2023 balandžio 1 d. šeštadienis, 11:38
Reklama  |  facebook

Sunkiai prognozuojama verslo aplinka ir nuolatiniai pokyčiai – verslo ateities kasdienybė

2019-12-30 12:07
Greitis ir pokyčiai yra šiandienio gyvenimo palydovas. Pasaulis dabar yra nuolatinių virsmų zonoje. Tokių perturbacijų laikotarpiu visada kyla daug iššūkių. 2019 m. verslo bendruomenė akylai stebėjo situaciją užsienio rinkose, analizuodama, kokią įtaką pagrindiniams Lietuvos pramonės sektoriams turės įvairūs makroekonominiai sukrėtimai euro zonoje ir pasaulio ekonomikoje.
nuotrauka
Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Metų gale prie viso neapibrėžtumo pasaulyje papildomą rūpestį verslui kelia valdančiosios daugumos ir koalicijos mokestiniai pasiūlymai, kuriantys nestabilią ir sunkiai prognozuojamą verslo aplinką. Lūkesčių apklausose beveik 40 proc. įmonių vadovų kaip pagrindinę riziką plėtrai įvardija nestabilią verslo aplinką.

Galime tik pasidžiaugti, kad 2019 metais pagrindiniai Lietuvos pramonės sektoriai pasirodė gana atsparūs išorės sukrėtimams. Eksportas ir toliau išlieka Lietuvos ekonomikos varomąja jėga. Visus metus gamybinių pajėgumų lygis išliko aukštoje zonoje, kas byloja, kad gamintojams metų eigoje netrūko užsakymų. Dar daugiau, šių metų trečią ketvirtį gamintojų eksporto lūkesčiai Lietuvoje buvo didžiausi visoje Europoje. Sausio–lapkričio mėn. visa Lietuvos pramonės produkcijos vertė sudarė 21,4 mlrd. eurų, lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo tempai taip pat džiugino – metinis šalies BVP augimas trečiąjį ketvirtį buvo 3,7 proc., sparčiai kilo atlyginimai.

Džiugina Lietuvos pažanga pritraukiant investicijas – prognozuojama, kad pateksime į 3-5 geriausių Europos valstybių tarpą pagal investicijų pritraukimą milijonui gyventojų. Tai teigiamai įtakoja visą verslo aplinką, nes užsienio investicijos yra ne tik didžiųjų gamintojų ar paslaugų tiekėjų atėjimas ir darbo vietų kūrimas, bet ir visos ekosistemos plėtra smulkioms įmonėms, galinčioms pasiūlyti savo paslaugas naujoms kompanijoms.

Svarbiausi prekybos partneriai išliko tie patys - Vokietija ir Lenkija pirmąjį metų pusmetį pasidalino po 9.5 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūros. Tolimesnis Lietuvos prekybos partnerių išsidėstymas gali iliustruoti ne tik mūsų ekonomikos atvirumą, bet ir jautrumą prekybos karams: į Švediją eksportas sumažėjo 0,4 procentiniais punktais; kaip ir buvo galima tikėtis, mažėjo eksportas į Jungtinę Karalystę - per metus čia eksportavome 0,2 procentiniais punktais mažiau; ryškiausias pokytis fiksuojamas JAV rinkoje - pirmąją metų pusę, suintensyvėjus JAV ir Kinijos prekybos karams, eksportas į šią šalį per metus susitraukė 2,9 procentiniais punktais.

Lietuvos eksportuotojai ir toliau siekia diversifikuoti savo prekybos partnerius, kas ženkliai prisideda prie eksporto augimo - trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys padidėjo 5.5 proc. Eksporto raidą įtakojo ne tik užsienio paklausa, bet ir mūsų įmonių investicijos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą - kiek anksčiau padidinti gamybos pajėgumai ir aukštesnis konkurencingumas prisideda prie įmonių augimo. Nors pastaraisiais metais kai kurios investicijos, konkrečiau – investicijos į mašinas ir įrenginius neaugo, bet investicijos į intelektinės nuosavybės produktus bei informacijos ir ryšių technologijų įrangą didėja nuosekliai ir augina įmonių plėtros potencialą.

Tačiau tokios tendencijos pagrinde vyrauja didelių įmonių segmente, tačiau jų turime nedaug - didelių gamybos įmonių, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, skaičius nesiekia 150. Lietuvoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, kurios neturi pakankamų pajėgumų, kad diegtų skaitmeninimo technologijas. Galvojant apie valstybės ekonominio konkurencingumo išlaikymą, susirūpinimą turi kelti tas faktas, kad žemo ir vidutinio technologinio išsivystymo gamybos pramonė sukuria apytiksliai ¾ visos Lietuvos gamybos produkcijos, pardavimo pajamų ir pridėtinės vertės. Dauguma LPK įmonių-narių perėjimą prie aukštesnių technologijų planuoja 3 metų perspektyvoje, tačiau jos susiduria su visa eile kliūčių: net 33 proc. įmonių kaip pagrindinį trukdį technologiniam atsinaujinimui įvardija savų finansinių resursų stoką, 20 proc. – reikiamų kompetencijų žmonių trūkumą, 13,3 proc. – ribotą priėjimą prie išorės finansavimo. Tik 18,75 proc. įmonių teigia, jog su kliūtimis nesusiduria.

LPK atliktos apklausos rodo, kad 66 proc. įmonių technologinis atsinaujinimas reikalingas produktyvumo didinimui, 33 proc. - atsverti darbuotojų trūkumą, o 53,3 proc. - aukštesnės pridėtinės vertės produktams kurti. Tokia situacija atsispindi ir Lietuvos eksporto struktūroje, kur aukštųjų technologijų eksporto rodikliai daugiau nei dešimtmetį yra žemiausi tarp Baltijos šalių. Investicijos taip pat lieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Daugiausia jų skiriama statiniams, transporto įrangai, bet ne aukštos pridėtinės vertės produkcijos kūrimui. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas išlieka vangus - verslo investavimas į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą yra žemas (2018 m. Lietuvoje jis siekė 0,3 proc. BVP, o ES – 1,41 proc. BVP). Akivaizdu, kad valstybei būtinas aiškus planas, kaip didesnę mūsų įmonių dalį pastatyti ant ketvirtosios pramonės revoliucijos bėgių, nes tai svarbiausias mūsų ekonomikos tvarumo klausimas.

Ilgojo laikotarpio perspektyvoje Lietuvos konkurencingumas tampa iššūkiu. Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, visuomenė senėja, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Net 50 proc. įmonių vadovų teigė, kad susiduria su problema surasti darbuotoją su tinkamais įgūdžiais. Anksčiau pigi darbo jėga Europos kontekste Lietuvai leido turėti konkurencinį pranašumą, o dabar pasiektas lygis, kai to nepakanka, o konkuruoti su aukštųjų technologijų šalimis vis dar yra sudėtinga. Todėl labai svarbu išnaudoti darbuotojų kūrybinį ir mokslinį potencialą.

Jau dabar akivaizdu, jog dėl nepalankių demografinių tendencijų vyresnių asmenų proporcija darbo rinkoje didės, o tai veikia bendrą šalies darbo našumo dinamiką. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius neišvengiamai toliau trauksis. Prie mažėjimo prisidės tai, kad ekonomiškai aktyvaus amžiaus grupę papildys vis mažiau jaunimo. Tai paskatins konkurenciją dėl talentų. Verslas savo ruožtu turi labai rimtai galvoti, kaip išsaugoti vyresnio amžiaus darbuotojus ir prisitaikyti prie vyresnės darbo jėgos siūlant darbo formų lankstumą, nuotolinį darbą, patogią darbo aplinką. Be verslo svarbus vaidmuo tenka ir valstybės vykdomai politikai. Norint, kad vyresnio amžiaus žmonės ateityje dar aktyviau prisidėtų prie šalies ekonominės gerovės kūrimo ir padėtų spręsti su nepalankia demografija susijusius darbo rinkos iššūkius, valstybė turi rasti būdų juos paskatinti ir padėti jiems ilgiau likti darbo rinkoje. Į šių iššūkių sprendimą turi būti orientuota ne tik Lietuvos užimtumo politika, bet ir visos su „sidabrine ekonomika“ susijusios viešosios paslaugos - sveikatos apsauga, švietimas ar transportas. Tik didesnis ekonomikos orientavimas į žiniomis, o ne tik fiziniu darbu, grindžiamas veiklas ir investavimas į vyresnius žmones gali sumažinti visuomenės senėjimo neigiamą įtaką bendram darbo našumui ir, atitinkamai, paspartinti ekonomikos augimą. Tokiame kontekste reikalingas ir aukštųjų technologijų proveržis.

Kas laukia Lietuvos, jei neatrasime naujų ilgalaikės plėtros galimybių, gali iliustruoti Portugalijos ar Graikijos atvejai, kur po spartaus ekonomikos augimo likta „nuolat besivejančiųjų“ grupėje. Siekiant išvengti tokio scenarijaus Lietuvoje, svarbu identifikuoti veiksnius, kurie tvariai didintų produktyvumą ir sukurtų prielaidas tolimesnei konvergencijai Europos Sąjungos vidurkio link. Akivaizdu, kad reikia galvoti, kaip auginti bendrą valstybės gerovės pyragą, kad ateityje valstybė galėtų užtikrinti konstitucinių įsipareigojimų sveikatos, socialinės apsaugos ir kt. srityse įgyvendinimą, visos šių įsipareigojimų naštos neperkeliant tik ant dirbančių žmonių ir verslo.

Verslas taip pat tikisi, kad šių metų pabaigoje teisėkūros procesuose vyravęs neprognozuojamumas netaps ilgalaike tradicija Lietuvoje, nes sunkiai numatomi, skuboti, trumpalaikės politinės darbotvarkės, bet ne tvarios ilgalaikės strategijos padiktuoti veiksmai blogina Lietuvos verslo ir investicinės aplinkos patrauklumą. Teisinio reguliavimo pasikeitimai yra aktyviai stebimi ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu lygiu. Lietuvai, kaip nedidelei atvirai ekonomikai, kiekvienas toks pokytis yra gyvybiškai svarbus.

Šaltinis – Roberto Dargio tinklaraštis

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2023-03-31 15:09
Išankstiniai nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje „užderėjo“ 648 naujų butų ir kotedžų pardavimai. Tai sudaro 64 proc. pirmojo 2022 m. ketvirčio ir yra beveik penktadaliu dau...
nuotrauka
2023-03-31 09:57
Po 2022-ųjų metų, kurie pirminei būsto rinkai buvo prasčiausi nuo 2013-ųjų metų, į 2023-iuosius rinka žengė nusiteikus gerokai optimistiškiau: per 2022 m. II pusmetį Vilniuje buvo parduoti 673 butai, o vien per pirmąjį 2023 m. ketvirtį rinkoje buvo realizuoti 642 butai.
nuotrauka
2023-03-30 11:05
Tik gyvybingas verslas gali įvykdyti didelio masto užsakymus, kurie ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu yra retesni, todėl dėl jų labiau kovojama. Net ir dabartiniu įtemptu laikotarpiu – menkstant pramonės lūkesčiams ir lėtėjant ekonomikai – darbuotojų trūkumas išlieka vienu didžiausių iššūkių ver...
nuotrauka
2023-03-30 09:36
Statybų komerciniai ginčai dažnai būna itin sudėtingi, todėl rinkoje vis dažniau pasirenkama juos spręsti inicijuojant procesą vietiniuose arba tarptautiniuose arbitražuose. Tokiuose ginčuose paprastai reikia išanalizuoti milžinišką kiekį įrodymų, susiduriama su kompleksiškais teisės, procedūriniais...
nuotrauka
2023-03-29 11:53
VDI primena, kad dirbant svarbu užtikrinti darbo ir poilsio laikui keliamų reikalavimų laikymąsi. Maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko nesilaikymas yra darbo įstatymų pažeidimas.
nuotrauka
2023-03-29 09:10
Europos centrinis bankas (ECB) nuosekliai didina bazines palūkanų normas, o tai turi įtakos ir EURIBOR didėjimui, todėl bankų klientai vis dažniau susimąsto apie savo būsto paskolų įmokas. Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų išduodama su EURIBOR dedamąja, kuri beveik dešimtmetį buvo artima nul...
nuotrauka
2023-03-24 09:29
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų inte...
nuotrauka
2023-03-23 07:49
Sodininkų bendrijose prasideda aktyvusis metas: užmiesčio teritorijose esantys sodai vėl atgyja ir prisipildo besidarbuojančių žmonių. Prasidedant naujam sodininkystės sezonui, svarbu aptarti ne tik ūkio, bet ir teisės klausimus apie sodų bendrijas. Paanalizuokime, naudinga ar nenaudinga būti sodini...
nuotrauka
2023-03-22 05:51
Užsieniečių įdarbinimo klausimai šiandien yra aktualūs daugeliui įmonių, tačiau darbdaviai dažnai ne iki galo įsigilina į juos reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Tad kokias klaidas užsieniečius darbinančios įmonės daro dažniausiai ir kaip jų išvengti?
nuotrauka
2023-03-22 05:43
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia nemažai įmonių klausimų apie galimybę vykdyti laikinąjį įdarbinimą, t. y. nuomoti darbuotojus. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsip...
nuotrauka
2023-03-21 09:54
Nuo būsto paieškos pradžios iki įkurtuvių pabaigos – nemažai žingsnių, tačiau būtent paskolos suteikimo procesas naujakuriams kelia ypač daug klausimų. „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pastebi, kad ne visi planuojantys kreiptis į banką dėl būsto paskolos žino, koks lai...
nuotrauka
2023-03-14 11:28
Seimui pernai priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su skirtingomis akcijų klasėmis, tikėtina, kad akcijų opcionai taps vis populiaresni. Tačiau, kaip rodo praktika, jie gali tapti ir ginčų priežastimi.
nuotrauka
2023-03-10 08:34
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną šiais metais minėsime šeštadienį, todėl papildomo laisvadienio darbuotojams šventinei dienai neprireiks, tačiau, nepaisant to, daugeliui vis tiek priklausys trumpesnis darbo laikas išvakarėse. Advokatų kontoros „TGS Baltic" darbo teisės specializacijos grupės...
nuotrauka
2023-03-08 14:59
Vasarį antrinėje nekilnojamo turto (NT) rinkoje Kaune ir Vilniuje didelių pokyčių kainų atžvilgiu nefiksuota, nors tiek įsigijimo, tiek nuomos skirtumai tarp miestų – reikšmingi. Tuo tarpu sostinės pirminėje rinkoje, augant pardavimų skaičiui, jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas nežymus suaktyvėjimas. R...
nuotrauka
2023-03-08 09:48
Įprastai būsto paskolos išdavimo procesas užtrunka iki mėnesio, tačiau, neatlikus tam tikrų veiksmų, jis gali užsitęsti ir ilgiau. Kokius namų darbus reikėtų paruošti asmenims, besikreipiantiems dėl būsto paskolos ir norintiems sklandaus ir greito proceso, pasakoja „Luminor“ banko kredito produktų s...
nuotrauka
2023-03-02 09:44
Nuo šių metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui vis dar kyla nemažai klausimų, kaip atitikti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kita vertus, perkančiųjų organizacijų keliami reikalavimai yra gera proga įsivertinti savo s...
nuotrauka
2023-03-02 05:57
Vasario pirminės būsto rinkos rezultatai Vilniuje maloniai nustebino. Per mėnesį realizuoti 197 būstai (221 nauji ir 24 atšaukti pardavimai). Tai – 86 proc. padidėjimas lyginant su sausio mėnesiu (atitinkamai: 106, 144, 38), nors ir 45 proc. mažiau nei prieš metus (355, 372, 17).
nuotrauka
2023-03-02 05:30
NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės specialistai skaičiuoja, kad per vasario mėnesį sostinėje susitarta dėl 229 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo. Tai yra reikšmingai, beveik 52 proc. daugiau nei per sausį. Kaune rinka pavasariu dar nekvepia, o per praėjusį mėnesį pardavimų ...
nuotrauka
2023-03-01 13:11
Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 208 būstai ir fiksuoti 9 sutarčių nutraukimai. 67 būstai parduoti ekonominiame, 114 vidutiniame ir 18 prestižiniame segmente. Nors lėtai besipilda...
nuotrauka
2023-03-01 09:55
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Tačiau dažnai kyla klausimas, o kokiais visgi atvejais darbdavys negali nutraukti darbo sutarties?

Statybunaujienos.lt » Komentaras