2026 m. lapkričio 8 d. sekmadienis, 13:16:07
Reklama  |  facebook

Tvari miesto plėtra – įmanoma ir ne per brangu: kaip tai padaryti?

2024-10-23 15:36
„Impact Day" (liet. Poveikio diena) Taline – didžiausias poveikio ir tvarumo temoms skirtas festivalis Baltijos ir Šiaurės šalyse, kuriame šiemet dalyvavo ir „Eika" grupės vadovas Domas Dargis. Diskusijoje „Crafting sustainable urban spaces for better living" (liet. Kuriant tvarias urbanistines erdves geresniam gyvenimui) jis dalinosi savo profesine patirtimi ir kalbėjo apie vis dar aktualius iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint vystyti tvarius nekilnojamojo turto projektus.
nuotrauka
„Impact Day“ renginys Taline. Bendrovės „Eika“ nuotr.


Minimos įmonės
EIKA Group, UAB
Pastatus ar jų dalis galima naudoti ne kartą

Vadovautis tvarumo principais vystant nekilnojamojo turto projektus, kuriant urbanistinę aplinką – neišvengiama ateitis, todėl turime kuo labiau prisijaukinti tokią mąstyseną, vystyti atitinkamas technologijas, persitvarkyti paskatų sistemą ir teisinę bazę, įsitikinęs D. Dargis. Tačiau tam reikia pamiršti požiūrį, kad norime tik statyti greitai ir kuo pigiau, negalvojant apie ilgalaikę perspektyvą.

Pranešime cituojamas D. Dargis atskleidė, kad pagrindinis principas, kuriuo „EIKA" vadovaujasi galvojant apie miesto erdves ir nekilnojamąjį turtą – pirmiausia įsivertinti, kas jau yra sukurta ir ką su tuo galima padaryti.

„Kai tik įmanoma, mes visada laikomės principo išsaugoti, kas yra, pertvarkant, pakeičiant atskiras pastatų dalis, galbūt transformuojant juos naujai paskirčiai. Galbūt pastatas, kuriame dabar esame, tai yra, buvęs fabrikas, ateityje gali būti transformuotas į biurus? O galbūt jis gali tapti viešbučiu, daugiabučiu, mokykla ar universitetu? Dairausi ir galvoju, ar galėtume šiame aukšte padaryti mažus biurus, o gal geriau sukurti erdvę didelei auditorijai? Visi šie dalykai ateina į galvą, kai kuriame, projektuojame pastatus. Svarbiausias mūsų principas – pastatai turi stovėtų kuo ilgiau, nes juk iš tiesų jie statomi kaip ilgaamžiai, kaip tos tūkstantmetės pilys, kuriomis visi žavimės", – kalbėjo jis.

„Impact Day“
organizatorių nuotr.
 
Žinoma, tenka susidurti ir su atvejais, kai pertvarkyti pastatus tampa nebeįmanoma galvojant apie jų alternatyvią paskirtį.

„Paimkime kaip pavyzdį situaciją, kai turime sandėlius, o norima paversti juos gyvenamąja vieta. Ar galima sandėlį paversti butais? Tikriausiai ne, nes jie turi labai gilias erdves. Taigi, matome, kad pastato struktūros, formos išsaugoti negalime. Bet gal tada galime išsaugoti medžiagas, pavyzdžiui, perdangos plokštes, kolonas? Perdangas, langus galbūt galima panaudoti kažkam kitam. Plytas galima pasilikti, išvalyti ir panaudoti naujame pastate. Tiesą sakant, lyginant senų ir naujų plytų kainas, skirtumo nėra – taigi, galite būti tvarūs, taupyti CO2 ir už tai nemokėti. Manau, kad visi to nori, tiesa?", – svarstė D. Dargis.

Sudėtingesnis klausimas – betoninių grindų plokščių išsaugojimas.

„Mes norėtume kranu nuimti betonines plokštes ir vėl jas panaudoti naujame pastate. Tai – jau sudėtingesnis iššūkis, nes jas reikia patikrinti, pažiūrėti, ar nėra įtrūkimų ir pan. Sudėtinga, bet įmanoma. Tik problema, kad dabartinėje teisinėje bazėje apie tai nieko nėra – tai yra tarsi tokia pilkoji zona. Juk šie klausimai būtų kitaip sprendžiami, jei galėtum gauti sertifikatą, kad gali šią medžiagą pakartotinai panaudoti ir taip sutaupyti daug CO2. Deja, kol kas sertifikavimas bei tikrinimas turi būti kartojamas iš naujo ir už tai turėsime mokėti papildomai", – aiškino jis.

„Perėjome šį procesą ir dabar tai kainuos turbūt penkis kartus brangiau, nei perkant naujas medžiagas, tačiau vis tiek norime tai padaryti kaip bandomąjį projektą, o ateityje kainų skirtumas, žinoma, sumažės", – įsitikinęs D. Dargis.

Pranešime pacituota Giedrė Skučaitė, tvarumo konsultantė, „Lendager" kompanijos Danijoje architektė, taip pat pabrėžė, kad svarbu suprasti esant skirtingas pakartotinio medžiagų panaudojimo kategorijas – kartais jų visai nereikia perdirbti, tik panaudoti kitais būdais, kartais – sumaišyti su kitomis, susmulkinti ir perdirbti ir pan.

Ji dalinosi kompanijos, kurioje dirba, patirtimi – jie statybų sektoriuje yra vieni iš nedaugelio, kurie diegia įvairias perdirbtas medžiagas, o vienas didžiausių iššūkių yra duomenų surinkimas, kad būtų iš tiesų galima įvertinti gaunamą naudą ar padaromą žalą.

„Impact Day“ organizatorių nuotr.

„Turime gerai žinoti, koks yra išmetamųjų teršalų kiekis, skirtas medžiagų perdirbimui ar atkūrimui, įsivertinti transportavimo, kitus aspektus. Turime būti išmintingi ir dėl to, kaip galime padidinti perdirbamų ar iš naujo panaudojamų medžiagų vertę, kad jos viršytų savo gyvenimo trukmę. Taip pat labai svarbu pernaudojant medžiagas daug dėmesio skirti toms, kurios dedamos į konstrukcijas, nes čia yra įkūnyti didžiausi CO2 kiekiai. Šioms sunkioms medžiagoms, pavyzdžiui, betonui, plienui, stiklui, gaminti reikia daugiausia energijos – taigi, turėtume kiek galime daugiau jas pernaudoti", – kalbėjo G. Skučaitė.

Paskatų sistema tvarumui nepritaikyta

Dargis vylėsi, kad tokie tvarūs medžiagų perdirbimo metodai atkeliaus ir į Baltijos šalis, tačiau neslėpė, kad tam vis dar trukdo nepalanki paskatų sistema.

„Impact Day“
organizatorių nuotr.
 
„Kalbant apie medžiagų perdirbimą, šis procesas dažniausiai yra toks, kad daugumai statybos įmonių ir vystytojų visiškai nėra jokių paskatų naudoti aukštos kokybės medžiagas, kurios galėtų tarnauti ilgiau. Jei dalyvaujate konkurse, net ir vyriausybiniame, pavyzdžiui, statyti mokyklą ar ligoninę, nėra pasakyta, kad jei naudosite medžiagas, kurios tarnaus ilgiau, gausite geresnius balus. Net atvirkščiai: iš esmės sakoma, kad kuo žemesnė jūsų kaina, tuo daugiau šansų, kad jūs laimėsite. Štai ir viskas", – kalbėjo jis.

„Bet pripažinkime, juk vadovautis tik žemiausia kaina – labai trumpalaikis mąstymas, tiesa? Turbūt iš asmeninių patirčių daugelis pastebėjote, kad įrenginiai sugenda, vos jiems pasibaigia metų ar dvejų garantija. Bet jei pradėtume galvoti, kad garantija turėtų būti 5 ar 10 metų, tai pakeistų visą pramonę, visą mąstymo būdą. Taigi, vienas tvaraus darbo nekilnojamojo turto projektuose būdas yra medžiagas perdirbti, o kitas – prailginti medžiagų eksploatavimo laiką, t.y. pernaudoti", – dėstė D. Dargis.

Pranešime pacituotas Jani-Mikael Kuusisto, „The Warming Surfaces Company" vadovas, pastebėjo, kad toks požiūris būdingas ne tik Lietuvai – su juo susiduria ir Suomija: „Vis dėlto gyvename pasaulyje, kuriame iki šiol buvo manoma, kad geriausi yra tie, kurie gamina kuo daugiau ir kuo pigiau. Tačiau laikai keičiasi ir visur matome šūkius, kad mažiau yra daugiau".

Domas Dargis.
„Eikos“ nuotr.

Tvariau – ne visada brangiau

Dargis pasakojo mėgstantis ieškoti pavyzdžių, kai tvarumas nekainuoja brangiau.

„Manau, kad lengviausia iliustracija tam yra atsinaujinančioji energija: saulės, vėjo energija daugelyje pasaulio dalių yra pigiausi energijos šaltiniai. Vakar klausiausi diskusijos, kurioje vienas gamintojas pasakojo gavęs pasiūlymą dėl tvarios saulės energijos, kuris buvo pigiausias iš visų jo gautų alternatyvų, bet, kaip pats prisipažino, jam prireikė dviejų savaičių įtikinti save, jog čia nėra jokios suktybės, kad čia tikrai niekas nepaslėpta ir tvarus būdas tikrai gali būti pigiausias", – juokėsi jis.

Tačiau toli gražu ne visais atvejais dar yra taip paprasta.

„Bet perėjimas prie tvarumo vyksta labai greitai. Todėl mums reikia naujų startuolių, mums reikia kurti naujas medžiagas ir didinti jų naudojimo mastą, kad jos būtų dar pigesnės. Taip mes palaipsniui tapsime vis tvaresni. Dabar jau matome tam tikrą pažangą medienos srityje. Pavyzdžiui, patikrinome, kad jei pastato fasadą padarysime iš medžio, jis nekainuos brangiau nei alternatyva. Taigi, ateityje galėsite statyti tvarius namus už tą pačią kainą. Ar klientai nori už tai mokėti daugiau? Ne, šiandien dar neturime tokios paklausos. Bet jei statysite tvaresnius pastatus, galėsite gauti daug geresnį bankų finansavimą", – dar vieną priežastį vadovautis progresyviu požiūriu į tvarumą įvardino D. Dargis.

Skučaitė taip pat paragino prisiminti, kad tvarumas liečia ne tik medžiagas, bet ir socialinius kultūrinius aspektus, tai yra, bendruomenes.

„Dalijimosi praktikos, sodų ir stogų įrengimas, bendruomenių sutelkimas į tai – juk iš tiesų mums, žmonėms, neskirta būti tik viduje. Taigi, kaip dėl to, kad į pastatus integruotume lauko zonas, biologinę įvairovę?", – kėlė klausimus ji. 
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2026-11-07 08:10
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
nuotrauka
2026-11-05 09:41
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
nuotrauka
2026-11-05 07:10
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
nuotrauka
2026-11-05 06:41
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
nuotrauka
2026-11-05 06:17
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
nuotrauka
2026-11-04 14:14
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
nuotrauka
2026-10-23 13:06
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
nuotrauka
2026-10-23 13:02
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
nuotrauka
2026-10-23 10:45
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
nuotrauka
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
nuotrauka
2026-10-22 06:22
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
nuotrauka
2026-10-20 07:26
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
nuotrauka
2026-10-15 11:18
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
nuotrauka
2026-10-13 06:41
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
nuotrauka
2026-10-08 09:42
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
nuotrauka
2026-10-08 06:31
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
nuotrauka
2026-10-05 10:37
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
nuotrauka
2026-10-02 11:45
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
nuotrauka
2026-09-29 15:06
Lietuvos miestai atsidūrė skirtingose situacijose: vieni sparčiai auga ir susiduria su būsto bei infrastruktūros trūkumu, kiti ieško būdų sustabdyti gyventojų mažėjimą. Kaip šiuose skirtinguose kontekstuose kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, bus diskutuojama 20-ajame urbanistiniame forume.
nuotrauka
2026-09-29 14:30
Šiandien interjero dizaine – nemažai paradoksalumo. Viena vertus, gyvename laikais, kai tendencijos keičiasi itin greitai, po kelerių metų užleisdamos vietą naujoms kryptims, kita vertus, vis dažniau kalbame apie tvarumą, ilgaamžiškumą ir atsakingą vartojimą.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras