Mažoji bendrija „Virmalda“ yra viena iš įmonių, įgyvendinančių kelias viešąsias statybos rangos sutartis, kurių trukmė 1–3 metai. Daugelyje sutarčių, kurios prieš metus ar pusantrų pasirašytos su valstybinėmis įmonėmis ir trunka iki 2 metų, pagal tada galiojusią tvarką, kainų indeksavimas nenumatytas.

„Įvertinę Lietuvos banko prognozes, kad 2021 m. infliacija sieks 3,3 proc., o 2022 m. – 2,6 proc., ir nematydami didesnių rizikų, pasirašėme rangos sutartis. Tuomet atrodė, kad pasiūlymų rengimo metu suplanuoto 5 proc. pelno užteks padengti infliacijai“, – pasakoja „Virmaldos“ vadovas Virginijus Rabačius.

Tačiau šių metų vasarį metinė infliacija perkopė 14,2 proc. ribą. Tai reiškia, kad įmonė, prieš metus suplanavusi 5 proc. pelną, kasdien patiria 9 proc. nuostolį.

Šie metai dėl karo Ukrainoje ir dar labiau griežtinamų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai mūsų šalies ekonomikai taip pat nebus paprasti. Esant sudėtingai situacijai, Lietuvos bankas nebesiryžta prognozuoti – vietoj įprastų prognozių kovo 22 d. buvo paskelbti trys tikėtini scenarijai, pagal kuriuos infliacija šiemet gali siekti 10,5–11,5 proc.

Valdžia vengia imtis konkrečių sprendimų ir atsakomybės

Kovo 24 d. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), atsižvelgdama į sudėtingą situaciją žaliavų rinkoje ir didelę infliaciją, paskelbė išaiškinimą dėl sutarčių keitimo sąlygų, išvardindama visas teisės aktuose numatytas galimybes. Statybos verslas tai vertina kaip vengimą iš esmės spręsti problemą, savo atsakomybę slepiant po „dūmų uždanga“, kadangi jokie teisės aktų pakeitimai, palengvinantys ar įpareigojantys keisti sutartis, nėra priimti.

Anot VPT, sutarties šalims nesusitariant dėl kainos perskaičiavimo sąlygų arba perkančiajai organizacijai nesutinkant perskaičiuoti sutarties kainos pagal VPT rekomendacijas ir rangovo prašymą, abi sutarties šalys turi teisę į ginčo sprendimą teismine tvarka.

„Manau, kad tokie išaiškinimai tik provokuoja teisminius procesus: perkančiosios organizacijos, vengdamos atsakomybės ir tikrintojų kaltinimų, kad iššvaistyti pinigai, kad gal per daug sumokėjo, vengs tartis su rangovais arba jiems darys spaudimą, vadovaudamosi esamomis sutarčių sąlygomis – sako V. Rabačius. – Valstybė neturi permetinėti atsakomybės atskiroms perkančiosioms organizacijoms, kai infliacija vienodai paveikia visus rangovus, dirbančius alstybiniame sektoriuje. Šiuo atveju būtinas skubus Vyriausybės sprendimas su konkrečiomis datomis, indeksavimo dydžiu ir metodika, kurią perkančiosios organizacijos privalėtų taikyti visiems rangovams vienodai.“

Verslininkų nuomone, toks valdžios noras likti nuošalėje provokuoja korupciją arba sukuria nevienodas sąlygas rangovams. Didieji arba gudresni rangovai, pasitelkę teisininkų komandas, įgis pranašumą prieš smulkiąsias, vidutines įmones, neturinčias tokių resursų ginti savo interesus. Kaip pastebi „Virmaldos“ vadovas, teisminiai procesai paprastai trunka keletą mėnesių ar net metų, o kompensaciniai mechanizmai, sėkmės atveju, galioja ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo susitarimo momento. Taigi visais atvejais nuostoliai permetami ant rangovų, o ekonominė situacija kasdien keičiasi į blogąją pusę.

Verslas tikisi skubių ir konstruktyvių sprendimų iš Vyriausybės

„Pernai daugelis verslų uždirbo nedidelį pelną arba dirbo nepelningai. Šiemet situacija dar sudėtingesnė – artėjame prie ribos, kai negalėsime įvykdyti įsipareigojimų dėl priežasčių, kurios nuo mūsų nepriklauso, – sako „Virmaldos“ vadovas. – Verslas tiki, kad Vyriausybė ras geriausius sprendimus šioje situacijoje. Manau, kad vienas iš sprendimų turėtų būti sutarčių kainų indeksacija, kuri būtų taikoma ne tik naujiems ir ilgalaikiams, bet ir jau vykdomiems bei trumpesniems projektams, numatant visiems vienodą (pvz., 3 mėnesių) indeksavimo periodiškumą.“

Statybos verslui situacijos nepalengvina ir perkančiųjų organizacijų vėluojantys atsiskaitymai, taip pat ir dėl Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) savitų nuostatų. Statybos sektoriaus atstovai sako, kad CPVA vėluoja sumokėti už darbus, todėl verslas yra verčiamas skolintis pinigus apyvartinėms lėšoms iš banko, taip dar labiau apsunkinant šiandieninę situaciją. Įstatymuose numatytą privalomą atsiskaitymą per 30 dienų, anot pašnekovų, valdininkai išmoko apeiti.

Sprendimas dėl sutarties sąlygų keitimo praktikoje neveikia

Kaip aiškina ekonomikos ir inovacijų ministerija, viešųjų pirkimų reguliavimas numato galimybę taikyti kainos indeksavimą pirkimo sutartyje numatytomis sąlygomis. Jei toks kainų indeksavimas nebuvo numatytas sutartyje arba jis yra per retas, atsižvelgiant į staigų kainų kilimą, sutartys gali būti keičiamos.

„Tačiau toks sutarčių pakeitimas galimas, jeigu atsiranda aplinkybės, kurių organizacija negalėjo numatyti, nesikeičia sutarties pobūdis, atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra pakeitimų vertė – 100 proc. pradinės sutarties vertės, – komentuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. – Tuo pačiu pagrindu gali būti vertinamas tikslingumas pratęsti sutarties vykdymo terminus. Sprendimą dėl sutarties sąlygų keitimo turi priimti perkančioji organizacija, įvertinusi kiekvieną individualų atvejį atskirai.“

Tokį formalų siūlymą verslas laiko tik dar viena „dūmų uždanga“.

Vertindama VPT parengtas rekomendacijas, kurios leido perkančiosioms organizacijoms indeksuoti kainas jau pasirašytose sutartyse, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) vilčių neturi. Įmonių praktika rodo, kad sprendimą dėl indeksavimo palikus perkančiųjų organizacijų valioje, jos realaus indeksavimo beveik netaikė. LSA nuostata, jeigu nebus taikomas realus kainų indeksavimas sudarytose viešųjų pirkimų sutartyse, statybos įmonės taps nemokios, o sutartys liks neįvykdytos.

Valdžia dar tik žada, o reikia jau dabar

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai jau buvo susitikę su verslo asociacijomis ir aptarė viešųjų pirkimų reguliavimo taikymą, atsižvelgiant į nepaprastą situaciją žaliavų rinkoje.

Siekdama palengvinti sutarčių peržiūrą, ministerija sako kartu su partneriais ieškanti galimybių viešinti detalesnę informaciją apie žaliavų kainų pokyčius, taikytinus kainų perskaičiavimui. Atitinkamai stebimi ekonomikos pokyčiai ir, esant poreikiui, ministerija žada svarstyti galimybę nustatyti didesnes sutarčių keitimo ribas.

Tačiau, kaip pastebi statybininkai, verslui reikia išgyventi šiandien, o valdžia tik „žada svarstyti“.

„LSA jau buvo susitikusi su Lietuvos statistikos departamento atstovais – deriname sprendimą, kad kiekvieno mėnesio pirmą savaitę būtų skelbiamos pagrindinių statybos medžiagų ir elementų kainos. Tai taptų pagrindu ne tik būsimų, bet ir vykdomų sutarčių kainų peržiūrai“, – konkretina priemones LSA prezidentas Dalius Gedvilas. Šiuo metu LSA vykdo apklausą, kad sudarytų sąrašą medžiagų, kurių kainos būtų skelbiamos kiekvieną mėnesį.

LSA siūlo rezervą viešųjų pirkimo sutarčių pabrangimui kompensuoti

LSA susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite taip pat išsakė poziciją, kad Vyriausybė, keisdama valstybės biudžetą, turi numatyti rezervą būsimų viešųjų pirkimo sutarčių pabrangimui kompensuoti ir šio rezervo naudojimo tvarką.

LSA siekia, kad būtų peržiūrėta ir 2022 m. valstybės investicijų programa. Dalies valstybės biudžete suplanuotų projektų, D. Gedvilo žodžiais, nepavyks įgyvendinti dėl medžiagų trūkumo ir kainų neatitikimo. Todėl LSA siūlo įgyvendinti daugiau projektų, kurie užtikrintų šiluminės ir elektros energijos taupymą, nes ateinanti žiema gali sukelti didžiulį ekonominį šoką dėl labai aukštų šildymo kainų ir didelių elektros kainų vartotojams.