2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 14:41
Reklama  |  facebook

Urbanistai: prieš kelis dešimtmečius miestas buvo labiau apie vaizdą ir formą, dabar – apie gyvybę ir patogumą

2022-08-01 12:47
Urbanistika yra kaip architektūra, tik žymiai plačiau. Ji aprėpia ne tik pastatus, erdves, bet ir veiklą mieste, jo pritaikymą sau, žmonių įpročius, keliavimą. Apie tai, kaip mes gyvename mieste. Taip savo darbų ir tyrinėjimo lauką apibūdina tarptautinio urbanistų biuro PUPA įkūrėjai Tadas Jonauskis ir Justina Muliuolytė.
nuotrauka
Kretinga. Pupa-strateginė urbanistika nuotr.


Minimos įmonės
Pupa – strateginė urbanistika, MB

Neseniai urbanistai viešėjo Katovicuose vykusioje vienoje svarbiausių teritorijų planavimo ir urbanistikos konferencijų „World Urban Forum“, kurioje apsilankė daugiau nei 5 000 ekspertų iš viso pasaulio. Justina ir Tadas pasidalino įspūdžiais ir įžvalgomis iš konferencijos, papasakojo apie urbanistų temų lauką, Lietuvos miestų ateitį bei patogumą juose gyventi.

Kuo dabar gyvena urbanistikos pasaulis? Ką pastebėjote „World Urban Forum“, kur per kelias dienas įvyko daugiau nei 500 renginių?

Pupa-strateginė urbanistika

Nuotraukoje – 
PUPA įkūrėjai
Tadas Jonauskis ir 
Justina Muliuolytė

J. Muliuolytė: viena iš ypač dažnai skambėjusių temų – pokovidinis miestas. Mūsų šalyje karo temos nustūmė pandemiją į antrą planą, tačiau forume ypač daug dėmesio buvo skiriama COVID-19 pasekmėms. Pranešimuose kalbėta apie sveikatos priežiūros klasterius („care clusters“), kuriuose jungiasi ir sveikatos objektai, ir bendruomenių susitikimo, pomėgių, laisvalaikio erdvės.

COVID-19 pandemija dar labiau išryškino socialinę atskirtį, nes labiau išsivysčiusios šalys turėjo galimybę gauti geresnę sveikatos priežiūrą. Daugelis pranešėjų akcentavo, kad pokovidinis miestas – sveikesnis ir pasiruošęs priimti visus globalius iššūkius, kurie gali pasikartoti. Skaitmenizacija ir nuotolinis darbas pandemijos metu atskleidė visus savo privalumus, o dabar tai itin svarbu ir karą išgyvenančioje Ukrainoje, kai dažnai nėra kitų sąlygų dirbti – tik nuotoliu.

T. Jonauskis: daugelį „World Urban Forum“ pranešimų siejo bendra žinutė – miestai turi būti atsparūs ir pasiruošę pokyčiams. Gebėti priimti pandemijų, klimato kaitos, pabėgėlių, karo iššūkius, mokėti su jais kovoti. Jau nebe šalys, bet miestai veda pasaulį į priekį.

Šiandien nebėra milijoninio miesto, kuris nesusidurtų su daugybe globalių problemų. Ar tai būtų pandemija, ar miestą nusiaubęs uraganas ar temperatūros rekordus mušanti kaitra. Savivaldybės privalo turėti priemonių planą visiems galimiems įvykiams ir būti apgalvojusios visus finansinius mechanizmus, bendruomenių įtraukimą ir pan.

Urbanistikos sritis apima kur kas plačiau nei architektūra, nors daugelis linkę šias sritis vartoti kaip sinonimus ar sugretinti? Kaip jūs apibūdintumėte urbanistikos veiklų lauką?

Pupa-strateginė urbanistika
Nuotraukoje – 
projektas „Kitas krantas“

J. Muliuolytė: urbanisto funkcijos – planuoti miestą taip, kad jame būtų patogu gyventi, judėti, surasti vietų, kur pailsėti. Urbanistika yra apie patogumą gyventi ir būti mieste. Tai yra plačiau nei architektūra ir apima ne tik pastatus, erdves, bet ir žmonių veiklas, funkcijas, įpročius, keliavimą.

T. Jonauskis: populiaru sakyti, kad urbanistas yra kaip moderatorius, kuris sujungia daug idėjų, interesų. Transportas, įvairios komunikacijos, verslo ir gyventojų interesai, gamta, bendruomenės. Urbanistas siekia į visus poreikius atsižvelgti ir surasti tinkamą sprendimą. Kartais tenka pasakyti, kad medis turi būti vietoje kelio, o kartais – atvirkščiai. Anksčiau urbanistai žiūrėjo į gamtą, gyvenimo kokybę, dabar mes turime į viską žiūrėti kompleksiškiau.

J. Muliuolytė: prieš kelis dešimtmečius miestas buvo labiau apie vaizdą – formą, pastatus, gatvių tinklą. Dabar siekiame, kad jis būtų gyvybingas, ekonomiškai aktyvus.

Prieš kelis dešimtmečius buvo mažiau žiūrima į patogumą?

J. Muliuolytė: tuomet irgi buvo atsižvelgiama, tačiau kitaip. Vienoje vietoje gyveni, yra viešasis transportas, kuris nuveža į darbo vietas. Dabartinis gyvenimas kitoks. Darbo vietos kitur, daugiau pramogų, visuomenės gyvenimo būdas pasikeitė.

T. Jonauskis: anksčiau buvo darbo ir poilsio vietos, dabar prisidėjo daugiau komercinių objektų, bendruomeninių interesų. Taip atsiranda daugiau kompleksiškumo. Keičiasi ir pats miestas. Kai turime naują projektą, atsižvelgiame, kiek žmonių ten gyvens, įvertiname, koks jų gyvenimo būdas, kur leis laisvalaikį, išeis į gatves, parkus, koks bus įvaizdis pasikvietus svečių, kaip atrodys jų rajonas. Juk žmogus turi būti pirmoje vietoje.

Kokią vertę žmogui kuria urbanistika? Kaip jam suprasti, kad čia tikrai rankas pridėjo urbanistai?

Pupa-strateginė urbanistika

Nuotraukoje – 
Panevėžys

J. Muliuolytė: jeigu eidamas gatve jautiesi saugiai ir nesinervini, kad tave užkliudys dviratis. Jeigu gali lengvai orientuotis tarp gatvių, nori sieti save su tuo rajonu, tada viskas gerai. Vadinasi, prie tokios aplinkos yra prisilietęs urbanistas.

T. Jonauskis: dabar dažnai vartojamas terminas „15 minučių miestas“ – per tiek laiko miestas turėtų perteikti savo funkcijas. Pėsčiomis nueiti iki parko, autobusu, automobiliu ar dviračiu pasiekti darbą. Miestas turi būti policentrinis, kur mikrorajono centre yra biblioteka, poliklinika, darbo vieta, mokykla, o žiemomis ir Kalėdų eglė. Kitaip tariant, sostinės Pilaitės rajono gyventojas neturėtų dėl kasdienių veiklų važiuoti į Žvėryną ar Antakalnį.

Dabar Lietuvos miestuose dažnai darbo vietos yra centre, reikia ilgai vykti iš miegamųjų rajonų, susidaro eismo spūstys. Tiesa, situacija pamažu keičiasi. Atsidaro vis daugiau biurų ir kuriamos darbo vietos Laisvės prospekte, Pilaitėje, Fabijoniškėse.

Kokius pagrindinius sostinės trūkumus įžvelgtumėte?

J. Muliuolytė: jeigu nuvyktumėte į Karoliniškes, Pašilaičius ar Šeškinę, turbūt nesuprastumėte, kur yra pagrindinė aikštė, o kur parkas. Būtų sunku apibūdinti, kur yra rajono centras ir kokia jo funkcija. Urbanistiniu požiūriu tai vienas iš labiausiai pastebimų trūkumų. Būtina vietas išskirti hierarchiškai – štai čia yra centras, o čia – parkas, kur vaikštau, čia mano kiemas, o čia – trasa, kuria kasdien bėgioju.

T. Jonauskis: didžiausias trūkumas atsiskleidžia tada, kai miestas negali pasiūlyti greitai pėsčiomis ar dviračiu pasiekiamų kasdienių funkcijų. Tada miestas tampa nepatogus ir nesavas.

Kokias globalias miestų pokyčių tendencijas išskirtumėte, kurios pastebimos jau ne vienerius metus?

Pupa-strateginė urbanistika

Nuotraukoje – 
Klaipėda

J. Muliuolytė: jau kokį dešimtmetį pasaulio miestuose sparčiai konvertuojamos industrinės erdvės. Lietuvoje ši tendencija tik pamažu įgyja pagreitį. Vienu iš Vilniaus konversijos pavyzdžių galėtų būti Naujamiesčio rajonas. Nemažai konversijų turi Kaunas. Šiuo metu Klaipėdoje elektrinė Senamiestyje prie upės konvertuojama į gyvenamuosius objektus. Vyksta vidinė miestų plėtra, o ne į priemiesčius.

T. Jonauskis: kita tendencija – klimato kaitos iššūkiai. Čia neatsilieka ir Vilnius. Sodinami medžiai gatvėse, mažinamas karščio salų efektas, užlaikomas vanduo, kad nebūtų nuleistas į požemius, nešienaujamos krantinės – tai labai teigiami pokyčiai. Tai pastebima ne tik tvarkant esamą ūkį, bet ir planuojant naujas teritorijas, parkus. Šiltnamio efekto mažinimas, žalioji architektūra – tai dar bus aktualu ateinančius 20 metų.

O kaip Vilnius ir kiti miestai gali keistis per artimiausius 10 metų?

T. Jonauskis: Vilniuje turbūt per porą metų susijungs pagrindiniai dviračių takai. Šiltuoju sezonu iš vieno didesnio rajono į kitą, pavyzdžiui, iš Pašilaičių į Antakalnį, bus galima saugiai nuvažiuoti dviračiu. Atsivers galimybės patogiai judėti mieste ne automobiliu ar viešuoju transportu, o elektriniu dviračiu, paspirtuku.

Kai iš Pilaitės ar Pašilaičių nereikės dėl kasdienių funkcijų važiuoti į centrą, kai galėsi savo rajone nueiti į parką ar kino teatrą, bus fundamentalus lūžis. Tai gali pasikeisti gana greitai. Kitas svarbus pokytis – spartesnė daugiabučių renovacija.

J. Muliuolytė: Tikėtina, kad bus vis dažniau atrandami mažesni miestai, kuriems prognozuočiau atsigavimą. Kretinga, Telšiai, Anykščiai – šie miestai susitvarkę, panašu, kad į juos pamažu grįžta žmonės iš didmiesčių ar užsienyje padirbėję emigrantai. Daugiabučiai renovuojami, gatvės sutvarkytos, trūksta tik darbo vietų. O jų atsiras tuomet, kai žmonės patikės miestu ir čia apsigyvens. 

Pupa-strateginė urbanistika nuotr.

Statybunaujienos.lt
Žymės  Urbanistika




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2022-08-02 09:08
Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir naująjį biurą projektuos architektų komanda „After party“ ir „Išora x Lozuraitytė“ architektūros studija. Planuojama, kad projektavimo darbai truks metus.
nuotrauka
2022-07-29 10:56
Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras, Vilniaus stoties rajono transformacijos projekte „Vilnius Connect“ baigiamas svarbus etapas – geležinkelio stoties teritorijos architektūrinio konkurso laimėtoja oficialiai paskelbta Londone įsikūrusi kompanija „Zaha Hadid Architects“.
nuotrauka
2022-07-27 09:44
Dangų raižančių pastatų kvartalai, vadinami urbanistinėmis kalvomis – kadaise neįsivaizduotas reiškinys, dabar vizionieriškų urbanistų bei architektų kuriamas ir Vilniuje. Vienos iš sostinės urbanistinių kalvų statybos prasidėjo dar praėjusio amžiaus viduryje, kita – tik dabar įgyja aiškius kontūrus...
nuotrauka
2022-07-26 15:14
UAB „MB projektas“ organizuoja projekto „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas Daugėliškio g. 33A, Vilniuje“ kviestinį uždarą vieno etapo architektūrinį konkursą.
nuotrauka
2022-07-26 11:15
Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai atvertame jo vardo skvere Žirmūnuose įprasmins paminklinis objektas „Miškinis". Geriausia meninė idėja atrinkta iš keturių pasiūlymų.
nuotrauka
2022-07-26 09:56
Klasika vonios kambaryje neturėtų būti siejama su nykumu – laikui nepavaldžius sprendimus derinant su naujausiomis tendencijomis ši iš pažiūros techninė patalpa gali tapti dar viena išskirtine namų erdve. Į kokius interjero dizaino bei santechnikos gaminių aspektus specialistai kviečia kreipti dėmes...
nuotrauka
2022-07-19 14:42
Daugiau nei mėnesį visuomenė galėjo detaliai susipažinti su naujojo Uosto direkcijos administracinio pastato tarptautiniam konkursui pateiktais projektais, o šiandien, liepos 19 d., jie aptarti viešo svarstymo metu. Darbus, kaip galėtų atrodyti Uosto direkcijos administracinis pastatas ir naujai for...
nuotrauka
2022-07-12 11:58
Savarankiškai identifikuoti, kodėl jaučiatės prislėgtas ar įsitempęs, sudėtinga. Psichologų teigimu, yra trys faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką tam, kaip jaučiamės: fizinė sveikata, santykiai su artimiausiais žmonėmis bei namai ir aplinka, kurioje gyvename. Būtent trečiasis daugelio būna pamirš...
nuotrauka
2022-07-11 10:14
Kitąmet sostinėje atsivers nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Po Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Architektūros fondo surengto atviro konkurso jau žinoma, kaip atrodys 2023 m. vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta. Galimybę įgyvendinti ...
nuotrauka
2022-07-05 10:51
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Vilniaus m. savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis socialiniame tinkle parašė, kad STT atlik...
nuotrauka
2022-07-04 08:06
Aktyvi visuomenės ir paveldosaugos bei architektūros profesionalų reakcija išgelbėjo vieną vertingiausių tarpukario modernizmo statinių. Teismo sprendimu, pašalintas administracinio pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, pirmojo aukšto įstiklinimas.
nuotrauka
2022-07-01 14:04
Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai po metų, šventinio renginio metu bus paskelbti pirmieji NAA laimėtojai.
nuotrauka
2022-06-30 11:13
Natūralu, kad kartas nuo karto norisi atnaujinti savo namų interjerą. Daugelis galvoja, kad tai padaryti sudėtinga ir brangu, nes reikia keisti baldus, sienų spalvą ir panašiai. Tačiau interjero specialistai teigia, kad didelių pokyčių galima įnešti ir neišleidžiant daug pinigų. Tai padaryti padės a...
nuotrauka
2022-06-22 11:56
Didžiulė, tačiau šiuo metu vilniečiams neprieinama teritorija sostinės Senamiesčio prieigose ruošiama renesansui – planuojama, kad net 42 ha plotas, dabar naudojamas geležinkelių pramonei, ateityje galėtų tapti išskirtiniu miesto rajonu.
nuotrauka
2022-06-21 13:48
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ paskelbė uždarą architektūrinį konkursą sostinės verslo komplekso „Verslo trikampis“ teritorijos konversijai. Naujo, multifunkcinio kvartalo koncepcijai sukurti pakviesta vienuolika patyrusių Lietuvos architektų įmonių.  
nuotrauka
2022-06-20 12:03
Vilniaus Vilkpėdės mikrorajone planuojamo daugiafunkcio kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus regioninės architektų tarybos (VRAT) įvertinimo. Architektų taryba teigiamai įvertino būsimo kvartalo architektūrinius sprendinius ir pat...
nuotrauka
2022-06-17 10:41
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
nuotrauka
2022-06-15 09:31
Pastaraisiais metais urbanistikoje pastebimai įsitvirtina nauja miestų planavimo paradigma, kuri keliais žodžiais galėtų būti nusakyta kaip miestų tankinimas. Ši tendencija pastebima daugelyje Europos miestų, o taip pat neaplenkia ir Lietuvos. Mintimis apie tai, kuo kompaktiškas miestas yra pranašes...
nuotrauka
2022-06-15 07:26
Pramoninės ir daugelio vilniečių niekad nematytos Vilkpėdės laukia pokyčiai. Apatinėje Neries upės terasoje išsidėstęs rajonas, gamybinės erdvės ir tarp jų įsiterpianti gamta – daug potencialo transformacijoms turinti teritorija.
nuotrauka
2022-06-14 14:52
Vokiečių gatvės atnaujinimo projektiniai pasiūlymai liepos 1 d. bus dar kartą pristatyti pastabų jiems turėjusiems vilniečiams. Autoriai – studijos „IMM architektai" – įvertinę išsakytus lūkesčius pirmo pristatymo metu bei kūrybinėse dirbtuvėse, pagal galimybes koregavo sprendinius.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras