Specialistai pastebi, kad efektyviai plotą taupanti aukštuminė statyba ne tik išsiskiria įspūdingais vizualiniais sprendimais. Įvairiuose kontinentuose iškilę dangoraižiai suformavo ir atskirą gaisrų rūšį – gaisrus aukštuminiuose pastatuose, išsiskiriančius „kamino efektu“. Naujoms tendencijoms turėtume būti pasiruošę ir mes, teigia Latvijos teismų ekspertas gaisrų techninių tyrimų srityje Valentins Buikis.

„Gaisrai aukštuminiuose pastatuose kaip atskira gaisrų rūšis pasaulyje atsirado palyginti neseniai – praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Analizuojant juos galima įvardinti keletą būdingiausių bruožų: gaisro metu kylančios liepsnos ir atsirandantys dūmai užblokuoja išėjimo kelius, gaisrai labai greitai plečiasi vertikaliai, itin sudėtinga juos gesinti ir gelbėti žmones”, – teigia jis.

Pasak eksperto, įprastas gaisro scenarijus aukštuminiams pastatams visiškai netinka, jį gesinti ir iš jo gelbėtis reikia visiškai kitaip.

Komunikacijos agentūros „Idea prima“ išplatintame pranešime rašoma, kad aplink aukštą pastatą gaisro metu susidaro stiprios oro srovės, atsiranda karštų dujų ir dūmų sūkuriai, kurie apsunkina matomumą, neleisdami panaudoti sraigtasparnių žmonių gelbėjimui ir liepsnų malšinimui. Dėl liepsnos persimetimo į komunikacijoms skirtas šachtas bei angas atsiranda „kamino efektas“, dėl kurio ugnis greitai išplinta.

„Degant sintetinėms pastato statybinėms medžiagoms kartu su buities daiktais išsiskiria daug toksiškų dūmų, kuriais apsinuodiję žmonės užtrokšta, todėl labai dažnai per gaisrus aukštuminiuose pastatuose būna gana didelis žuvusiųjų ir apsinuodijusių skaičius. Neretai žmonės, neištvėrę karščio ir dūmų poveikio žūva tiesiog šokdami pro langus”, – tvirtina Latvijos ekspertas.

Pagrindinis patarimas dirbantiems ar gyvenantiems dangoraižio tipo pastate ir norintiems išvengti nelaimių – žinoti pagrindines saugumo taisykles ir nenumoti ranka, jei matote, kad pastate netvarkingi evakuaciniai išėjimai. Taip pat niekada nenumokite ranka į evakuacines pratybas.

„Pastato konstrukcijų ir medžiagų savybių jūs jau nepakeisite, bet žinodami, kokios jos, aiškiau suvoksite, kiek laiko turite gaisro atveju. Taip pat geriau iš anksto išsiaiškinti, kur yra ir ar apskritai prieinami evakuaciniai išėjimai, kuris kelias gaisro atveju jums padėti bent iki žemesnio aukščio, kuriame galėtų pasiekti gelbėtojai. Kasdien galvoti apie gaisrą tikrai nėra reikalo, bet bent kartą pasitikrinti, kaip elgtis ir evakuotis įvykus nelaimei – būtina“ - sako V. Buikis.

TOP 6 skaudžiausi pasaulio gaisrai dangoraižiuose:

1. 1970 m. rugpjūčio 6 d. užsidegė Niujorko 50 aukštų administracinis pastatas. Gaisras kilo 33-jame aukšte ertmėje, kur buvo įrengtos ventiliacijos sistemos ir kitos komunikacijos. Nuo varvančių degančių plastikinių medžiagų užsidegė baldai, dūmai greitai užpildė pastatą.

2. 1970 m. degė 49 aukštų aukštuminis pastatas Manheteno centre. Gaisras kilo penktajame aukšte. Jo metu susidarę tiršti dūmai užpildė pastatą iki 45 aukšto.

3. 1971 m. gruodžio 25 d. Seule užsidegė kavinės, esančios 22-jų aukštų pastato antrame aukšte, virtuvė. Pastate kilęs gaisras išplito per laiptinę, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemas. Pastatą užpildė nuodingi dūmai, susidarę degant sintetinėms medžiagoms.

4. 2010 m. lapkričio 15 d. Šanchajuje visiškai sudegė 28-ių aukštų gyvenamasis namas. Ugnis įsiplieskė 10-jame aukšte ir greitai per fasadą plito tiek aukštyn, tiek ir žemyn. Gaisras kilo atliekant statybos-remonto darbus. O pastatas iš išorės buvo apkaltas poliuretano plokštėmis, dėl kurių ugnis išplito labai greitai.

5. 2015 m. gegužės 19 d. visiškai sudegė 16-os aukštų gyvenamasis namas Baku mieste; išorinės namo sienos buvo apdailintos poliuretano plokštėmis.

6. 2017 m. birželio 14 d. didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlė ypač skaudus gaisras Londono 24-ių aukštų gyvenamajame pastate „Grenfell Tower“.