2022 lapkričio 26 d. šeštadienis, 11:57
Reklama  |  facebook

Sunkiai prognozuojama verslo aplinka ir nuolatiniai pokyčiai – verslo ateities kasdienybė

2019-12-30 12:07
Greitis ir pokyčiai yra šiandienio gyvenimo palydovas. Pasaulis dabar yra nuolatinių virsmų zonoje. Tokių perturbacijų laikotarpiu visada kyla daug iššūkių. 2019 m. verslo bendruomenė akylai stebėjo situaciją užsienio rinkose, analizuodama, kokią įtaką pagrindiniams Lietuvos pramonės sektoriams turės įvairūs makroekonominiai sukrėtimai euro zonoje ir pasaulio ekonomikoje.
nuotrauka
Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Metų gale prie viso neapibrėžtumo pasaulyje papildomą rūpestį verslui kelia valdančiosios daugumos ir koalicijos mokestiniai pasiūlymai, kuriantys nestabilią ir sunkiai prognozuojamą verslo aplinką. Lūkesčių apklausose beveik 40 proc. įmonių vadovų kaip pagrindinę riziką plėtrai įvardija nestabilią verslo aplinką.

Galime tik pasidžiaugti, kad 2019 metais pagrindiniai Lietuvos pramonės sektoriai pasirodė gana atsparūs išorės sukrėtimams. Eksportas ir toliau išlieka Lietuvos ekonomikos varomąja jėga. Visus metus gamybinių pajėgumų lygis išliko aukštoje zonoje, kas byloja, kad gamintojams metų eigoje netrūko užsakymų. Dar daugiau, šių metų trečią ketvirtį gamintojų eksporto lūkesčiai Lietuvoje buvo didžiausi visoje Europoje. Sausio–lapkričio mėn. visa Lietuvos pramonės produkcijos vertė sudarė 21,4 mlrd. eurų, lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo tempai taip pat džiugino – metinis šalies BVP augimas trečiąjį ketvirtį buvo 3,7 proc., sparčiai kilo atlyginimai.

Džiugina Lietuvos pažanga pritraukiant investicijas – prognozuojama, kad pateksime į 3-5 geriausių Europos valstybių tarpą pagal investicijų pritraukimą milijonui gyventojų. Tai teigiamai įtakoja visą verslo aplinką, nes užsienio investicijos yra ne tik didžiųjų gamintojų ar paslaugų tiekėjų atėjimas ir darbo vietų kūrimas, bet ir visos ekosistemos plėtra smulkioms įmonėms, galinčioms pasiūlyti savo paslaugas naujoms kompanijoms.

Svarbiausi prekybos partneriai išliko tie patys - Vokietija ir Lenkija pirmąjį metų pusmetį pasidalino po 9.5 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūros. Tolimesnis Lietuvos prekybos partnerių išsidėstymas gali iliustruoti ne tik mūsų ekonomikos atvirumą, bet ir jautrumą prekybos karams: į Švediją eksportas sumažėjo 0,4 procentiniais punktais; kaip ir buvo galima tikėtis, mažėjo eksportas į Jungtinę Karalystę - per metus čia eksportavome 0,2 procentiniais punktais mažiau; ryškiausias pokytis fiksuojamas JAV rinkoje - pirmąją metų pusę, suintensyvėjus JAV ir Kinijos prekybos karams, eksportas į šią šalį per metus susitraukė 2,9 procentiniais punktais.

Lietuvos eksportuotojai ir toliau siekia diversifikuoti savo prekybos partnerius, kas ženkliai prisideda prie eksporto augimo - trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys padidėjo 5.5 proc. Eksporto raidą įtakojo ne tik užsienio paklausa, bet ir mūsų įmonių investicijos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą - kiek anksčiau padidinti gamybos pajėgumai ir aukštesnis konkurencingumas prisideda prie įmonių augimo. Nors pastaraisiais metais kai kurios investicijos, konkrečiau – investicijos į mašinas ir įrenginius neaugo, bet investicijos į intelektinės nuosavybės produktus bei informacijos ir ryšių technologijų įrangą didėja nuosekliai ir augina įmonių plėtros potencialą.

Tačiau tokios tendencijos pagrinde vyrauja didelių įmonių segmente, tačiau jų turime nedaug - didelių gamybos įmonių, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, skaičius nesiekia 150. Lietuvoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, kurios neturi pakankamų pajėgumų, kad diegtų skaitmeninimo technologijas. Galvojant apie valstybės ekonominio konkurencingumo išlaikymą, susirūpinimą turi kelti tas faktas, kad žemo ir vidutinio technologinio išsivystymo gamybos pramonė sukuria apytiksliai ¾ visos Lietuvos gamybos produkcijos, pardavimo pajamų ir pridėtinės vertės. Dauguma LPK įmonių-narių perėjimą prie aukštesnių technologijų planuoja 3 metų perspektyvoje, tačiau jos susiduria su visa eile kliūčių: net 33 proc. įmonių kaip pagrindinį trukdį technologiniam atsinaujinimui įvardija savų finansinių resursų stoką, 20 proc. – reikiamų kompetencijų žmonių trūkumą, 13,3 proc. – ribotą priėjimą prie išorės finansavimo. Tik 18,75 proc. įmonių teigia, jog su kliūtimis nesusiduria.

LPK atliktos apklausos rodo, kad 66 proc. įmonių technologinis atsinaujinimas reikalingas produktyvumo didinimui, 33 proc. - atsverti darbuotojų trūkumą, o 53,3 proc. - aukštesnės pridėtinės vertės produktams kurti. Tokia situacija atsispindi ir Lietuvos eksporto struktūroje, kur aukštųjų technologijų eksporto rodikliai daugiau nei dešimtmetį yra žemiausi tarp Baltijos šalių. Investicijos taip pat lieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Daugiausia jų skiriama statiniams, transporto įrangai, bet ne aukštos pridėtinės vertės produkcijos kūrimui. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas išlieka vangus - verslo investavimas į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą yra žemas (2018 m. Lietuvoje jis siekė 0,3 proc. BVP, o ES – 1,41 proc. BVP). Akivaizdu, kad valstybei būtinas aiškus planas, kaip didesnę mūsų įmonių dalį pastatyti ant ketvirtosios pramonės revoliucijos bėgių, nes tai svarbiausias mūsų ekonomikos tvarumo klausimas.

Ilgojo laikotarpio perspektyvoje Lietuvos konkurencingumas tampa iššūkiu. Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, visuomenė senėja, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Net 50 proc. įmonių vadovų teigė, kad susiduria su problema surasti darbuotoją su tinkamais įgūdžiais. Anksčiau pigi darbo jėga Europos kontekste Lietuvai leido turėti konkurencinį pranašumą, o dabar pasiektas lygis, kai to nepakanka, o konkuruoti su aukštųjų technologijų šalimis vis dar yra sudėtinga. Todėl labai svarbu išnaudoti darbuotojų kūrybinį ir mokslinį potencialą.

Jau dabar akivaizdu, jog dėl nepalankių demografinių tendencijų vyresnių asmenų proporcija darbo rinkoje didės, o tai veikia bendrą šalies darbo našumo dinamiką. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius neišvengiamai toliau trauksis. Prie mažėjimo prisidės tai, kad ekonomiškai aktyvaus amžiaus grupę papildys vis mažiau jaunimo. Tai paskatins konkurenciją dėl talentų. Verslas savo ruožtu turi labai rimtai galvoti, kaip išsaugoti vyresnio amžiaus darbuotojus ir prisitaikyti prie vyresnės darbo jėgos siūlant darbo formų lankstumą, nuotolinį darbą, patogią darbo aplinką. Be verslo svarbus vaidmuo tenka ir valstybės vykdomai politikai. Norint, kad vyresnio amžiaus žmonės ateityje dar aktyviau prisidėtų prie šalies ekonominės gerovės kūrimo ir padėtų spręsti su nepalankia demografija susijusius darbo rinkos iššūkius, valstybė turi rasti būdų juos paskatinti ir padėti jiems ilgiau likti darbo rinkoje. Į šių iššūkių sprendimą turi būti orientuota ne tik Lietuvos užimtumo politika, bet ir visos su „sidabrine ekonomika“ susijusios viešosios paslaugos - sveikatos apsauga, švietimas ar transportas. Tik didesnis ekonomikos orientavimas į žiniomis, o ne tik fiziniu darbu, grindžiamas veiklas ir investavimas į vyresnius žmones gali sumažinti visuomenės senėjimo neigiamą įtaką bendram darbo našumui ir, atitinkamai, paspartinti ekonomikos augimą. Tokiame kontekste reikalingas ir aukštųjų technologijų proveržis.

Kas laukia Lietuvos, jei neatrasime naujų ilgalaikės plėtros galimybių, gali iliustruoti Portugalijos ar Graikijos atvejai, kur po spartaus ekonomikos augimo likta „nuolat besivejančiųjų“ grupėje. Siekiant išvengti tokio scenarijaus Lietuvoje, svarbu identifikuoti veiksnius, kurie tvariai didintų produktyvumą ir sukurtų prielaidas tolimesnei konvergencijai Europos Sąjungos vidurkio link. Akivaizdu, kad reikia galvoti, kaip auginti bendrą valstybės gerovės pyragą, kad ateityje valstybė galėtų užtikrinti konstitucinių įsipareigojimų sveikatos, socialinės apsaugos ir kt. srityse įgyvendinimą, visos šių įsipareigojimų naštos neperkeliant tik ant dirbančių žmonių ir verslo.

Verslas taip pat tikisi, kad šių metų pabaigoje teisėkūros procesuose vyravęs neprognozuojamumas netaps ilgalaike tradicija Lietuvoje, nes sunkiai numatomi, skuboti, trumpalaikės politinės darbotvarkės, bet ne tvarios ilgalaikės strategijos padiktuoti veiksmai blogina Lietuvos verslo ir investicinės aplinkos patrauklumą. Teisinio reguliavimo pasikeitimai yra aktyviai stebimi ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu lygiu. Lietuvai, kaip nedidelei atvirai ekonomikai, kiekvienas toks pokytis yra gyvybiškai svarbus.

Šaltinis – Roberto Dargio tinklaraštis

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-11-24 10:42
Kylančios palūkanos ir infliacijos tempai gyventojus, ypač – turinčiuosius paskolų, skatina apdairiau planuotis finansus. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena: jeigu asmeninė finansinė situacija blogėtų ir grėstų nesklandumais grąžinant paskolas, nereikėtų neigti problemos. Pirmiausia vertėtų per...
nuotrauka
2022-11-21 15:44
Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpini...
nuotrauka
2022-11-21 10:02
Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pa...
nuotrauka
2022-11-17 15:27
Gyvenamoji, poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės - tokios paskirties parduodamas patalpas kaip butus galima rasti populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos svetainėse. Neretai gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis nurodoma didžiosiomis raidėmis, kartais su šauktukai...
nuotrauka
2022-11-17 10:34
Per pandemiją išryškėjęs būsto rinkos spurtas lėtėja – sudaromų sandorių skaičius grįžta į priešpandeminį 2019 m. lygį. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja.
nuotrauka
2022-11-15 10:10
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,4% (2022 metų rugsėjį buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2022-11-14 10:03
Tvarumo ataskaitos seniai nebėra naujiena verslo pasaulyje – didelės viešojo intereso įmonės yra įpareigotos atskleisti nefinansinę informaciją jau penkerius metus, o nuo 2024 m. įsigaliosianti direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. CSRD – Corporate Sustainability Reportin...
nuotrauka
2022-11-14 06:07
Rugsėjį Lietuvos statistikos departamentas fiksavo didžiausią išankstinę metinę infliaciją per 26 metus – 22,5 proc. Ir nors spalio mėnesį ji kiek sumažėjo (iki 22 proc.), nė vienas ekonomistas nedrįsta sakyti, kad jau pasiekėme lūžio tašką. Elektros kainos, šių metų vasarą pakilusios į kadaise sunk...
nuotrauka
2022-11-10 13:36
Jau tradicija tampa, kad metų pabaigoje įmonės sulaukia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio ir patikrinimų. Pastebime, kad pastaruoju metu VMI susidomėjimą vis dažniau kelia plonosios kapitalizacijos taisyklė ir jos išimčių taikymas. Nors atrodė, kad po teismų sudėliotų taškų praktikoje n...
nuotrauka
2022-11-09 09:41
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad jų mėnesio pajamos yra nepakankamos nuosavam būstui įsigyti, atskleidė šį rudenį vykdytas tyrimas. Kokie dar veiksniai trukdo šalies gyventojams nusipirkti norimus namus ir kiek žmonių yra sukaupę būsto paskolos pradiniam įnašui reikalingas lėšas, koment...
nuotrauka
2022-11-08 14:14
Pastaruoju metu stringant žaliavų tiekimui ir kylant kainoms, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose prilygsta ėjimui va bank. Viešųjų pirkimų dalyviai, matydami, kad pirkimo kainos ar terminai yra neadekvatūs, dėl šių ir kitų sąlygų pakeitimų derėtis negali, tad jiems belieka arba atsisakyti dalyvauti...
nuotrauka
2022-11-07 13:45
Išankstiniais NT paslaugų įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, paskutinis metų ketvirtis didžiųjų miestų būsto rinkoje prasidėjo pozityviai. Vilniuje per spalio mėnesį užfiksuota daugiau nei dvigubai gausesnis susitarimų dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) derlius – 225. Kaune rezultatas taip pat gere...
nuotrauka
2022-11-04 16:37
Energetinių resursų, medžiagų ir statybų kainoms šiemet pasiekus rekordines aukštumas, įkalnėn iš paskos pasileido ir nuomos rinka. Tendencijos tokios pačios ir privataus būsto, ir verslo segmente. Tačiau būsto nuomos terminas paprastai gerokai trumpesnis, nei nuomojantis verslo patalpas, todėl gali...
nuotrauka
2022-10-31 11:18
„Realco“ duomenimis, šių metų spalio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 203 būstai, iš kurių 77 – aukštesnės klasės projektuose. Tačiau vis dar sulėtėjusi NT rinka, ekspertų teigimu, nėra pirmoji kregždė laukiantiems kainų kritimo.
nuotrauka
2022-10-31 10:50
Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, tačiau didesnių ar mažesnių sunkumų patyrė visi pagrindiniai sektoriai. Nors šiuo metu rinkoje energijos ir jos žaliavų kainos yra bent kelis kartus mažesnės nei prieš kelis mėnesius pasiektas pikas, neaiškumas dėl tolesnės jų raidos ir kiti nepala...
nuotrauka
2022-10-27 14:45
Nuo balandžio 1 d., siekiant mažinti šešėlį statybų sektoriuje, visi pagal darbo sutartį, savarankiškai vykdantys veiklą, mažųjų bendrijų vadovai ar į Lietuvą iš kitų šalių komandiruoti ir statybvietėse dirbantys asmenys privalo turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą. Šio dokumento turėjimas yra ne pa...
nuotrauka
2022-10-26 10:50
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai pasikeitė – anksčiau prognozavę, kad kainos didės, dabar jie vis garsiau kalba apie nuosaikų kainų sumažėjimą ar bent stabilizaciją. Pardavimui siūlomų naujos statybos butų vis dar trūksta, jų kainos vertinamos kaip per didelės, rodo nauja...
nuotrauka
2022-10-25 10:02
Kasdien Lietuvoje sudaroma šimtai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių. Dalis asmenų nekilnojamąjį turtą įsigyja kaip investiciją, kiti – jį perka kaip gyvenamąjį būstą savo ir savo šeimos poreikiams. Kadangi nekilnojamojo turto rinka paskutiniu metu tik plėtėsi, paklausa gerokai augo, rin...
nuotrauka
2022-10-21 09:36
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, infliacija bei augančios palūkanos koreguoja šalies gyventojų planus įsigyti naują būstą, atskleidė neseniai vykdytas tyrimas. Nors savo dabartiniais namais patenkinti tik pusė Lietuvos gyventojų, dauguma jų sprendimą pirkti naują būstą atidėjo dėl susiklosčiusios p...
nuotrauka
2022-10-20 11:36
Imti paskolą būsto įsigijimui – svarbus gyvenimo sprendimas. Todėl nenuostabu, kad nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai nuolat sulaukia su tuo susijusių klausimų. Šiame tekste – keletas svarbiausių dalykų, kuriuos reikėtų žinoti, įsivertinti, atsižvelgti prieš imant paskolą būstui.

Statybunaujienos.lt » Komentaras