą ir mažins perteklinio įsiskolinimo riziką. Dažnu atveju nepamatuotų lūkesčių ir ažiotažo rinkoje vedini pirkėjai didina savo įsiskolinimą ir perka papildomą būstą, siek...
nuotrauka
2021-11-18 17:45
Seime pristatyti siūlomi Atliekų įstatymo pakeitimai. Vienas jų - įpareigojantis gamintojus nenaudoti mikroplastikų kosmetikos gaminiuose. Tai pirmasis žingsnis įgyvendinant ES įpareigojimą iki 2033 m. pasiekti nulinę taršą, kitaip tariant, visiškai išvalyti nuotekas nuo šių teršalų.
nuotrauka
2021-11-03 13:44
Konfidencialios informacijos atskleidimas, sukėlęs neigiamus padarinius darbdaviui, gali tapti darbuotojo atleidimo priežastimi. Paprastai manoma, kad neigiami padariniai yra tik klientų praradimas ar nuostoliai, tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir prarastas pasitikėjimas – netekęs darbdavio pasitik...
nuotrauka
2021-10-29 10:47
Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Prie tokios jos raidos labiausiai prisideda atsigaunančia paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse besinaudojantis eksportuojantysis sektorius, kuris nusvėrė nepalankius tiekimo grandinių sutrikimų, įtampos žaliavų rinkoje ir kitų tarptautinių veiksnių nulemtus i...
nuotrauka
2021-10-26 15:21
Įmonei iškėlus bylą dėl nemokumo ir įpareigojus vadovą perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą turtą, dažniausiai vadovai galvoja apie fizinę infrastruktūrą – nekilnojamą turtą ar įrengimus. Vis dėlto, naujausia teismų praktika rodo, kad intelektinei nuosavybei – pavyzdžiui, programiniam k...

Statybunaujienos.lt » Komentaras