2023 kovo 23 d. ketvirtadienis, 7:20
Reklama  |  facebook

Valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė siūlymus dėl statybų Vilniaus kultūros paveldo objektuose

2023-01-31 05:12
Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė sisteminės paveldosaugos problemos, tarp kurių svarbiausios yra teisės aktų trūkumai, nenuoseklus atsakingų institucijų veikimas, principingumo stoka, nepakankamas veiklos skaidrumas ir nuolaidžiavimas projektų vystytojų interesams. Paveldo komisija pateikė siūlymus, kaip būtų galima pagerinti tyrime aptartus procesus.
nuotrauka
Simonos Dojankevičiūtės nuotr.


Minimos įmonės
Valstybinė kultūros paveldo komisija,
DO architects, UAB
Archinova, UAB
Valstybinė kultūros paveldo komisija nagrinėjo statybų procesus Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblyje ir greta Lukiškių aikštės esančiame Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios statinių komplekse. Misionierių ansamblyje 2021 m. buvo užbaigtas prieštaringai vertinamas „Misionierių sodų“ gyvenamųjų namų projektas, o buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje suprojektuoti pastatai dar tik statomi, darbus planuojant baigti 2024 m.

„Vilniaus Baroko ansambliuose vykdomos statybos sukėlė ir tebekelia didelį rezonansą visuomenėje, o visuomenės keliami klausimai dėl kultūros paveldo apsaugos yra labai svarbi mūsų funkcija. Be to, šios kadencijos Paveldo komisija yra sutarusi identifikuoti ne pavienes, o sistemines paveldo apsaugos problemas“, – apie aplinkybes, paskatinusias pradėti tyrimą, sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime cituojama pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Nuo 2021 m. birželio vykdyto tyrimo tikslas buvo išnagrinėti ir rekonstruoti šiuose dviejuose Vilniaus Baroko architektūrą reprezentuojančiuose nacionalinės reikšmės objektuose vykdytos plėtros procesą, įvardinti ir paviešinti neigiamą poveikį kultūros paveldui turėjusius veiksnius, bei pateikti išvadas dėl sisteminių paveldo apsaugos problemų. Tyrimo metu Paveldo komisijos nariai ir išorės ekspertai gilinosi į sklypų ir pastatų privatizavimo procesą, ansambliuose atliktus tyrimus ir ekspertizes, vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus, teritorijų planavimo procesą, analizavo architektūrinius konkursus ir statybų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimo sąlygas. 

Apgaulinga įstatymų laikymosi regimybė: deklaruojama viena, o daroma kita


Tiriant privatizavimo procesą nustatyta, jog investuotojai, pirkdami pastatus ir sklypus žinojo apie šiems objektams taikomus paveldosauginius apribojimus, tačiau po privatizacijos jų nesilaikė. Paveldosaugos reikalavimai po privatizacijos buvo tikslinami ir keičiami projektų vystytojams naudinga linkme.

Analizuodama nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus Paveldo komisija nustatė tam tikrus dėsningumus. Abiem atvejais Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose buvo priimti sprendimai leisti padalinti istoriškai susiklosčiusias paveldo objektų teritorijas į kelis paveldosaugos požiūriu nevienodos vertės sklypus. Sumažinus nacionalinės reikšmės ansamblių teritorijas, nuo jų atskirtuose paveldo apsaugos požiūriu žemesnio reikšmingumo sklypuose buvo sudarytos sąlygos vystyti statybos projektus (greta Misionierių bažnyčios jau iškilo „Misionierių sodų“ gyvenamieji namai, Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje darbai tebevyksta).

Be to, padalijus ansamblius į paveldosaugos požiūriu skirtingos vertės sklypus, su jais susijusius klausimus pradėjo svarstyti skirtingos institucijos – minėta Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir analogiška taryba prie Kultūros paveldo departamento. Šioji, neturėjo informacijos apie tai, kokie sprendimai priimami greta barokinių ansamblių suformuotuose sklypuose, tarybų sprendiniai nekoreliavo tarpusavyje.

Nustatyta, kad neretai dokumentuose būdavo deklaruotas paveldosaugos reikalavimų laikymasis, bet realiai vykdyti jiems prieštaraujantys veiksmai. Pavyzdžiui, Misionierių ansamblio atveju Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose minima formuluotė „statyba atkuriant neišlikusį sklypo užstatymą“, tačiau realybėje buvo projektuojami visiškai kitokie nauji statiniai. Ten pat nurodyta vadovautis vienas kitam prieštaraujančiais dokumentais, tokiu būdu formaliai įvardijant saugiklius, bet realybėje atveriant kelią interpretacijoms ir selektyviam reikalavimų išpildymui.

Pilkoji tyrimų zona


Paveldo komisija atkreipė dėmesį, rašoma pranešime, į paveldo objektuose vykdomų specialiųjų tyrimų ir ekspertizių spragas – Lietuvoje iki šiol neapibrėžti ir nereglamentuojami urbanistiniai, kultūrinio kraštovaizdžio ir panašūs tyrimai, nėra išplėtota jų metodika, trūksta teisės aktų, nustatančių kokių rūšių ir kokios apimties tyrimus būtina atlikti prieš planuojant ūkines veiklas. Abiem atvejais prieš projektavimo darbus nebuvo atlikti nešališki taikomieji tyrimai, kuriuose būtų atskleista Misionierių ansamblio ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekso reikšmė urbanistinėje aplinkoje. O ardomieji tyrimai neturėjo įtakos paveldo objektų aplinkos ir tūrinės-erdvinės struktūros išsaugojimo klausimams. Jie buvo atliekami per vėlai – kartu su projektavimo darbais ar netgi taikantis prie pastarųjų. Priimant sprendimus dėl naujų statybų nesivadovauta ankstesnių tyrimų išvadomis arba jos pernelyg laisvai interpretuotos. Jau ne pirmą kartą Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad tyrimų medžiaga nėra sisteminama, recenzuojama ir viešai prieinama.

Analizuojant duomenis išryškėjo ir skaidrumo problema – Lietuvoje taikomieji paveldo tyrimai dažniausiai finansuojami privačiomis investuotojo lėšomis, todėl egzistuoja galimybė paveikti jų rezultatus. Tas pats pasakytina ir apie paveldosaugos specialiąsias ekspertizes, kuriose nauja statyba taip pat gali būti įvertinta tendencingai.

„Mažų žingsnelių“ praktika – tikslinga strategija ar institucinio nuoseklumo trūkumas?

Tyrimas išryškino vieną opiausių problemų – sprendimų priėmimo fragmentiškumą. Su nagrinėtais Baroko objektais susiję klausimai buvo sprendžiami nedideliais etapais, priimant dalinius, kultūros paveldo saugojimui iš pirmo žvilgsnio nekenksmingus sprendimus. Jie buvo tvirtinami vis kitos sudėties Vilniaus miesto ir Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose, o procesas vyko ne vienerius metus. Taip nuosekliai vykdomomis nedidelėmis procedūromis buvo esmingai pakeista urbanistinė bei architektūrinė aptariamų kompleksų visumos koncepcija, o pakeitimų suma nulėmė didelius paveldo verčių praradimus. Komisija nesiima vertinti ar tai buvo daroma kryptingai, ar tai tiesiog institucinio nuoseklumo stoka.

Reikšminga ir tai, kad tiek Vilniaus miesto, tiek ir Kultūros paveldo departamente suburtose vertinimo tarybose esama darbo tvarkos trūkumų: su nagrinėjama medžiaga tarybų nariai dažnai būna supažindinami posėdžių išvakarėse arba net jų metu, informacija pateikiama nepilnos apimties, o posėdžio protokolas vėliau tarybų nariams nebūna siunčiamas. Taip atsiranda galimybė manipuliuoti tarybos narių nuomone. Ydinga ir tai, kad vertinimo tarybose dalyvauja su vystytojo projektu tiesiogiai susiję planavimo ir projektavimo etapų specialistai, sukeldami reputacinę žalą tiek sau, tiek visai paveldosaugininkų bendruomenei.

Nykstantis savitumas, architektūriniai konkursai ir strateginio bylinėjimosi reiškinys


Paveldo komisija akcentuoja, kad tirtais atvejais teritorijų padalinimo bei tikslinimo procedūros atliktos tose teritorijose statybas numačiusių bendrovių iniciatyva ir atitiko jų interesus – nuo vienuolynų atskirtuose gretimuose sklypuose buvo sudarytos sąlygos intensyviai daugiaaukštei statybai. Nors vienas iš tirtų objektų, Misionierių ansamblis, patenka į UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro – teritoriją, kurioje galioja itin griežti apribojimai, tai ansamblio neapsaugojo nuo užstatymo – 2015 m. specialiojo plano viršenybę Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui patvirtino tuometis Kultūros ministras.

Abiejuose paveldo objektuose sumanytų naujų statybų projektams nepritarė nei visuomenė, nei profesionalų bendruomenės. Misionierių ansamblio atveju 2014 m. architektūrinį konkursą laimėjęs UAB „Do Architects“ projektas susilaukė aštrios neigiamos visuomenės reakcijos, UNESCO atstovų dėmesio ir viešojo intereso gynimo iniciatyvų (tame tarpe – iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos). Tačiau nei projektuotojai, nei projektą tikrinantys valstybės ar savivaldybės tarnautojai neatsižvelgė į pastabas, o projektuotų statinių apimtys, atvirkščiai, netgi išaugo. Kiek kitaip klostėsi projektavimo procesas buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje. 2018 m. projektą vystė UAB „Archinova“, tačiau ir vėl kilus audringoms viešoms diskusijoms, vystytojai buvo priversti atsisakyti pasirinktos architektūrinės vizijos ir paskelbti architektūrinį konkursą, kurį 2019 m. laimėjo ta pati UAB „Do Architects“, kurios projektas įgyvendinamas šiuo metu ir jo poveikis aplinkai dar nėra matomas.

Architektūrinių konkursų metu jų dalyviai ir vertinimo komisijos nariai į konkurso sąlygose pridėtus paveldo apsaugos reikalavimus žiūrėjo kaip į rekomendaciją, o konkursų rezultatus lėmė individualios architektų kūrėjų raiškos savybės ir būsimų investuotojų interesų išpildymas. Vėliau, iškilus akivaizdiems prieštaravimams, statybų verslo ir paveldosaugos atstovų derybose paveldo vertė dažniausiai aukota, prioritetą teikiant projektus vystančių įmonių lūkesčiams.

Tyrime Paveldo komisija taip pat atkreipė dėmesį ir į strateginio bylinėjimosi reiškinį, kuomet vystytojas daro spaudimą aktyviems visuomenės atstovams ir institucijoms keldamas bylas teisme.

Nustatytoms problemoms – Paveldo komisijos siūlymai


Valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė pasiūlymus kaip galėtų būti išvengta panašių atvejų pasikartojimo ateityje: nuo teisės aktų keitimo, nešališkų paveldo tyrimų reglamentavimo, vertinimo tarybų darbo tvarkos gerinimo, architektūros konkursų tobulinimo, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, visuomenės informavimo ir įtraukimo didinimo, bei daugelį kitų.

Su pilnu tyrimu ir visais Paveldo komisijos pasiūlymais galite susipažinti čia.

Tyrimą atliko Paveldo komisijos nariai doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, dr. Viltė Janušauskaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė, Andrijana Filinaitė, Augis Gučas. Tyrimus vertino ekspertės architektės Asta Prikockienė ir Giedrė Filipavičienė. Talkino Paveldo komisijos administracijos darbuotojai Viktorija Gadeikienė ir Rimantas Bitinas.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. 
Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2023-03-22 17:19
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatoma telkti abiejų organizacijų pastangas, atstovaujant savo narių interesams energetikos, valst...
nuotrauka
2023-03-22 11:58
2022 m. Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka sparčiai augo nepaisant geopolitinės krizės, finansų rinkos svyravimų ir reguliacinių pokyčių. Reikšmingai padidėjo ir finansuojamų projektų skaičius, ir suteikiamas finansavimas, tačiau ir pradelsti mokėjimai.
nuotrauka
2023-03-22 06:13
Keturi asmenys įtariami sukčiaujant apgaule įgiję daugiau nei 640 tūkst. eurų iš Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Asmenys, pasitelkę savo pačių įkurtus juridinius asmenis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, galimai klastojo dokumentus ir vykdė fiktyvių sandorių grandines, siekdami...
nuotrauka
2023-03-22 06:03
Šiandiena, kovo 22 d., vyks Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame Aplinkos ministerijos atstovai pristatys parengtus pasiūlymus dėl LR statybos įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų tobulinimo.
nuotrauka
2023-03-21 07:35
Moduliniai konteineriai yra universalus gaminys su itin plačiomis panaudojimo galimybėmis: juose gali būti įrengiamos biuro ar sandėliavimo patalpos, kirpyklos ar krautuvėlės, mokyklos arba vaikų darželiai, pirtys – panaudojimo galimybės beveik tokios pat, kaip ir tradicinės statybos pastatų.
nuotrauka
2023-03-21 05:33
Sprendžiant pastatų statybos ir naudojimo ne pagal paskirtį problemą, aplinkos ministro sudaryta darbo grupė suformavo teisinio reglamentavimo pakeitimų pasiūlymus, kurie kovo 22 d. bus pristatomi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Siūloma patikslinti statinio paskirčių sąrašą, priskyrimo jo...
nuotrauka
2023-03-21 05:20
Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau ­– APVA) pateiktą prašymą skirti 58 mln. eurų investicijų iš Modernizavimo fondo. Šios lėšos bus skirtos daugiabučių atnaujinimo projektams.
nuotrauka
2023-03-20 10:00
Darbuotojų saugos ir sveikatos padėtis Lietuvos statybvietėse reikalauja realių pokyčių: daugelyje įmonių reikalingas dėmesys ir apmokymai vis dar yra tik formalumas, siekiant atitikti minimalius reikalavimus.
nuotrauka
2023-03-18 10:05
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose.
nuotrauka
2023-03-17 11:50
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) atlikusi mokslo paskirties pastato Mokslininkų g., Vilniuje avarijos tyrimą ir nustačiusi, kad statinio griūtis įvyko dėl statybos dalyvių kaltės, kreipėsi į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (...
nuotrauka
2023-03-17 11:43
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) kreipėsi į viešąją įstaigą Statybos sektoriaus vystymą agentūrą (SSVA), prašydama įvertinti neteisėtai ypatingojo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo Krivūlės g. 9, esančio kultūros paveldo ter...
nuotrauka
2023-03-17 11:06
Užimtumo tarnybos finansuojamos mokymosi priemonės praėjusiais metais tapo itin populiarios. 2022-aisias paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo 2,3 karto daugiau klientų nei užpernai. Ypatingai didelį dėmesį parodė užimti darbo rinkos dalyviai, norėję keisti kvalifikaciją ar įgyti kompetenciją.
nuotrauka
2023-03-17 09:24
2023 m. sausį šalyje atlikta statybos darbų už 265,9 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,5 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2022 m. gruodį (nepašalinus – 40,7 proc. mažiau).
nuotrauka
2023-03-16 15:52
Turto bankas baigė būtiniausius Sporto rūmų konservavimo darbus – suremontuota nesandari stogo danga, apskardinti parapetai, demontuotos nenaudojamos ant stogo esančios konstrukcijos, demontuotos nesaugios pakabinamų lubų plokštės, suremontuoti betoninių fasadų trūkiai ir ištrupėjimai, pastatas užsa...
nuotrauka
2023-03-16 15:47
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė aptarė bendradarbiavimo galimybes mažinant šešėlį skirtinguose sektoriuose: statybos, medienos prekybos ir atliekų tvarkymo.
nuotrauka
2023-03-16 11:58
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) gavus skundą patikrino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-05-26 išduotą statybą leidžiantį dokumentą (SLD) pagal projektuotojo UAB „Framels“ parengto gyvenamosios paskirties (dviejų...
nuotrauka
2023-03-16 10:09
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Konkurencijos tarybos prašymas kartelį sudariusios bendrovės „Biržų ranga“ vadovui Stanislovui Mačiulskiui apriboti teisę 3 metus užimti vadovau...
nuotrauka
2023-03-16 05:26
Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas bei Žemės ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo apti...
nuotrauka
2023-03-15 14:40
Statybų sektoriaus darbuotojai Lietuvoje vis dar išlieka itin paklausūs – šiuo metu įdarbinti būtų galima net keletą tūkstančių naujų darbuotojų, – teigia specialistai. Tačiau didelė tokių specialistų paklausa išlieka ir užsienyje, kur kai kuriems lietuviams tiek siūlomos darbo sąlygos, tiek darbo u...
nuotrauka
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos