21 ha teritorijoje prie Kuršių marių suprojektuota kanalų sistema, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų salos, daugiabučių teritorija, mažo gylio laivų uostas, prieplauka, jachtklubas bei kiti visuomeniniai pastatai. Teritorijos išskirtinumą kuria vanduo: prie kiekvieno pastato įrengtas kanalas, valties ar laivelio švartavimo vieta.

Vandens kelią atveda iki kiekvieno namo

Konversijos projekto autoriai iš „DO architects“ sako, kad jiems reikėjo ne kurti ką nors naujo, o leistis vedamiems vandens ir aplinkos. „Kai pradėjome darbus, teritorijoje prie Kuršių marių kranto dar stovėjo ančių fermos su tvenkiniais. Aplinka natūraliai pati sudėliojo jungtis tarp buvusių ančių tvenkinių ir Kuršių marių, – pasakoja architektė Andrė Baldišiūtė. – Reikėjo tik įsileisti vandenį į teritoriją ir natūraliai atsirado salos, pusiasaliai bei visa vandens kanalų sistema.“

Senuosiuose vietovės žemėlapiuose matyti, kaip ilgalaikė pakrantės erozija natūraliai nuo seno formavo vidines salas, tad architektų sukurtos vidinės salos, A.Baldišiūtės žodžiais, yra tarsi literatūrinė transformacija į tai, kas ilgą laiką unikalioje marių pakrantėje vyko natūraliai.

„Gyvenamųjų teritorijų salas, kaip miestui būdingą kvartalą, padiktavo koncepcija sukurti gyvenvietę, turinčią artimą santykį su vandeniu“, – pasakoja architektas Algimantas Neniškis ir atkreipia dėmesį, kad panaši koncepcija įgyvendinta Olandijoje.

Kad kiekvienas namas atsidurtų šalia vandens, reikėjo vandenį priartinti prie žmogaus: taip prie kiekvieno namo atvedant vandenį, susiformuoja kelių sistema, kuri formuoja kvartalus, įrėmintus ne gatvėmis, o vandeniu.

„Eco“ linijos gaminiai – daugiau ir arčiau gamtos

Išskirtinis projektas reikalauja ir specialių aplinkos elementų. Kaip pasakoja UAB „Betono mozaika“ marketingo projektų vadovė Raimonda Mikalajūnienė, 2019 m. įmonė kartu su „DO architects“ komanda dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu paaiškėjo, kad architektų sumanymui įgyvendinti trūksta aplinkos elementų, kurie atlieptų koncepciją ir organiškai įsilietų į nestandartinę erdvę.

„Betono mozaikos“ nuotr.

Kūrybinėse dirbtuvėse buvo suformuluota užduotis sukurti ažūrinius gaminius, kurie funkcionaliai dengtų žalias zonas, būtų pritaikyti apkrovoms bei tinkami įrengti tiek apsėjant žole, tiek ir naudojant smulkių akmenukų užpildus.

„Bendradarbiaujant architektams ir mums, kaip aplinkos elementų kūrėjams, išsikristalizavo šių elementų savybės, tapo aiškios charakteristikos – specialiai šiam projektui buvo sukurti ir pagaminti du gaminiai: „Eco Line“ ir „Eco Domino“, – pasakoja UAB „Betono mozaika“ gamybos vadovas Mantas Malinauskas.

„Eco Line“ trinkelės jau tapo projekto dalimi – jos suprojektuotos ir paklotos. Šios trinkelės yra ažūrinės – atveriama 40 proc. ertmių, tinka automobilių aikštelių zonai, sodui, parkui, pėsčiųjų takams. Panašios trinkelės („Eco 8“) rinkoje buvo naudojamos ir anksčiau, tačiau, priešingai negu „Eco Line“, jos skirtos šlaitams tvirtinti, bet ne automobilių apkrovoms atlaikyti. „Eco Line“ trinkelės nesulaiko kritulių, visas vanduo yra drenuojamas, o paviršius lieka sausas ir tinkamas eksploatuoti.

„Eco Line“ trinkelės puikiai dera su žole. „Betono mozaika“ testuotos su nereikliais priežiūros, mažai drėgmės reikalaujančiais žolių mišiniais – gaminys tinka žolei užveisti ir augti. Tad „Eco Line“ gaminiai padeda įgyvendinti projekto idėją: kurti žmogui skirtą aplinką – netaršią, draugišką gamtai. „Eco Domino“ trinkelės atveria dar daugiau erdvių – net 73 proc. arba dvigubai daugiau negu įprastai.

Įrengiant viešąsias erdves projekte prioritetas buvo skirtas žmonėms – vaikščioti, ilsėtis, grožėtis, o ne automobiliams važinėti. Tai tapo ir savotišku aplinkos kodu – sukurti netaršias, žmogui pritaikytas erdves. Mąstant apie tai, buvo pasirinkti „Betono mozaikos“ gaminiai, kurie gali būti pagamintos įvairių spalvų ir faktūrų. Projekte labiausiai tiko juodos spalvos gaminiai.

Viešosios erdvės – gatvės, pėsčiųjų takai, kanalai bei pakrantės, – kaip pastebi architektė Sabina Daugėlienė, sudaro net 73 proc. teritorijos, po ją galima vaikščioti kaip po parką. Tad „Betono mozaikos“ trinkelių variantai – panaudojimo galimybėmis, ertmėmis ir spalvomis, nuo tradicinių gaminių iki inspiruotų šio projekto – architektams suteikia plačių galimybių kiekviename etape kurti vis naujus sprendimus.

Spendimai atspindi tvarų požiūrį į aplinką

„Betono mozaikos“ gaminiai natūraliai įsiliejo į bendrą projekto stilistiką su pamariui būdingomis medžiagomis – medžiu, šiaudais, raudonomis, gražiai senstančiomis plytomis. Taip istorinės savybės, pasak architektės Mildos Grabauskaitės, buvo priderintos prie šiuolaikinių sprendimų: pasinaudota medžiagomis, erdvių proporcijomis, bet koreguotos pastatų formos.

„DO architects“ komandai šis projektas buvo nauja patirtis, todėl, kaip patys sako, iš pradžių procesas atrodė labai sudėtingas. Į pagalbą buvo pakviesti olandų vandens inžinierių įmonė „Witteveen + Bos“, su kuriais projektuota sudėtinga vandens valdymo sistema, nes baimintasi vandens lygių svyravimų. Tačiau duomenys parodė, kad vandens lygio svyravimai, didesni nei 70 cm, Kuršių nerijoje itin reti, todėl projektas buvo supaprastintas.

„Svarbiausia buvo užtikrinti, kad performuojamas gruntas pasiektų saugų, potvynių neužpilamą lygį. Iškasta iš kanalų žemė buvo sukelta į reikiamą aukštį, suformuojant salas. Visas šis procesas atspindėjo tvarų požiūrį į aplinką, nes teritorijoje liko tas pats gruntas: nereikėjo nei išvežti, nei atvežti“, – akcentuoja architektas A. Neniškis.

Ne suplanuoti iki smulkmenų, o suteikti „stuburą“

Jeigu iki šiol laivas ar kitos vandens transporto priemonės buvo suvokiamos kaip laisvalaikio detalė, tai „Svencelės salų“ projekte jos tampa kasdieninio gyvento elementai. Šis projektas – kaip neatrastas marių pakrančių gyvenimo potencialas, A. Neniškio nuomone, taps nauju standartu vystant ir gretimas teritorijas. Tačiau architektai nelinkę iki detalių suplanuoti tolimesnės projekto eigos.

„Sunku įsivaizduoti ateitį, nes vis tiek ji įvyks kitaip, nei suplanuoji. Jei prieš 15 metų mums atrodė, jog galima suplanuoti gyvenvietę ir ji tokia išliks, tai dabar atrodo, jog svarbiausia yra sudėlioti teisingą „stuburą“, gaires ir stebėti, kaip viskas vyksta savo eiga, – sako architektė A. Baldišiūtė. – Visa ši teritorija, jei nebūtų buvusi sukurta vizija, šiandien galėjo atrodyti visiškai kitaip. Tad manau, kad svarbiausia yra nukreipti projekto viziją teisinga linkme ir stebėti, kaip teritorija, bėgant metams, natūraliai auga ir keičiasi.“

Unikalaus projekto autoriai yra „DO architects“ komanda. Projekto partneriai, įgyvendinant aplinkos koncepciją, tapo aplinkos elementų gamintojai UAB „Betono mozaika“.

Martyno Ambrazo nuotr.