2022 spalio 6 d. ketvirtadienis, 23:58
Reklama  |  facebook

Vilniaus Kražių kolonija paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu

2021-04-08 09:31
Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės esanti Kražių arba dar kitaip vadinama Montvilos kolonija – vienas pirmųjų Vilniaus mikrorajonų. Šis nedidelis gyvenamųjų namų kvartalas 1911–1913 metais pastatytas bankininko, filantropo, žymaus visuomenės veikėjo Juozapo Montvilos užsakymu.
nuotrauka
Kražių (Montvilos) kolonija iš šiaurės pusės. Kultūros vertybių registro nuotr.


Minimos įmonės
KPD (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos),
Unikalus trikampio formos kvartaliukas, kurį sudaro 22 moderno (secesijos) stiliaus dviaukščiai ir triaukščiai namai, neseniai Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Į Kultūros vertybių registrą šis kvartalas, kaip regioninio lygmens kultūros paveldo objektas buvo įrašytas dar 1992 m., tačiau valstybės saugomo objekto statusas suteiktas tik dabar. Dėl tokio statuso suteikimo, suprasdami objekto vertę, praėjusių metų rudenį į KPD kreipėsi antrojo kolonijos namo savininkai. Pradėjus skelbimo valstybės saugomu procedūras buvo pagalvota ir apie kitus kolonijos namus. Dėl viso komplekso išskirtinės XIX a. pab. – XX a. pr. moderno architektūros KPD specialistai pasiūlė tokį statusą suteikti visam Kražių kolonijos kompleksui.

Šis Vilniuje 1911–1913 metais pastatytas Kražių vartalas buvo labai modernus. Valickių šeimos archyvo nuotr.

Tiek į Kultūros vertybių registrą įrašytiems objektams, tiek paskelbtiems valstybės saugomais, praneša KPD, bendri paminklosauginiai reikalavimai yra beveik vienodi, tačiau yra vienas skirtumas: kultūros paveldo objektą paskelbus valstybės saugomu, atsiranda galimybė valstybės lėšomis prisidėti prie objektų tyrimų bei tvarkybos darbų. Privačių kultūros paveldo objektų savininkai, investavę savo lėšas į kultūros paveldo objektus, gali pretenduoti į kompensavimo programos lėšas. Pagal patvirtintas taisykles, valstybės saugomų objektų tyrimų darbai gali būti kompensuojami 100 procentų, mūrinių objektų tvarkybos bei projektavimo darbai – nuo 30 iki 50 procentų.


Kražių kolonijos išskirtinumas

Kražių kolonija buvo paskutinė kolonija, kaip skelbia KPD, pastatyta J. Montvilos (1850–1911) iniciatyva. 1896–1913 m. jis inicijavo dar keturių tokių kolonijų statybas savo turimuose sklypuose gražiose Vilniaus apylinkėse – dvi Naujamiestyje, Šnipiškėse, Rasų gatvėje. Jas buvo galima vadinti naujomis urbanistinio miesto modelio dalimis. J. Montvila jas nusižiūrėjo besimokydamas Peterburge, Vienoje ir Berlyne bei keliaudamas Belgijoje.

Tuščioje vietoje greta Lukiškių aikštės buvo suformuotas kvartalas su suskirstytais sklypais, kuriuos įsigijo J. Montvilos įsteigta Miesto valdybos Butų įrengimo draugija. 21 sklypas atiteko atskiriems draugijos nariams, 1 buvo skirtas bendrai skalbyklai ir sargo namui, 2 sklypai liko laisvi. 1911 m. draugija surengė namų projektų parodą ir pradėjo statybos darbus. Projektų autoriais greičiausiai buvo Augustas Kleinas (1870-1913?), po parodos tęsęs draugijos užsakytą darbą, ir Vaclovas Michnevičius (1866-1947), kuris autobiografijoje mini, jog projektavo namus J. Montvilos kolonijai Lukiškėse. Projektus galėjo pateikti ir Vladislovas Stipulkovskis (1866-1927), dirbęs kartu su A. Kleinu bendrame biure. Visa statybos dokumentacija ruošta bendrai – Labdarybės draugijos vardu.

Namai dviaukščiai ir triaukščiai. Įvairių stilių elementai sudaro modernui būdingas kompozicijas. Tarp gatvių ir namų yra darželiai su gėlynais ir želdiniais (analogiški kitoms miesto kolonijoms). Visi namai su rūsiais, daugelis su mansardomis ir ūkiniais priestatais iš kiemo pusės. Pirmasis aukštas dažniausiai susideda iš svetainės, darbo kambario, valgomojo. Plačiais langais, erkeriais ir balkonais siekta išplėsti patalpų vidaus erdvę, optiškai sujungti interjerą su aplinka. Namų fasadai individualizuoti, kartu dera tarp savęs, asimetriški, žaismingi. Įvairaus didumo ir formų langų ir durų angos, balkonai išdėstyti nevienodais atstumais, skirtingame aukštyje. Meniniu požiūriu ši kolonija yra išraiškingiausia, nes architektai sėmėsi idėjų iš angliškų kotedžų. Namai turėjo bendrą vandentiekio siurblinę su vandens biologinio valymo įranga.

Anksčiau vienas namas buvo skirtas vienai šeimai, o sovietmečiu namai buvo padalyti į butus.

Namų fasadai – skirtingi, bet tuo pačiu dera tarpusavyje, yra asimetriški, žaismingi: įvairaus dydžio ir formų langai, durys, balkonai išdėstyti nevienodais atstumais, skirtingame aukštyje.

Aguonų gatvės kolonija

Ši kolonija, kaip skelbia KPD, J. Montvilos pastatyta pirmiausiai (1896-1899 m.) prie dabartinių Aguonų, Šaltinių ir Mindaugo gatvių. Inžinierius architektas V. Stipulkovskis suprojektavo pirmuosius 11 namų, iš kurių šeši priklausė Vilniaus žemės banku. Aguonų g. 13 namo antrame aukšte (buvusi Makarjevo g. 15) penkerius metus (1912-1917) gyveno tuo metu Žemės banke dirbęs Lietuvos valstybės visuomenės ir kultūros veikėjas, tuometinis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vadovas, Lietuvos Tarybos pirmininkas, 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras, būsimasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Jo namuose rinkdavosi miesto inteligentija, Lietuvos tarybos nariai, buvo aptariami kovos už Lietuvos nepriklausomybę strateginiai žingsniai. Taip pat 1913-1914 m. namo gyventojų sąrašų duomenimis, pirmame aukšte gyveno 1909 m. Žemės banke pradėjęs dirbti 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška.

Rasų kolonija

Į Kultūros vertybių registrą kaip kultūros paveldo vietovė yra įrašyta ir Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Rasų kolonija. Vilniaus Žemės banko direktorius J. Montvila žemę Rasų kolonijai 1898 m. nusipirko iš Veronikos Ziberg-Plater. Šioje vietoje dar XVIII a. buvęs parkas ir sodas, XIX a. posesija priklausė grafams Čapskiams. Kuriantis Rasų kolonijai, didžioji dalis parko išparceliuota sklypais, nutiestos naujos, stačiais kampais susikertančios gatvės - Baltstogės, Vitebsko, Mogiliovo (Mielagėnų), Radomo (Švenčionių) ir Gervėčių. Ekonomiškesniems (pigiausiems) butams pastatytas dviaukštis korpusas, sudarytas iš 18-os vienodų blokuotų sekcijų (1898 m. archit. V.Stipulkovskis, Švenčionių g. 1-35). Kiekvienai sekcijai prie gatvės atitvertas kiemelis ir 1,4 a. už namo.

Daugiausiai kolonijoje statyta dvibučių sodybinio pobūdžio namukų - su dviem atskirais įėjimais, langinėmis užveriamais langais, vientisu dvišlaičiu stogu. Pagal V.Stipulkovskio projektą dešimt tokių namų išliko prie giluminių kolonijos gatvelių. Kiekvienas savininkas čia turėjo 12-15 arų sklypą. Pagal A. Kleino projektus penki 2 a. keturbučiai namai pastatyti 1899-1900 m. Vienaukščiai kotedžai pastatyti aštuoni (1900 m. A. Kleino projektas). Prie šių kotedžų savininkai turėjo ne mažesnius kaip 3 a. sklypus. Tris komplekso namus V. Stipulkovskis projektavo individualiai.

Rasų kolonija pastatyta per 4 metus (1898-1902 m.). Šalia Rasų kolonijos pagal 1903 m. A. Kleino sudarytą projektą iškilo generolo majoro A.Mušnikovo vila (P.Višinskio g. 27).

Jovaro, Pohuliankos kolonija

Ši kolonija J. Montvilos iniciatyva pastatyta 1897 m. Ji užima 1,7 ha plotą tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių. Keli iš čia sklypus įsigijusių asmenų buvo banko tarnautojai (ūkio dalies vedėjas Viktoras Godlevskis, registratorius Bogdanas Polonskis, pats Montvila ir kt.). Sudarydamas galimybę pasistatyti atskirus namus inteligentijai ir bankų tarnautojams, Montvila rėmė vietinių gyventojų sluoksnį, kuris nepasižymėjo lojalumu cariniam režimui. Daugumą namų suprojektavo V. Stipulkovskis, kuris iškart po studijų Rygos politechnikos institute ėmė bendradarbiauti su J. Montvila (gali būti, jog pastarasis rėmė V. Stipulkovskio 1896-1897 metų keliones po Paryžių, Vieną, Italijos miestus).

Šnipiškės, vadintos Piromontu

Vilniaus aktuose Šnipiškės minimos XVI a. 1536 m. karaliaus Žygimanto I patvarkymu, kai čia buvo pastatytas pirmasis tiltas per Nerį. XVI a. susiformavo pagrindinės Šnipiškių priemiesčio gatvės – Ukmergės ir Kalvarijų. Iki XIX a. II p. Šnipiškės vystėsi menkai. 1875 m. sudarytas Vilniaus miesto perspektyvinis planas, kuriame buvo numatyta Vilniaus miesto plėtra šiaurės kryptimi, o nagrinėjamąją teritoriją (tuo metu vadintą Piromontu) nuspręsta užstatyti mūriniais gyvenamaisiais namais. Bankininkas J. Montvila šioje vietoje sumanė pastatyti gyvenamųjų namų koloniją. Pagal 1898 m. V. Stipulkovskio ir 1899 m. ir 1900 m. A. Kleino paruoštus projektus 1900 m. suformuotas kolonijos užstatymas.

Pagal KPD inf. 
Kultūros vertybių registro nuotr. 
Statybunaujienos.lt




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2022-10-06 18:08
Kokia ateitis laukia iki šiol pramonine buvusios Vilkpėdės, parodys rengiama rajono transformacijos vizija. Vietos bendruomenę, verslininkus, plėtotojus ir visus besidominčius Vilkpėdės ateitimi, savivaldybė kviečia į rajono pokyčių renginį „Vilkpėdė keičiasi".
nuotrauka
2022-10-03 09:52
Nekilnojamo turto vystytojas REWO visuomenės svarstymui pateiks atnaujintus daugiabučio Žygimantų gatvėje projektinius pasiūlymus. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir architektų bendruomenės siūlymus.
nuotrauka
2022-10-03 09:33
Paaiškėjo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ vykdyto uždaro kviestinio architektūrinio konkurso projektui sostinės Justiniškių g. 126 nugalėtojai. Įvertinusi konkursinius darbus, komisija geriausiu pripažino projektą pavadinimu „Trekšt!“, kurį naujam ekonominės klasės daugiabučių na...
nuotrauka
2022-09-30 10:44
4 mėnesius trukusį „Darnu Group“ inicijuotą „Verslo trikampio“ konversijos architektūrinį konkursą laimėjo keturios architektų komandos: „Cloud architektai“, „Aketuri Architektai“, „Archinova“ ir „Architektūros kūrybinė grupė“.
nuotrauka
2022-09-29 11:41
Atviros koncepcijos dušai sparčiai populiarėja – ir dėl svarios priežasties. Jie siūlo prieinamumą ir lankstumą kuriant interjero dizainą. Nuėmę dušo barjerus, vonios kambaryje galime sukurti vientisą išvaizdą, kad jis atrodytų ir jaustųsi didesnis.
nuotrauka
2022-09-29 11:25
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėjančios tvarumo idėjos stipriau skinasi kelią ir nekilnojamojo turto rinkoje. Investicijos į ilgaamžes medžiagas, atsakingas požiūris į energijos taupymą, kuo mažiau greito vartojimo elementų – tai tik keletas tvaraus gyvenimo principų.
nuotrauka
2022-09-28 14:14
Turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip šie interjerai gali atrodyti. Gyvename laiku, kuomet vienas su kitu susipynę puošia mūsų namus, sutinkame ir išėję už jų ribų. Tik kaip atpainioti, kas yra kas? Dažniau šį klausimą sau užduoda tie, kurie statosi arba remontuojasi namus. Net jei renkatės interjero di...
nuotrauka
2022-09-27 13:33
Interjero dizainerė ir architektė Justina Garbštė, socialinėje erdvėje dar žinoma kaip Justina Arch, dalijasi klientų kuriamų būstų vizualizacijomis ir patarimais, kaip įsirengti jaukius bei stilingus namus, bei kokių klaidų nedaryti.
nuotrauka
2022-09-26 11:00
Vilnius kviečia architektus teikti projektus ir idėjas naujoms ugdymo įstaigoms. „Vilniaus vystymo kompanija“ skelbia architektūros projektų konkursus, kuriuose ieškoma geriausių idėjų vaikų darželiams Šnipiškėse ir Balsiuose bei Pavilnyje ir Perkūnkiemyje planuojamoms statyti progimnazijoms.
nuotrauka
2022-09-23 09:27
Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis – kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti. Todėl svajojantiems apie savo nuosavą būstą sąlygos jį įsigyti, ekspertų teigimu, ateityje vėl numatomos palankios. Tačiau n...
nuotrauka
2022-09-17 07:32
Energinis tvarumas tampa svarbia miestų plėtros kryptimi. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti energijos cirkuliaciją, architektai apželdina stogus. Daugėjant tokių pastatų, skaičiuojamas ne tik išaugęs ekonominis tvarumas, besiplečiantys rekreacinių erdvių plotai, bet ir besiformuojančios naujos urbani...
nuotrauka
2022-09-15 10:17
Baigėsi „Darnu Group“ inicijuotas architektūrinio konkurso pasiūlymų teikimo terminas Vilniaus verslo komplekso „Verslo trikampis“ teritorijos atnaujinimo ir konversijos darbams. Konkursui, kurį organizavo Lietuvos architektų sąjunga, labiausiai patyrusios Lietuvos architektų įmonės pateikė 9 vizija...
nuotrauka
2022-09-14 13:11
Architektūrinės estetikos studijos „arches“ suprojektuotas viešbutis ir SPA Amberton Green SPA Druskininkai laimėjo 1-ąją vietą tarptautiniame tvarios architektūros konkurse „Sustainability in Architecture Construction and Design in Baltics 2022“.
nuotrauka
2022-09-14 12:57
Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ vykdo uždarą kviestinį architektūrinį konkursą sklypui Justiniškių g. 126, kur vystys naują ekonominės klasės gyvenamųjų namų kompleksą.
nuotrauka
2022-09-13 07:55
ŠA atelier architektai Antanas ir Gabrielė Šarkauskai Nacionalinėje dailės galerijoje įrengė instaliaciją architektūros tema „Erdviškumai“. Idėją jie įgyvendino naudodami įmonės „Betono mozaika“ trinkeles.
nuotrauka
2022-09-02 10:16
Įsivaizduokite ateitį be kelių, automobilių ir išmetamųjų dujų, kai miestuose naudojama energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, o gamta – ranka pasiekiama. Vertikalaus miesto Saudo Arabijoje projektas – „Neom“ – žada urbanizacijos revoliuciją, tačiau KTU Statybos ir architektūros fakulteto (...
nuotrauka
2022-08-23 05:39
Ne visada pavyksta išlaikyti teigiamą emocinę būseną. Kartais nutinka įvykių, kurie sutrikdo mūsų įprastą gyvenimo ritmą. Tokiais momentais patiriame emocinį stresą.
nuotrauka
2022-08-19 09:13
Lietuvos architektūros meno taryba, veikianti prie Kultūros ministerijos, inicijavo nuotolinę diskusiją apie architektūrinius konkursus, organizuojamus perkančiųjų organizacijų.
nuotrauka
2022-08-17 09:17
Artėjant rugsėjui daugelis šeimų ima sukti galvas – kaip patogiai, funkcionaliai ir praktiškai vaikų kambarį pritaikyti mokyklos sezonui. Šie namų interjero pokyčiai ypač aktualūs būsimuosius pirmokus auginantiems tėvams, nes jiems prireikia mažųjų žaidimų erdvę pakeisti į labiau tinkančią mokslo po...
nuotrauka
2022-08-12 14:56
Nors į biurus sugrįžome jau senokai – visgi daugelis vis dar dažnai renkasi hibridinį darbą arba dirba iš namų. O tam, kad darbas namuose eitųsi kuo sklandžiau – privalu įsirengti komfortišką erdvę: pasirinkti patogią kėdę, stalą, dėmesį atkreipti į apšvietimą bei kitas jaukumo darbo zonai suteiksia...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

„Gerbūvio projektai“ darbams „Teltonikos“ Technologijų centre Molėtuose pasitelkė modernias technologijas ir išsaugojo senuosius medžius

„Teltonikos“ Technologijų centro Molėtuose įkurtuvės planuojamos netrukus – vykdomi paskutinieji pastato aplinkos tvarkymo darbai. Technologijų centro gerbūvis turės tenkinti pusės tūkstanči...
nuotrauka

Likviduojant istorinę taršą, bus išvalyta virš 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka

Pagal universalaus dizaino principus paklotas nestandartinių formų trinkelių grindinys Kulautuvoje

Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje pak...