2021 rugsėjo 27 d. pirmadienis, 13:21
Reklama  |  facebook

Viešojo intereso gynimo galimybės teritorijų planavimo teisinio reguliavimo karuselėje

2020-10-09 11:09
„Darni plėtra“ ir „viešasis interesas“ – šių sąvokų vertybinis svoris teritorijų planavimo procese, visuomenės ir investuotojų nuomone, dažnai labai skiriasi. Jeigu vieni kartais net desperatiškai stengiasi juos apginti, kiti – tuosyk ignoruoti arba apeiti.
nuotrauka
Kristina MIKALAUSKAITĖ-ŠOSTAKIENĖ, M. Romerio universiteto lektorė, teisės doktorantė


Keli pastarieji pasaulio istorijos amžiai išties ypatingi kalbant apie mokslo ir technologijų pasiekimus, gyventojų skaičiaus didėjimą, miestų plėtrą, o tai neišvengiamai susiję ir su žmogaus poveikiu aplinkai.

Įgavome itin daug priemonių, leidžiančių įvairiausiais būdais modifikuoti supančią aplinką tenkinant savo poreikius. Deja, neretai tai susiję su trumpalaikės naudos siekiu, todėl galima padaryti neatitaisomą žalą tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkai.

Tai suprasdama tarptautinė bendruomenė jau daug metų siekia realizuoti tvaraus (darnaus) vystymosi idėjas ir užtikrinti tinkamą teisinį reguliavimą, garantuosiantį galimybę patenkinti tiek dabartinės, tiek ateities kartų reikmes.

Darnaus (tvaraus) vystymosi terminas pateiktas 1987 m. Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ (dar kitaip ji žinoma kaip Brundtlando ataskaita (Brundtland report)). Joje darnus (tvarus) vystymasis suprantamas kaip plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar ir neapribojanti galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias; siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą.

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos sukonkretintos 1992 m. Rio de Žaneire vykusiame pasaulio viršūnių susitikime, kuriame priimta „Darbotvarkė 21“ – pasaulio subalansuotos plėtros veiksmų programa, Rio deklaracija dėl aplinkos ir plėtros. Jungtinių Tautų pastangomis 2002 m. Johanesburge surengtame aukščiausio lygio susitikime įvertinti per 10 metų po Rio de Žaneiro konferencijos pasiekti pokyčiai ir realizuoti tikslai, patikslinti ateities tikslai bei uždaviniai. To siekiant priimta Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija.

Remiantis šiais ir vėlesniais tarptautiniais dokumentais įtvirtintas globalus tikslas – užtikrinti darnią, kryptingą ir nuoseklią kiekvienos valstybės teritorijos plėtrą.

Šis tikslas, be kita ko, pabrėžiamas ir Lietuvos Respublikos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167.

Viena svarbiausių ir pagrindinių priemonių, sudarančių prielaidą šiam tikslui pasiekti, turėtų būti tinkamas, veiksmingas ir efektyvus teritorijų planavimo teisinis reguliavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), apibendrindamas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktiką, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas suprantamas kaip procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.

Pateiktos teritorijų planavimo definicijos kontekste akivaizdu, kad šis procesas glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, bet ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams.

Tvirtinamu teritorijų planavimo dokumentu išreiškiama ne tik valstybės (vietos savivaldos institucijų) politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybės (savivaldybės), jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių. Todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Šaltinis – Teismai.lt

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-09-22 10:15
Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos nario, darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus Romo Turonio, nesprendžiami darbo konfliktai sukuria daug įtampos ir iššūkių, kelia psichologi...
nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje ...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-15 10:53
Mažos vertės pirkimai praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 96 proc. visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų. Tačiau tokių pirkimų vertės yra gerokai mažesnės, tad ir jų teisiniam reguliavimui bei kontrolei skiriama mažiau dėmesio. Teisininkai tame mato riziką, mat mažesnės pirkimų vertės gali būti ...
nuotrauka
2021-09-13 10:59
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turin...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-08 16:40
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. EUR, rodo „Luminor“ banko duomenys. Tuo tarpu lietuviai ir latviai būsto įsigijimui skolinosi po vidutiniškai 83 tūkst. EUR.
nuotrauka
2021-09-01 10:58
Lietuvos būsto kainų indeksas 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo 12 proc. didesnis negu tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagal Lietuvos banko skelbiamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, taikomą vertinant antrinės būsto rinkos kainų raidą, 2021 m....
nuotrauka
2021-08-24 09:00
Prabėgus jau daugiau nei metams nuo COVID-19 pandemijos pirmosios bangos, „Ober-Haus“ specialistai įvertino, kaip keitėsi situacija permainingomis nuotaikomis pasižymėjusiomis pagrindinėse sostinės prekybinėse gatvėse.
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-08-12 09:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų birželį buvo fiksuojamas 2,0% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2021-08-11 07:01
Vilnius keičiasi kasdien, o prie miestovaizdžio kūrimo prisideda daugybė talentingų žmonių. Kaip gimsta pokyčiai, vyksta architektūriniai konkursai, geriausių idėjų paieškos ir profesionalus jų vertinimas daugeliui vilniečių vis dar mažai žinoma sritis.
nuotrauka
2021-08-10 06:38
Šiuo metu tradicinės finansavimo institucijos vis dar taiko konservatyvius rizikos rodiklius („rizikos kartelę“) verslams, tad daug įmonių Lietuvoje negali gauti plėtrai reikalingo bankinio finansavimo.
nuotrauka
2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
2021-08-02 13:31
Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune ...
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...

Statybunaujienos.lt » Komentaras