2024 vasario 23 d. penktadienis, 23:19
Reklama  |  facebook

Urbanistai: prieš kelis dešimtmečius miestas buvo labiau apie vaizdą ir formą, dabar – apie gyvybę ir patogumą

2022-08-01 12:47
Urbanistika yra kaip architektūra, tik žymiai plačiau. Ji aprėpia ne tik pastatus, erdves, bet ir veiklą mieste, jo pritaikymą sau, žmonių įpročius, keliavimą. Apie tai, kaip mes gyvename mieste. Taip savo darbų ir tyrinėjimo lauką apibūdina tarptautinio urbanistų biuro PUPA įkūrėjai Tadas Jonauskis ir Justina Muliuolytė.
nuotrauka
Kretinga. Pupa-strateginė urbanistika nuotr.


Minimos įmonės
Pupa – strateginė urbanistika, MB

Neseniai urbanistai viešėjo Katovicuose vykusioje vienoje svarbiausių teritorijų planavimo ir urbanistikos konferencijų „World Urban Forum“, kurioje apsilankė daugiau nei 5 000 ekspertų iš viso pasaulio. Justina ir Tadas pasidalino įspūdžiais ir įžvalgomis iš konferencijos, papasakojo apie urbanistų temų lauką, Lietuvos miestų ateitį bei patogumą juose gyventi.

Kuo dabar gyvena urbanistikos pasaulis? Ką pastebėjote „World Urban Forum“, kur per kelias dienas įvyko daugiau nei 500 renginių?

Pupa-strateginė urbanistika

Nuotraukoje – 
PUPA įkūrėjai
Tadas Jonauskis ir 
Justina Muliuolytė

J. Muliuolytė: viena iš ypač dažnai skambėjusių temų – pokovidinis miestas. Mūsų šalyje karo temos nustūmė pandemiją į antrą planą, tačiau forume ypač daug dėmesio buvo skiriama COVID-19 pasekmėms. Pranešimuose kalbėta apie sveikatos priežiūros klasterius („care clusters“), kuriuose jungiasi ir sveikatos objektai, ir bendruomenių susitikimo, pomėgių, laisvalaikio erdvės.

COVID-19 pandemija dar labiau išryškino socialinę atskirtį, nes labiau išsivysčiusios šalys turėjo galimybę gauti geresnę sveikatos priežiūrą. Daugelis pranešėjų akcentavo, kad pokovidinis miestas – sveikesnis ir pasiruošęs priimti visus globalius iššūkius, kurie gali pasikartoti. Skaitmenizacija ir nuotolinis darbas pandemijos metu atskleidė visus savo privalumus, o dabar tai itin svarbu ir karą išgyvenančioje Ukrainoje, kai dažnai nėra kitų sąlygų dirbti – tik nuotoliu.

T. Jonauskis: daugelį „World Urban Forum“ pranešimų siejo bendra žinutė – miestai turi būti atsparūs ir pasiruošę pokyčiams. Gebėti priimti pandemijų, klimato kaitos, pabėgėlių, karo iššūkius, mokėti su jais kovoti. Jau nebe šalys, bet miestai veda pasaulį į priekį.

Šiandien nebėra milijoninio miesto, kuris nesusidurtų su daugybe globalių problemų. Ar tai būtų pandemija, ar miestą nusiaubęs uraganas ar temperatūros rekordus mušanti kaitra. Savivaldybės privalo turėti priemonių planą visiems galimiems įvykiams ir būti apgalvojusios visus finansinius mechanizmus, bendruomenių įtraukimą ir pan.

Urbanistikos sritis apima kur kas plačiau nei architektūra, nors daugelis linkę šias sritis vartoti kaip sinonimus ar sugretinti? Kaip jūs apibūdintumėte urbanistikos veiklų lauką?

Pupa-strateginė urbanistika
Nuotraukoje – 
projektas „Kitas krantas“

J. Muliuolytė: urbanisto funkcijos – planuoti miestą taip, kad jame būtų patogu gyventi, judėti, surasti vietų, kur pailsėti. Urbanistika yra apie patogumą gyventi ir būti mieste. Tai yra plačiau nei architektūra ir apima ne tik pastatus, erdves, bet ir žmonių veiklas, funkcijas, įpročius, keliavimą.

T. Jonauskis: populiaru sakyti, kad urbanistas yra kaip moderatorius, kuris sujungia daug idėjų, interesų. Transportas, įvairios komunikacijos, verslo ir gyventojų interesai, gamta, bendruomenės. Urbanistas siekia į visus poreikius atsižvelgti ir surasti tinkamą sprendimą. Kartais tenka pasakyti, kad medis turi būti vietoje kelio, o kartais – atvirkščiai. Anksčiau urbanistai žiūrėjo į gamtą, gyvenimo kokybę, dabar mes turime į viską žiūrėti kompleksiškiau.

J. Muliuolytė: prieš kelis dešimtmečius miestas buvo labiau apie vaizdą – formą, pastatus, gatvių tinklą. Dabar siekiame, kad jis būtų gyvybingas, ekonomiškai aktyvus.

Prieš kelis dešimtmečius buvo mažiau žiūrima į patogumą?

J. Muliuolytė: tuomet irgi buvo atsižvelgiama, tačiau kitaip. Vienoje vietoje gyveni, yra viešasis transportas, kuris nuveža į darbo vietas. Dabartinis gyvenimas kitoks. Darbo vietos kitur, daugiau pramogų, visuomenės gyvenimo būdas pasikeitė.

T. Jonauskis: anksčiau buvo darbo ir poilsio vietos, dabar prisidėjo daugiau komercinių objektų, bendruomeninių interesų. Taip atsiranda daugiau kompleksiškumo. Keičiasi ir pats miestas. Kai turime naują projektą, atsižvelgiame, kiek žmonių ten gyvens, įvertiname, koks jų gyvenimo būdas, kur leis laisvalaikį, išeis į gatves, parkus, koks bus įvaizdis pasikvietus svečių, kaip atrodys jų rajonas. Juk žmogus turi būti pirmoje vietoje.

Kokią vertę žmogui kuria urbanistika? Kaip jam suprasti, kad čia tikrai rankas pridėjo urbanistai?

Pupa-strateginė urbanistika

Nuotraukoje – 
Panevėžys

J. Muliuolytė: jeigu eidamas gatve jautiesi saugiai ir nesinervini, kad tave užkliudys dviratis. Jeigu gali lengvai orientuotis tarp gatvių, nori sieti save su tuo rajonu, tada viskas gerai. Vadinasi, prie tokios aplinkos yra prisilietęs urbanistas.

T. Jonauskis: dabar dažnai vartojamas terminas „15 minučių miestas“ – per tiek laiko miestas turėtų perteikti savo funkcijas. Pėsčiomis nueiti iki parko, autobusu, automobiliu ar dviračiu pasiekti darbą. Miestas turi būti policentrinis, kur mikrorajono centre yra biblioteka, poliklinika, darbo vieta, mokykla, o žiemomis ir Kalėdų eglė. Kitaip tariant, sostinės Pilaitės rajono gyventojas neturėtų dėl kasdienių veiklų važiuoti į Žvėryną ar Antakalnį.

Dabar Lietuvos miestuose dažnai darbo vietos yra centre, reikia ilgai vykti iš miegamųjų rajonų, susidaro eismo spūstys. Tiesa, situacija pamažu keičiasi. Atsidaro vis daugiau biurų ir kuriamos darbo vietos Laisvės prospekte, Pilaitėje, Fabijoniškėse.

Kokius pagrindinius sostinės trūkumus įžvelgtumėte?

J. Muliuolytė: jeigu nuvyktumėte į Karoliniškes, Pašilaičius ar Šeškinę, turbūt nesuprastumėte, kur yra pagrindinė aikštė, o kur parkas. Būtų sunku apibūdinti, kur yra rajono centras ir kokia jo funkcija. Urbanistiniu požiūriu tai vienas iš labiausiai pastebimų trūkumų. Būtina vietas išskirti hierarchiškai – štai čia yra centras, o čia – parkas, kur vaikštau, čia mano kiemas, o čia – trasa, kuria kasdien bėgioju.

T. Jonauskis: didžiausias trūkumas atsiskleidžia tada, kai miestas negali pasiūlyti greitai pėsčiomis ar dviračiu pasiekiamų kasdienių funkcijų. Tada miestas tampa nepatogus ir nesavas.

Kokias globalias miestų pokyčių tendencijas išskirtumėte, kurios pastebimos jau ne vienerius metus?

Pupa-strateginė urbanistika

Nuotraukoje – 
Klaipėda

J. Muliuolytė: jau kokį dešimtmetį pasaulio miestuose sparčiai konvertuojamos industrinės erdvės. Lietuvoje ši tendencija tik pamažu įgyja pagreitį. Vienu iš Vilniaus konversijos pavyzdžių galėtų būti Naujamiesčio rajonas. Nemažai konversijų turi Kaunas. Šiuo metu Klaipėdoje elektrinė Senamiestyje prie upės konvertuojama į gyvenamuosius objektus. Vyksta vidinė miestų plėtra, o ne į priemiesčius.

T. Jonauskis: kita tendencija – klimato kaitos iššūkiai. Čia neatsilieka ir Vilnius. Sodinami medžiai gatvėse, mažinamas karščio salų efektas, užlaikomas vanduo, kad nebūtų nuleistas į požemius, nešienaujamos krantinės – tai labai teigiami pokyčiai. Tai pastebima ne tik tvarkant esamą ūkį, bet ir planuojant naujas teritorijas, parkus. Šiltnamio efekto mažinimas, žalioji architektūra – tai dar bus aktualu ateinančius 20 metų.

O kaip Vilnius ir kiti miestai gali keistis per artimiausius 10 metų?

T. Jonauskis: Vilniuje turbūt per porą metų susijungs pagrindiniai dviračių takai. Šiltuoju sezonu iš vieno didesnio rajono į kitą, pavyzdžiui, iš Pašilaičių į Antakalnį, bus galima saugiai nuvažiuoti dviračiu. Atsivers galimybės patogiai judėti mieste ne automobiliu ar viešuoju transportu, o elektriniu dviračiu, paspirtuku.

Kai iš Pilaitės ar Pašilaičių nereikės dėl kasdienių funkcijų važiuoti į centrą, kai galėsi savo rajone nueiti į parką ar kino teatrą, bus fundamentalus lūžis. Tai gali pasikeisti gana greitai. Kitas svarbus pokytis – spartesnė daugiabučių renovacija.

J. Muliuolytė: Tikėtina, kad bus vis dažniau atrandami mažesni miestai, kuriems prognozuočiau atsigavimą. Kretinga, Telšiai, Anykščiai – šie miestai susitvarkę, panašu, kad į juos pamažu grįžta žmonės iš didmiesčių ar užsienyje padirbėję emigrantai. Daugiabučiai renovuojami, gatvės sutvarkytos, trūksta tik darbo vietų. O jų atsiras tuomet, kai žmonės patikės miestu ir čia apsigyvens. 

Pupa-strateginė urbanistika nuotr.

Statybunaujienos.lt
Žymės  Urbanistika



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-02-22 10:12
Daugeliui neatskiriamas kiekvieno ryto įprotis yra mėgstamos kavos puodelis. Modernūs ir funkcionalūs kavos aparatai tapo patikimais pagalbininkais ruošiant šį nepakeičiamą ryto gėrimą. Visgi rytinis kavos ruošimo ritualas toks svarbus ne tik dėl rezultato, bet ir paties proceso. Kad jis būtų lengve...
nuotrauka
2024-02-15 10:10
Dalimis tvarkomi Astravo dvaro sodybos rūmai pamažu atgauna savo buvusį grožį. Šią savaitę pasirašytas Astravo dvaro sodybos rūmų Belvederio fasadų remonto darbų priėmimo aktas.
nuotrauka
2024-02-14 08:42
Kuriant namų interjerą, vienas iš svarbiausių uždavinių yra grindų ir baldų derinimas. Grindys yra interjero pagrindas, o baldai – akcentai, kurie suteikia asmeninio charakterio. Šiame straipsnyje suteiksime gaires, kaip derinti grindis ir baldus, kad sukurtumėte jaukią ir patrauklią namų aplinką.
nuotrauka
2024-02-09 12:31
Vasario 16-ąją apdovanojimas už metų darbą Klaipėdai bus įteiktas entuziastingiems kultūros paveldo puoselėtojams – verslininkui Augustinui Jankevičiui ir paramos fondo „Augustus“ vadovui Arvydui Urbiui. Jų pastangomis buvusiame Klaipėdos dujų fabriko pastatų komplekse atgimė du išskirtiniai past...
nuotrauka
2024-02-07 07:27
Naujos kartos „hansgrohe iBox universal 2“ – tai patobulintas „hansgrohe iBox universal“, kuris nepraranda populiarumo jau 23-jus metus. Patobulinto įrenginio esmė – novatoriška paslėpta potinkinė technologija „iBox universal 2“, kuri idealiai tinka vonios kambariui įrengti.
nuotrauka
2024-02-06 11:07
Kaip ir ieškant naujų namų, taip ir renkantis biurą – klausimų daugelis turi daugiau nei atsakymų. Kaip išsirinkti biurą, kurio nereikėtų palikti po vienerių metų?
nuotrauka
2024-02-06 10:46
Vilniaus Antakalnio kapinėse baigiami sovietinius karius vaizdavusio paminklo demontavimo darbai – nukeliamas postamentas ir aukuras.
nuotrauka
2024-02-06 08:43
Turto banko, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtame naujojo teismų pastato Klaipėdoje architektūriniame konkurse sulaukta 11 projektų pasiūlymų. Geriausią projektą išrinks komisija, sutartį su laimėtoju ketinama pasirašyti antrąjį metų ketvirtį.
nuotrauka
2024-02-05 10:35
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) savivaldybių vyriausiesiems architektams pristatė nuo vasario 1 d. įsigaliojusius pokyčius, susijusius su Lietuvos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimu.
nuotrauka
2024-02-02 12:38
Naujas postūmis siekiant atgaivinti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą – Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijai pavaldžios biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro atstovai aptarė artimiausius galimus žingsnius, kad procesas pajudėtų. Pačiame pašto komplekse vykusio susitikimo ...
nuotrauka
2024-01-31 15:08
Ne paslaptis, kad svajojant apie nuosavus namus, neretai kyla daugybė klausimų. Žvalgomės geriausio varianto – ieškome būsto su potencialu, kuriame galėtume realizuoti savo idėjas ir sukurti saugią, jaukią bei visiems poreikiams lanksčią erdvę. Natūralu, kad šių svajonių išsipildymui koją dažnai pak...
nuotrauka
2024-01-26 07:59
Jau daugiau nei 20 metų sostinės gimtadienį vainikuoja Vilniaus garsinančių lyderių apdovanojimai. Už idėjas ir darbus Vilniui, miesto puoselėjimą ir garsinimą kasmet Šv. Kristoforo statulėlėmis apdovanojami iškiliausi vilniečiai. Reikšmingiausi miesto apdovanojimai įteikt dešimt laureatų.
nuotrauka
2024-01-24 14:07
Klaipėdos savivaldybė praneša numačiusi šiais metais skirti lėšų F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijai parengti, kad Klaipėdos centrinis paštas galėtų atgimti. Planuojama, kad Kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras artimiausiu metu pradės cen...
nuotrauka
2024-01-22 16:43
Praėjusią savaitę Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Trakų g. 9) buvo pristatyti beveik dešimtmetį trukę skliautų tapybos restauravimo darbai. Pagrindinės navos skliautuose atsivėrė unikalūs sienų tapybos kūriniai.
nuotrauka
2024-01-17 16:03
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ar teritorijų planavimo procesuose.
nuotrauka
2024-01-16 14:22
Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Norvegijos sostinėje Osle kylantis Vyriausybės kvartalas savo šalyje sulaukia ne mažiau dėmesio ir diskusijų nei A. Goštauto kvartalo transformacijos projektas Lietuvoje. Iššūkiai ir klausimai, kuriuos sprendžia norvegai panašūs: susisiekimas, saugumas, siekis kurti n...
nuotrauka
2024-01-15 14:47
Dažų gamintojas „PPG Tikkurila" 2024-ųjų metų spalva išrinko persikinio atspalvio „Nude in Nizza". Šis atspalvis spinduliuoja šilumą, atspindi gerumą, meilę ir žaismingumą.
nuotrauka
2024-01-10 09:31
Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks? Tvarios miestų ir in...
nuotrauka
2024-01-08 13:36
Nuo sausio mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės specialistai analizuos, kaip praktiškai pritaikomas ir įgyvendinamas pagrindinis miesto teritorijų planavimo dokumentas – bendrasis miesto planas. Į stebėsenos procesą įsitrauks ir nepriklausomi ekspertai.
nuotrauka
2024-01-03 13:59
Valgomo baldai ir jų akcentas – valgomojo stalas – itin svarbūs kiekvienuose namuose. Pastarieji suburia šeimą, artimuosius ir draugus kartu minėti gražiausias metų šventes, sukaktis ar tiesiog kartu pavakarieniauti. Interjero dizainerė pastebi, renkantis naują valgomojo stalą, o kartu su juo – ir k...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras