Pirmieji rimtesni išbandymai dažniausiai atsiranda ne iš karto, o tuomet, kai įmonė ima augti, kai atsiranda pajamos ir ateina metas skaičiuoti metų rezultatus. Tada natūraliai kyla klausimai: kas kiek prisidėjo, kieno indėlis buvo didesnis – kapitalu, idėjomis, ryšiais ar kasdieniu darbu. Tai, kas pradžioje atrodė savaime suprantama, virsta ginčais dėl darbo krūvio, atsakomybės ir teisingo pelno paskirstymo. O kai šie klausimai nėra aptarti iš anksto, emocijos ima viršų.

Apie tai, kodėl akcininkų susitarimas yra būtinas net ir tada, kai verslą kuriate su artimiausiais žmonėmis, kalba advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.

Akcininkų susitarimas – tai privatus susitarimas tarp bendrovės akcininkų, kuris papildo įmonės įstatus, tačiau nėra viešai registruojamas. Skirtingai nei įstatai, jis orientuotas ne į formalią bendrovės struktūrą, o į realius partnerių santykius ir kasdienius sprendimus.

„Akcininkų susitarimas leidžia lanksčiau reguliuoti santykius tarp akcininkų – nustatyti, kaip priimami sprendimai, kaip skirstomas pelnas, kokios yra pasitraukimo ar akcijų perleidimo sąlygos. Jis padeda išvengti situacijų, kai sprendimus tenka priimti spontaniškai arba emocijų pagrindu“, – aiškina E.Čepas.

Būtent emocijos dažniausiai ir tampa pagrindiniu konfliktų katalizatoriumi. Kai nėra aiškiai sutarta, kas už ką atsakingas ir kaip vertinamas kiekvieno indėlis, net sėkmingas verslas gali tapti nesutarimų lauku. Teisiniu požiūriu akcininkų susitarimas yra civilinė sutartis, turinti visas įprastos sutarties pasekmes, todėl jos nuostatos yra privalomos visiems susitarimo dalyviams.

„Akcininkų susitarimas tampa tarsi saugikliu – užtikrinančiu, kad verslo partnerystė būtų valdoma aiškiai, o ginčai sprendžiami pagal iš anksto apibrėžtas taisykles“, – pabrėžia advokatas.

Svarbu suprasti, kad toks susitarimas aktualus ne tik didelėms bendrovėms. Priešingai – mažiems ir augantiems verslams jis dažnai yra dar svarbesnis. Kai verslą kuria draugai, kolegos ar šeimos nariai, pasitikėjimas neretai pakeičia formalius susitarimus, tačiau augant įmonei tai tampa silpnąja grandimi.

„Net mažoje įmonėje nesutarimai dėl pinigų, sprendimų ar darbo krūvio gali tapti rimtu ginčo objektu. Teisinis dokumentas padeda atskirti asmeninius ir verslo santykius, išlaikant aiškią atsakomybės ribą“, – sako E.Čepas.

Gerai parengtas akcininkų susitarimas apima sprendimų priėmimo tvarką, pelno paskirstymo principus, akcijų perleidimo ir pasitraukimo sąlygas, nekonkuravimo bei konfidencialumo įsipareigojimus, taip pat ginčų sprendimo mechanizmus. Jei šie klausimai neaptarti, ginčai vėliau tampa sudėtingesni, ilgesni ir brangesni.

Svarbu ir tai, kad akcininkų susitarimai turi visišką teisinę galią. Nors jie nėra registruojami viešuose registruose, teismai juos vertina kaip galiojančius ir vykdytinus susitarimus tarp akcininkų, jei jie nepažeidžia imperatyvių teisės normų.

„Tai – vienas iš tų atvejų, kai gera teisinė forma reiškia realų turinį ir teisinį saugumą“, – pabrėžia advokatas.

Dažniausia klaida praktikoje – akcininkų susitarimo nesudaryti visai arba sudaryti jį per vėlai, kai konfliktas jau prasidėjęs. Dar viena klaida – pasikliauti abstrakčiais, universaliais šablonais, kurie neatspindi realių santykių ir konkrečios įmonės veiklos.

„Ypač dažnai manoma, kad susitarimas nereikalingas, jei akcininkai yra draugai ar šeimos nariai. Praktikoje būtent tokie santykiai dažniausiai ir virsta sudėtingiausiais ginčais“, – pastebi AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.

Akcininkų susitarimas nėra nepasitikėjimo ženklas. Tai brandžios partnerystės įrodymas ir investicija į ilgalaikį stabilumą. Pasak teisininko, geriau aiškiai susitarti šiandien, negu aiškintis teisme rytoj. „Aiškios taisyklės padeda apsaugoti ne tik verslą, bet ir tai, kas dažnai yra svarbiausia – žmogiškus santykius, nuo kurių viskas ir prasidėjo“, - pažymi Eimantas Čepas.