Vilioja didesni atlyginimai

Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį žmonės renkasi darbo vietą, – siūlomas atlyginimas. Šiuo metu Lietuvoje statybininkai vidutiniškai uždirba apie 1700 eurų į rankas, tuo tarpu užsienyje – atlyginimai didesni. Tiesa, kaip teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, skaičiai – ne visai realistiški, mat daug asmenų statybų darbus atlieka nelegaliai, o tai iškreipia skaičius.

Praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko darbų už daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, o tai, anot D. Gedvilo – rekordiška suma.

„Statybininko darbas tapo labai mobilus. Statybininkai išvažiuoja dirbti keleriems metams į Švediją, Vokietiją, Daniją. Lygiai taip pat mobilumo daugėja ir šalies viduje, jei darbo yra daugiau Vilniuje – statybininkai iš regionų važiuoja dirbti čia“, – pranešime cituojamas D. Gedvilas.

Kitose Europos šalyse betonuotojai, mūrininkai, vidaus ir išorės apdailos ar griovimo darbų specialistai gali užsidirbti nuo 2000 eurų, priklausomai nuo turimos patirties. Kaip teigia vienos Švedijoje dirbančios bendrovės atstovė Rita Kucinienė, atlyginimai nevienodi dėl to, kad skiriasi ir darbo kultūra bei požiūris į darbuotoją.

„Švedijoje žmogaus darbo jėga yra labai brangi, todėl jei tik įmanoma – viską stengiamasi automatizuoti. Atlyginimas priklauso ir nuo darbo sudėtingumo, dėl to statybininkas, kuris kloja ar surinkinėja plyteles, uždirba panašiai kaip darbų vadovas“, – sako R. Kucinienė.

Kitoks požiūris į darbuotoją

Be didesnio atlyginimo, darbas kitose šalyse vilioja ir palankesnėmis darbo sąlygomis: apranga, įrankiais, apgyvendinimu, transportu iš ir į darbą. Tačiau, anot R. Kucinienės, kai žmonės patiria kitokią darbo kultūrą – tai jiems irgi tampa labai svarbia karjeros dalimi.

„Atliekamų darbų kokybė Lietuvoje ir Švedijoje yra tokia pati, tačiau požiūris labai skiriasi. Daug dėmesio yra skiriama darbuotojų motyvacijai, saugai. Tam, kad statybininkai nesusižeistų ir nepasitemptų kilnodami sunkius daiktus – naudojamos įvairios technologijos, palengvinančios darbą. Taip pat ir bendravimas kitoks, čia visi nori vienas kitą pažinti, nepriklausomai nuo to, ar esi statybininkas, ar įmonės vadovas“, – pasakoja įmonės atstovė.

Švedijoje yra gana įprasta pradėti darbo dieną nuo lengvos mankštos ar bendrų pusryčių, taip pat populiarios kavos pertraukėlės, vadinamos „fika“, kurios yra skirtos pailsėti nuo darbo. Kaip pasakoja R. Kucinienė, tokios priemonės yra skirtos kurti ryšį su komanda, akcentuojama bendradarbiavimo svarba, nes sudėtingose situacijose tai padeda lengviau atrasti bendrus sprendimus

Tuo tarpu D. Gedvilas pripažįsta, kad Skandinavija išties garsėja aukšta darbo kultūra, išskirtiniu požiūriu į darbą ir darbuotoją, tačiau, anot jo, Lietuvoje šie dalykai taip pat sparčiai keičiasi. Rangovai vis dažniau kelia aukštus reikalavimus subrangovams ir domisi jų darbo kultūra, saugumu, tvarumu.

„Kai statybininkai grįžta iš kaimyninių šalių, ypač iš Skandinavijos valstybių, kur vyrauja aukšta darbo kultūra – jie parsiveža gerąją praktiką. Todėl šiandien Lietuvoje tikrai turime įmonių, kurios atitinka skandinavišką standartą“, – teigia LSA prezidentas.

Statybininkų reikės ir ateityje

Nors požiūris į statybininko profesiją kinta ir specialistų, pasirenkančių šį darbą, mažėja, prognozuojama, kad ir ateityje ši specialybė ir toliau išliks labai paklausi.

„Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, statybininkų mažėja, nes keičiasi požiūris į pačią profesiją. Todėl bandoma kurti patrauklesnę atmosferą, gerinti sąlygas. Žinoma, į Lietuvą kai kurios motyvacinės priemonės atkeliauja šiek tiek vėliau, pavyzdžiui, vaisių atvežimas į biurą ar vaišinimas pietumis objektuose – Švedijoje tai buvo įprasta jau prieš dešimtmetį“, – sako R. Kucinienė.

Tiesa, statybų sektorius yra itin jautrus įvairiems ekonominiams nuosmukiams, nes pradėjus taupyti – įmonės pirmiausia atsisako plėtros ir statybos projektų. Bet, kaip teigia LSA prezidentas, jei valstybės ekonominė situacija gera – statybininkai yra viena geidžiamiausių profesijų.

„Pastebime, kad statybininkų darbo užmokestis auga vis sparčiau ir šios profesijos atstovų vis labiau trūksta, todėl manau, kad statybininko profesija tikrai išliks paklausi ir ateityje. Visų pirma dėl to, kad jų reikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – sako D. Gedvilas.