Vėjo energetika Lietuvoje: ką atneš naujas politinis sezonas?
2019-09-18 12:57
Naujas sezonas po vasarai būdingo štiliaus prasideda ne tik vėjo jėgainių parkuose, bet ir Seime bei kitose institucijose. Jų priimti sprendimai bus ypač svarbūs tolesniam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui ir atsinaujinančios energetikos projektų vystymui.

Aistis RADAVIČIUS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
Minimos įmonės
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA),
Paskelbtas aukcionas
Rugsėjo pradžioje startavo pirmasis technologiškai neutralus aukcionas atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams – jame siekiama paskirstyti 0,3 TWh skatinimo kvotą, o varžytis gali įmonės, gaminančios elektros energiją iš vėjo, saulės, biodujų bei biomasės. Nugalėtojomis taps tos kompanijos, kurios pasiūlys mažiausią priedą prie elektros energijos rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje. Po to, kai įvyko paskutinis aukcionas, naujų vėjo jėgainių statybos Lietuvoje praktiškai sustojo. Tad paskirstyta nauja kvota turėtų pradėti naują vėjo energetikos plėtros etapą. Vėliau aukcionus rengti ketinama kasmet.
Tiesa, vystytojai įžvelgia rizikų naujajame skatinimo modelyje. Pavyzdžiui, prisijungdami prie skirstomųjų tinklų jie turės padengti 100 proc. su tuo susijusių išlaidų, patys privalės prekiauti elektros energija biržoje ir prisiimti su kainų svyravimu susijusias rizikas. Taip pat energijos gamintojams teks prievolė sumokėti už gamybos prognozių netikslumus (balansavimą) ir įsipareigoti gaminti ne mažiau nei 80 proc. sutarto elektros energijos kiekio, o jo nepagaminus grės baudos. Kaip aukcioną ir jo sąlygas įvertino atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai, paaiškės 2020 m. pradžioje, kai po pateiktų paraiškų vertinimo bus paskelbti nugalėtojai.
Jūrinio vėjo potencialas
Dar vasarą Energetikos ministerija paskelbė Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kur palankiausia vystyti vėjo energetikos projektus Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. Buvo nustatyta ir maksimali galima vėjo turbinų galia, kuri turėtų būti ne didesnė nei 3,35 GW. Tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijai priklausantys vystytojai pastebi, kad teritorijos, kuriose palankiausia vystyti jūrinį vėją, jau buvo žinomos prieš penkerius metus, po privačių kompanijų atliktų poveikio aplinkai vertinimų. Jie priduria, kad dėl spartaus technologijų progreso ministerijos inicijuotame tyrime identifikuoti skaičiai gali prarasti aktualumą, todėl dabar bus svarbu operatyviai darbuotis sudarant sąlygas jūrinių jėgainių plėtrai.
Tyrimas buvo atliktas remiantis dar prieš kelerius metus patvirtintais teisės aktais. Juose numatyti ir tolimesni žingsniai – teritorijų specialiojo plano rengimas, strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimas, paukščių migracijos monitoringas, prijungimo prie elektros perdavimo tinklo įvertinimas ir kiti veiksmai, kuriuos reikia atlikti iki 2021 m. pradžios. Iki šiol nėra priimti ir teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos gamybos įrenginių veikimą jūroje, leidimų išdavimo tvarką, nesuformuoti aukcionų nuostatai ir dar daug kitų reikalingų dokumentų – jų sektoriaus dalyviai laukia su nekantrumu.
Elektros supirkimo sutartys
Atsižvelgiant į tai, kad aukciono sąlygas gamintojai kol kas vertina nevienareikšmiškai, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos iniciatyva buvo pradėtos diskusijos dėl galimybių sudaryti dvišales elektros energijos tiekimo sutartis (PPA, ang. Power Purchase Agreement) tiesiogiai tarp gamintojo ir vartotojo.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus sudaryti tokias sutartis iki šiol galimybių nebuvo, todėl buvo inicijuoti įstatymų pakeitimai. Jei jie bus priimti, gamintojai galės ieškoti daug elektros energijos naudojančių vartotojų, pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio, šilumos gamybos sektoriuose ir sudaryti su jais ilgalaikes sutartis. Jos bus naudingos abiems pusėms: vartotojas užsitikrins stabilią elektros energijos kainą, o gamintojas – stabilias pajamas. Tuomet tiek vienai, tiek ir kitai pusei mažiau įtakos darys svyravimai biržoje.
Tokia praktika jau paplitusi JAV ir Skandinavijos šalyse, po truputį ji atkeliauja ir į kitas šalis Europoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje „Mercedez Benz“ sudarė PPA su vėjo energijos vystytojais ir bus statomas 45 MW galios jėgainių parkas. Tokios kompanijos kaip „IKEA“, „Google“, „Nike“, „Apple“, „Amazon“, „Lego“, „Nestle“, „BMW“ ir daugelis kitų jau sudarinėja tokias sutartis. Šie pakeitimai Lietuvos gamintojams būtų ypač svarbūs dar ir dėl mažėjančios valstybės paramos atsinaujinančiai energetikai.
Kryptį pernai nubrėžė priimta strategija
Visi šie pokyčiai inicijuojami tam, kad būtų pasiektas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas iki 2050 m. visą reikalingą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiam ambicingam tikslui pasiekti prireiks kompleksinių priemonių ir stiprios politinės valios. Tame pačiame strateginiame dokumente prognozuojama, kad būtent vėjo pagaminama energija užims svarbiausią vaidmenį formuojant energetikos ateitį Lietuvoje, tačiau visų pirma turi būti užtikrinta tinkama teisinė bazė ir palanki investicinė aplinka.
Kadangi šiuo metu atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrame suvartojime siekia maždaug 25 proc., o per artimiausius tris dešimtmečius šis skaičius turi pasiekti 100 proc., teks pasiraitoti rankoves ir kryptingai dirbti tikslo link, kartu užtikrinant glaudų bendradarbiavimą ir dalijmąsi žiniomis tarp visų šiame sektoriuje veikiančių šalių – tiek atsinaujinančios energetikos vystytojų, tiek ir atsakingų institucijų atstovų.
Komentaras
2023-06-01 05:48
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
2023-05-31 11:18
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
2023-05-30 11:00
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
2023-05-29 13:00
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
2023-05-26 10:07
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
2023-05-24 11:34
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
2023-05-22 13:18
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
2023-05-18 07:02
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
2023-05-12 10:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
2023-05-11 14:38
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
2023-05-09 11:26
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
2023-05-05 10:38
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
2023-05-04 11:27
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
2023-05-02 10:31
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
2023-05-02 09:16
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
2023-04-19 11:20
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
2023-04-19 08:55
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
2023-04-17 10:20
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
2023-04-17 07:02
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
2023-04-14 13:34
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...