2022 liepos 3 d. sekmadienis, 8:32
Reklama  |  facebook

Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui

2022-05-19 10:42
Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos transformaciją. Tokiu būdu ketinama pasiekti strateginių tikslų - drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spręsti klimato kaitos problemas ir suvaldyti įsibėgėjusią infliaciją. Karas Ukrainoje Lietuvai taip pat suteikė šansą žaliajai transformacijai, bet ar sugebėsime juo pasinaudoti?
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt (VILNIUS TECH) arch. nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, VŠĮ
Biodegalų asociacija,
Prasidėjus karinei invazijai į Ukrainą, ES suprato, kad yra itin priklausoma nuo rusiškų energetinių resursų, už kuriuos gautais pinigais Rusija finansuoja karinę agresiją. Siekdama mažinti šią priklausomybę, Europos Komija patvirtino „REPowerEU" planą, kuriame keliamas tikslas iki 2030 m. visiškai atsisakyti energetinių resursų iš Rusijos.

Kita vertus, net ir pakeitus rusišką iškastinį kurą importu iš kitų šalių, ES yra labai priklausoma nuo išorinių naftos ir dujų tiekėjų. „Eurostat" duomenimis, 2020 metais iš trečiųjų šalių importavo 96,2 proc. visos sunaudotos naftos ir 83,6 proc. gamtinių dujų.

Analitikų teigimu, vienintelė reali alternatyva Europai padidinti energetinę nepriklausomybę yra savos energetikos skatinimas, didžiausią dėmesį skiriant atsinaujinantiems energijos ištekliams. Tokiu būdu prisidedama prie Europos Žaliojo kurso tikslo – iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų emisiją bent 55 proc., o 2050 m. pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.

Dar vienas svarbus motyvas mažinti iškastinio kuro naudojimą – kainų didėjimas. Prognozuojama, kad metinė infliacija euro zonoje 2022 metais pakils iki rekordinių 7,5 proc. ir neigiamai paveiks gyventojų perkamąją galią ir ekonomikos plėtrą. Pasak Europos centrinio banko (ECB) ekonomistų, kainų augimą paskatino smarkiai išaugusios gamtinių dujų ir naftos kainos – šį reiškinį ECB pavadino „fosilinfliacija". Pasak ekonomistų, fosilinfliacija yra nevaldoma, nes aukštos iškastinio kuro kainos turi didelę įtaką kitų prekių ir paslaugų kilimui. Todėl efektyviausias būdas sumažinti „fosilinfliacijos" įtaką yra žaliosios energijos išteklių plėtra. Skirtingai nei iškastinis kuras, „žalioji infliacija" nėra skausminga ir lengviau suvaldoma.

Lietuvai atsivėrė galimybių langas

ES žalioji transformacija suteikia daug galimybių Lietuvai perorientuoti savo energetiką – išnaudojant atsinaujinančių išteklių potencialą. Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, opiausia situacija šiuo metu yra transporto sektoriuje, kuriame dominuoja naftos produktai.

Pavyzdžiui, pagal atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimo rodiklius transporto sektoriuje pernai tarp visų ES šalių Lietuva užėmė priešpaskutinę - 26-ąją vietą. „Direktyvos įsipareigojimų nevykdymas gali brangiai kainuoti – pavyzdžiui, Lietuvai gali tekti pirkti kvotą iš direktyvos tikslus viršijančių šalių", - išplatintame pranešime cituojamas M. Nagevičius.

Pasak Biodegalų asociacijos viceprezidento Jurgio Polujansko, siekiant paskatinti žaliosios energijos proveržį transporte, Lietuvai reikia išnaudoti visas galimybes – nuo elektromobilių plėtros, biometano ir žaliojo vandenilio panaudojimo, o taip pat sudaryti sąlygas vartoti daugiau biodegalų.

„Biodegalų skatinimas yra greičiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė mažinti naftos naudojimą transporte ir didinti energetinę nepriklausomybę bei spręsti klimato kaitos problemas. Be to, skatindami biodegalų naudojimą remiame vietos žemės ūkį ir pramonę", - pažymėjo J. Polujanskas.

Nauda akivaizdi

Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad remiantis Energetikos ministerijos prognozėmis, 2030 m. Lietuvoje automobiliai su vidaus degimo varikliais sudarys beveik 85 proc. viso šalies autoparko, tad norint mažinti naftos produktų vartojimą, biodegalai lieka vienintelė reali alternatyva.

Pasak Biodegalų asociacijos viceprezidento, vis daugiau šalių pradeda diskusijas dėl didesnės biopriedų įmaišymo dalies į degalus. Neseniai JAV pirmoji ryžosi priimti sprendimą padidinti etanolio dalį benzine nuo 10 proc. iki 15 proc. Šiuo žingsniu JAV siekiama sumažinti infliacijos poveikį gyventojams. Dėl didesnės biodegalų dalies gyventojai vienam degalų galonui išleis 30 centų mažiau. Vidutiniškai vienam namų ūkiui per mėnesį tai lems 200 dolerių mažesnes išlaidas transporto reikmėms.

Naudojant biodegalus sprendžiamos ir klimato kaitos problemos, pavyzdžiui, benzine naudojamas bioetanolis į aplinką išmeta iki 75 proc. mažiau anglies dvideginio nei mineraliniai degalai. Beje, etanolio išskiriamą anglies dvideginio dalį sugeria pasėliai, kuriuose auginama žaliava tam pačiam etanoliui pagaminti. Galiausiai, vietinių biodegalų gamyba nesukelia deforestizacijos problemos, kai gaminant biodegalus iš palmių aliejaus yra masiškai kertami atogrąžų miškai.

Maistas ar degalai: problema, kurios nėra

Dėl sparčiai didėjančių trąšų kainų ir prekybos sutrikimų karas Ukrainoje sukėlė nerimą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje dėl aprūpinimo maistu. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą dėl maisto stygiaus reikia apriboti biodegalų, gaminamų iš maistinių žaliavų, naudojimą.

Maisto stygiaus problemą jau sukritikavo Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, pareiškęs, kad tai „logistikos ir finansų, o ne maisto prieinamumo problema". „Mūsų piliečiai jau siaubingai nerimauja dėl daugybės dalykų. Todėl nepridėkime papildomų problemų, kurių nėra", – apibendrino jis.

Pasak Biodegalų asociacijos viceprezidento J. Polujansko, visuomenėje sklando daug gandų, esą dėl grūdinių kultūrų panaudojimo biodegalams pasaulyje trūksta maisto, kyla maistinių žaliavų kainos.

Tačiau faktai rodo, kad taip nėra. Biodegalams gaminti naudojami pašariniai grūdai, kurių kokybė netinka maisto gamybai. ES vos 2,2 proc. dirbamos žemės naudojama žaliavos biodegalams auginimui. Galiausiai, kainų statistika rodo, kad nėra koreliacijos tarp biodegalų ir maisto kainų svyravimų – net ir biodegalams pabrangus, maisto kainos nebūtinai seka paskui.

Lietuvoje maisto stygiaus problemos apskritai nėra, nes šalyje vidutiniškai užauginamas 7–8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdaliai šio kiekio eksportuojama, o šalyje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų. Biodegalų pramonė, kasmet perdirba apie 0,42 mln. t grūdų ir rapsų.

Plačios galimybės

J. Polujanskas taip pat pabrėžė, kad priešingai nei tvirtina kritikai, biodegalų pramonė padeda spręsti maisto kainų problemą. Biodegalų gamybos metu likę šalutiniai produktai naudojami gaminti baltyminiams pašarams, kurių rinkoje šiuo metu trūksta.

Be to, iš biodegalų gamybos atliekų gaminamos organinės trąšos, kurios nenualina dirvožemių ir yra gera alternatyva ženkliai pabrangusioms mineralinėms trąšoms, kurių kainos per metus Lietuvoje išaugo net 2-3 kartus.

Lietuvai planuojant spartinti biometano ir žaliojo vandenilio proveržį, reikės daugiau žaliavos šių energetinių resursų gamybai. Pirmos kartos biodegalų pramonė užtikrintų pakankamą organinių atliekų kiekį jų gamybai.

„Reikia suprasti, kad gaminant biodegalus galime kurti tvarią pridėtinės vertės grandinę, papildomai gaminti skirtingus gaminius. Pavyzdžiui, koronaviruso pandemijos metu sugebėjome perorientuoti gamybą ir pasiūlyti rinkai pakankamą kiekį dezinfekcinio skysčio, kurio tuo metu labai trūko, o kaina buvo smarkiai išaugusi", - cituojamas J. Polujanskas. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...
nuotrauka
2022-06-27 09:16
Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda sostinės kelių transporto infrastruktūros tinklui itin svarbių Vilniaus miesto gatvių remonto darbus. Jie nuo birželio pabaigos bus vykdomi Rasų, Liepkalnio, Pramonės gatvėse ir Minsko plente. Iš viso bus suremontuota beveik 5 km kelio....
nuotrauka
2022-06-20 06:43
Atnaujintos požeminės komunikacijos ir kontaktinis troleibusų tinklas, dar daugiau erdvės pėstiesiems – tokius pokyčius jau šią vasarą pasitiks Nemuno gatvė Kaune. Pradėjus intensyvius darbus, nuo pirmadienio ši senamiesčio gatvė taps nepravažiuojama – nuo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iki pat B...
nuotrauka
2022-06-17 12:03
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartis su dviejų konkursų laimėtoju. Pagal vieną jų bus suplanuota Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūra, pagal antrąją – rengiami regioninių stočių ir inžinerinių sistemų projektavimui reikalingi dokum...
nuotrauka
2022-06-10 08:20
Neringoje jau suprojektuota pėsčiųjų ir dviračių tako dalis nuo Smiltynės iki Juodkrantės (ruožai nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km). Projektai galės būti realizuojami po to, kai bus gautas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pritarimas. Pla...
nuotrauka
2022-06-09 11:05
Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pasirašė tris rangos darbų sutartis dėl dujų skirstymo stočių, esančių Kėdainiuose, Vievyje ir Grigiškėse rekonstrukcijos. Bendra sutarčių su viešąjį konkursą laimėjusia įmone „MT Group“ vertė – 7,6 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-09 09:26
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), įgyvendindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, suregistravo skirstomajam tinklui elektros tinklų ir skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonas viešajame registre. Nuo šiol, visi Lietuvos gyventojai savo Registrų centro išrašuose gali...
nuotrauka
2022-06-07 11:32
Rekonstravus magistralinio kelio už Kauno ties Giraitės kaimu (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 102,90 iki 107,00 km) ruožą, panaikinta viena pavojingiausių vieno lygio sankryžų valstybinės reikšmes kelių tinkle. Eismas per naujai įrengtą infrastruktūrą paleistas š. m. birželio 7 dieną.
nuotrauka
2022-06-03 11:31
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl apskaičiuotos prijungimo įmokos pagrįstumo.
nuotrauka
2022-06-02 09:11
Pasirašyta sutartis tarp Ukmergės savivaldybės valdomos įmonės „Ukmergės šiluma“ ir energetikos bendrovės „Ignitis“, kuri rajone įrengs 3,6 MW galios saulės elektrinių parką. Pagal pasirašytą sutartį „Ignitis“ bus atsakinga už elektrinės įrengimą ir jos priežiūrą pirmuosius dvylika mėnesių. Vėliau e...
nuotrauka
2022-05-30 12:01
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, diskusijos apie įvairių Lietuvos sektorių saugumo stiprinimą ir atsiribojimą nuo rusiškų ir baltarusiškų verslų netyla. Ne išimtis ir noras greičiau nei suplanuota atsiskirti nuo elektros perdavimo sistemos BRELL, jungiančios tris Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarus...
nuotrauka
2022-05-25 10:38
Lankydamasis Alytuje, susisiekimo ministras Marius Skuodis su miesto meru Nerijumi Cesiuliu ir savivaldybės atstovais aptarė regiono kelių tvarkymo ir priežiūros klausimus. Siekiant gerinti valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių būklę, susisiekimo komunikacijoms Ulonų, Pulko, Santaikos gatvėse Al...
nuotrauka
2022-05-23 13:53
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir po...
nuotrauka
2022-05-20 09:17
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų III ketvirt...
nuotrauka
2022-05-20 05:51
Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, jauki.
nuotrauka
2022-05-19 10:15
Vakarų Lietuvoje toliau modernizuojamas kelių tinklas ir išasfaltuojama vis daugiau kelių su žvyro danga. Savo eilės sulaukė ir rajoninis kelias Kretingalė-Plikiai-Smilgynai, kurio dviejų paskutinių dar neasfaltuotų ruožų remontu rūpinsis tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Netr...
nuotrauka
2022-05-17 15:32
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kviečia Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su pirmąja Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungta 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija ir ją išmėginti.
nuotrauka
2022-05-17 10:14
Valstybinius kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ praneša 2022–2025 m. sieksianti užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir prisidėti prie saugumo keliuose didinimo.
nuotrauka
2022-05-16 14:51
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl išduotų saulės elektrinės prijungimo sąlygų ir apskaičiuotos saulės elektrinės prijungimo įmokos pagrįstumo.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra