„Dabartinė Vyriausybė užsibrėžusi tapti neutralia klimatui. Valstybė yra vienas didžiausių paslaugų, rangos ir prekių pirkėjų šalyje. Pakeldama savo pirkimų standartą valstybė iš esmės gali paskatinti ekologiškų prekių pasiūlos proveržį, antrinių žaliavų panaudojimą renkantis produktus ir statyboje, socialiai tvarias paslaugas“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Siekiant ambicijas paversti realybe, bus tobulinamos perkančiųjų organizacijų ir subjektų kompetencijos. Stiprinamas Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmuo – ji turės tapti žaliųjų pirkimų kompetencijų centru, skirti daugiau dėmesio įstaigų, įmonių informavimui ir konsultavimui žaliųjų pirkimų klausimais, stebėti ir vertinti padarytą pažangą bei apie tai informuoti Vyriausybę.

Aplinkos ministerija praneša II šių metų ketvirtį parengsianti ir patvirtinsianti Žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planą, kuriame bus numatyti konkretūs žingsniai stiprinant perkančiųjų organizacijų gebėjimus,vykdant stebėseną, tobulinant teisės aktus.

Įstaigos, atsakingos už ES, nacionalinių finansavimo programų lėšų skirstymą ir administravimą, turi parengti ir atnaujinti jų teisinį reguliavimą. Į jį būtų įtraukta prievolė subjektams, įgyvendinantiems šiomis lėšomis finansuojamus projektus, vykdant pirkimus taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus.

2019 m. viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų, todėl žalieji pirkimai gali tapti persilaužimo veiksniu siekiant neutralios klimatui ekonomikos.