Šiais pokyčiais skatinama klimatui ir aplinkai palanki statybos sektoriaus ir produktų transformacija, naujų verslo modelių, ekoinovacijų, tvarių, ilgaamžių „žiedinių“ produktų gamybos ir paslaugų kūrimas.

Nustatyta, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, kad pirkimų vykdytojai, perkantys ypatingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų visuomeninės paskirties pastatų naujos statybos projektavimo paslaugų ir rangos darbus, už kuriuos apmokama iš minėtų finansinių šaltinių, taikydami aplinkos ministro patvirtintus aplinkos apsaugos kriterijus turės numatyti, kad ne mažiau nei pusė statybinių medžiagų būtų pagamintos iš medienos ar kitų organinių žaliavų.

Ši nuostata bus taikoma ir tada, kai visuomeniniai pastatai statomi panaudojant valstybės vardu pasiskolintas arba valstybės garantuotas paskolas, valstybės pinigų fondų lėšas.

Taip pat Vyriausybė pavedė aplinkos ministrui pakeisti pirkimuose taikomus aplinkos apsaugos kriterijus, nustatant reikalavimus medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintiems statybos produktams.

Numatyta, kad Aplinkos ministerija turės patvirtinti medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatų statybai nustatymo metodiką, kuria remsis pirkimų vykdytojai.

Rengiant šiuos pakeitimus reglamentuojantį Vyriausybės nutarimą buvo įvertintos suinteresuotų asmenų pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siūlymą privalomo reikalavimo taikymas visuomeninės paskirties pastatams su miegamomis vietomis – mokslo paskirčiai priskiriamiems vaikų darželiams ir lopšeliams, viešbučių, gydymo ir poilsio paskirties pastatams – atidėtas iki 2028 m. sausio 1 d.

Įvertinus Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pasiūlymus, statinių, kuriems bus taikomas šis reikalavimas sąrašas yra baigtinis ir pritaikytas prie būsimo statytojo – valstybės ar savivaldybės institucijos poreikių, techninių galimybių. Tai yra, į jį neįrašomi statiniai, kurių statytojai nebus valstybės ar savivaldybės institucijos ir kuriuos įgyvendinti techniškai bus sudėtinga. Pavyzdžiui, jachtų klubai, draudimo įstaigos, biurai, jūros ar upės uosto terminalai.

Atlikus statomiems visuomeninės paskirties pastatams išduotų statybą leidžiančių dokumentų per penkerius metus analizę, prognozuojama, kad naujoji tvarka turės įtakos 40–80 naujų pastatų per metus. Diskusijų su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis metu įvertinta, kad medienos statybos produktų gamybos pajėgumų Lietuvoje pakanka, rinkos dalyviai pasiruošę juos taikyti.

Parengti ir patvirtinti teisės aktus, numatančius žaliuosiuose pirkimuose statant visuomeninius pastatus naudoti bent 50 proc. organinių ir medienos statybos produktų buvo numatyta Vyriausybės programoje. Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje taip pat nurodytas tikslas, kad iki 2024 m. visi visuomeninės paskirties pastatai būtų statomi ne mažiau kaip iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, aktyviau naudojant antrines žaliavas ir mažinant statybinių atliekų susidarymą.