Statybos sektorius – tarp augimo ir nestabilumo

Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje pradėta 1 013 įmonių bankroto procesų – apie 11,5 proc. mažiau nei 2024 m. Nors bendras rodiklis rodo tam tikrą stabilizaciją, skirtingų sektorių situacija išlieka nevienoda.

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė pabrėžia, kad statybų sektorius išlieka vienas jautriausių ekonominiams ciklams. Čia bankrutavo apie 1,4 proc. visų veikiančių įmonių – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp pagrindinių ūkio šakų.

Statybų verslui didžiausią spaudimą daro augančios medžiagų ir darbo sąnaudos, projektų finansavimo sudėtingumas bei užsakymų cikliškumas. Net ir nedideli rinkos svyravimai gali stipriai paveikti įmonių likvidumą.

Dideli projektai – didelės rizikos

Statybos sektoriaus specifika lemia, kad įmonės dažnai dirba su didelės vertės projektais, kuriems reikalingos reikšmingos išankstinės investicijos. Tai didina finansinę riziką, ypač jei užsakovai vėluoja atsiskaityti arba projektai stringa.

Pasak Ž. Stuglytės, viena dažniausių bankrotų priežasčių išlieka apyvartinių lėšų trūkumas. Statybų įmonės neretai balansuoja tarp įsipareigojimų tiekėjams ir laukiamų mokėjimų, todėl bet koks grandinės sutrikimas gali sukelti rimtų finansinių problemų.

Papildomą spaudimą daro ir kreditavimo sąlygos – mažesnėms statybų bendrovėms sudėtingiau gauti finansavimą, o didesnės įmonės turi daugiau derybinių galių tiek su bankais, tiek su partneriais.

Bankrotų mažėja, bet tai – ne saugumo ženklas

Nors statistiškai bankrotų skaičius mažėja, tai nereiškia, kad verslo aplinka tapo saugesnė. Dalis įmonių tiesiog anksčiau reaguoja į finansinius sunkumus. 2025 m. net 36,6 proc. bankroto procesų inicijavo patys įmonių vadovai.

Tai rodo didėjantį verslo brandumą, tačiau kartu signalizuoja, kad įmonės susiduria su iššūkiais, kurių nebegali amortizuoti. Statybų sektoriuje tai ypač aktualu dėl ilgų projektų ciklų ir riboto lankstumo greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

Restruktūrizavimas – dar neišnaudota galimybė

Nors teoriškai statybų įmonės galėtų dažniau rinktis restruktūrizavimą, praktikoje šis instrumentas vis dar naudojamas retai. Per 2025 m. Lietuvoje pradėta tik 50 restruktūrizavimo bylų.

Pagrindinė priežastis – proceso sudėtingumas ir būtinybė užsitikrinti kreditorių pasitikėjimą. Statybų sektoriuje, kur dažnai veikia daug tarpusavyje susijusių rangovų ir subrangovų, tai tampa papildomu iššūkiu.

Dėl to bankrotas dažnai pasirenkamas kaip greitesnis ir aiškesnis sprendimas, net jei teoriškai įmonė dar galėtų atkurti mokumą.

Kas laukia statybos sektoriaus?

Artimiausiu laikotarpiu statybos sektoriaus perspektyvos išliks priklausomos nuo kelių esminių veiksnių: investicijų srautų, finansavimo prieinamumo ir bendros ekonominės aplinkos stabilumo.

Nors projektų poreikis išlieka, verslams teks veikti itin disciplinuotai – valdyti kaštus, atsargiai planuoti pinigų srautus ir diversifikuoti veiklą. Priešingu atveju net ir augančioje rinkoje bankrotų rizika gali išlikti aukšta.