„Konstitucinis Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarimu pripažino, kad Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalis, pagal kurią DGK ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, pavyzdžiui, advokato pagalbos išlaidos, neprieštarauja Konstitucijai, – atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą pranešime cituojama VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Taigi, DGK, priešingai nei teismai, nepriteisia ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šalys gali nesibaiminti finansinės rizikos – kiekviena šalis patiria tik tas išlaidas, kurias pati pasirenka."

Pareiškėjas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese, atlyginimo priteisimo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį DGK darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai, o ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, palengvina ir pagreitina darbo ginčų nagrinėjimo procesą – DGK netenka pareigos spręsti dėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo.

Be to, kai ginčą inicijavusi šalis nepatiria rizikos finansiškai nukentėti dėl galimos nepalankios bylos baigties, paprastai silpnesnė ekonominiu ir socialiniu požiūriu ginčo šalis – darbuotojai – yra skatinami aktyviau ginti savo pažeistas teises.

Taip išvengiama situacijų, kai finansinė rizika – galimybė, kad tektų atlyginti kitos ginčo šalies patirtas išlaidas, – atgraso darbuotojus nuo savo pažeistų teisių gynimo ir daro darbo ginčų nagrinėjimą nepatrauklų.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors darbo ginčo šalys gali patirti papildomų išlaidų, pvz., advokatų paslaugoms apmokėti, tačiau jos nėra būtinos, o tokių išlaidų rizika darbo ginčo šalims tampa lengviau valdoma – kiekviena šalis nuo pat pradžių žino, kad ji visada patirs tik tas išlaidas, kurias pati pasirinks patirti, ir ne daugiau.