2025 vasario 11 d. antradienis, 17:44
Reklama  |  facebook

Vilniaus metro: jau šiandien turime, tik dar nenaudojame

2025-01-24 13:05
Sostinėje vėl garsiau skambant diskusijoms apie esamas ir naujas viešojo transporto rūšis, daugelis vilniečių pamiršta ar nesuvokia, kad mieste jau seniausiai turime veikiančią metro infrastruktūrą tarp Naujosios Vilnios ir Aukštųjų Panerių ar net toliau. Kokybiškas šios linijos integravimas į Vilniaus viešojo transporto sistemą būtų nepalyginamai pigesnis už naujos infrastruktūros statybas ir padėtų atsakyti į ateities miesto bei transporto plėtros klausimus.
nuotrauka
Maksimas ZACHAROVAS, „Naujosios Vilnios miesto bendruomenės“ Tarybos pirmininkas


Minimos įmonės
LTG (Lietuvos geležinkeliai), AB
DO architects, UAB
Inreal, UAB

Puikiai prižiūrėta, visiškai elektrifikuota, dvikelė, centrinę stotį kertanti geležinkelio linija tarp Naujosios Vilnios ir Panerių ne tik „galėtų būti“, bet visai neseniai ir realiai veikė kaip neoficialus metro. Iki 2019 m. šios stotys buvo sujungtos be persėdimų reisuose „Naujoji Vilnia-Kaunas“ ir „Naujoji Vilnia-Trakai“, ir tik paskutinius 5 metus abu šie maršrutai oficialiai pradedami ir užbaigiami Vilniaus geležinkelio stotyje. Toks maršrutas, kurio 100 proc. driekiasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, veikia ir šiandien, tik dabar jau reikėtų persėsti: pvz., iš traukinio „Kena-Vilnius“ į „Vilnius-Kaunas“. Geležinkelių ir transporto entuziastams šypseną gali kelti tai, kad vienu metu neoficialią miesto metro funkciją atlikdavo (o netrukus turbūt ir vėl atliks) tarptautiniai traukiniai „Vilnius-Daugpilis“.

Yra panašumų su kitų Europos šalių transporto tinklais

Teisybės dėlei, dabartinė Vilniaus infrastruktūra yra ne grynasis metro (paprastai požeminis ir gana tankus), o Vokietijos didmiesčiuose randamų S-Bahn arba Paryžiaus regiono RER tinklų analogas. Tai – miestų centrus su priemiesčiais sujungiančios, 1 km ir didesnį atstumą tarp stotelių turinčios intensyviai kursuojančių traukinių linijos. Kitaip nei metro ar autobusai, jos dažnai valdomos ne atitinkamų savivaldybių, o nacionalinių geležinkelių, tačiau yra pilnai integruotos į miestų bilietavimo ir judumo sistemas. Nekertant savivaldybės, regiono ar tolimų zonų ribų, tokiems traukiniams galioja tas pats bilietas su identiška kainodara kaip ir miesto centre.

Žinoma, toks vilnietiško „S-Bahn“ maršrutas nebuvo ir nėra pilnai integruotas į Vilniaus JUDU bilietų sistemą: net jei LTG neseniai pradėjo platinti jungtinius bilietus, kainodaros požiūriu tai yra du atskiri bilietai be sutaupymų. Be to, natūralu, kad tiesioginiai keleivių srautai tarp Naujosios Vilnios ir Panerių kol kas yra simboliniai – didžioji dalis važiuoja į centrinę stotį arba iš jos. Galiausiai, tiek iki 2019-ųjų, tiek ir šiandien Vilnius su savo priemiesčių stotimis yra sujungtas gana neintensyviai: su atitinkamai 11 ir 24 išvykimais per darbo dieną bei aiškiai išreikštais rytiniais ir vakariniais pikais. Tačiau visa tai jau dabar yra idealus atspirties taškas tolesniems intensyvinimams, patobulinimams, integracijoms ir plėtrai.

LTGLTG nuotr.

Neišnaudotos geležinkelio galimybės

Naujosios Vilnios bendruomenė pernai surengė ne vienas dirbtuves ir net rajono „Darnaus judumo forumą“, kuriame buvo pristatytos kelios reikšmingos vizijos, įskaitant geležinkelių įveiklinimą. Apibendrinant bendruomenės atliktus tyrimus ir pasiūlymus, jau šiandien iš Naujosios Vilnios centrą galima traukiniu galima pasiekti per 12 min. arba dukart greičiau nei autobusais ar automobiliais.

Tai kuria poreikį ir prielaidas jau dabar integruoti miesto traukinį į Vilniaus viešojo transporto sistemą, o žvelgiant į tolesnę perspektyvą – intensyvinti esamą liniją ne tik su dažnesniais traukiniais, bet ir naujais sustojimais kas kilometrą: Žaliakalnyje, Kučkuriškėse, Pavilnyje (jau veikia, leidžia pasiekti Belmontą ir tyrinėti Pavilnių regioninį parką), Juodajame Kelyje (Markučiuose), Rasose, Naujamiestyje ir Vilkpėdėje. Svarstytina ir esamą geležinkelio liniją urbanizuoti dar toliau į Kenos pusę su Sporto (kitapus Vilnelės ties stadionu), Linksmosios g., Elektrinių traukinių depo, Verbų ar Viktariškių sustojimais. Daugelis minėtų stotelių jau šiandien kilometro spinduliu „padengia“ tūkstančius gyventojų, arba galėtų tiek padengti, jei šiose teritorijose suaktyvėtų NT plėtra. Tolimoje perspektyvoje tokia linija galėtų aptarnauti ir 100 tūkst. potencialių pietinės Vilniaus dalies gyventojų. Beje, vadovaujantis gerąja užsienio praktika, priemiestinis geležinkelis yra neatsiejamas nuo infrastruktūros dviračiams ties kiekviena stotele, šitaip dar labiau išplečiant jo įtakos sferą.

Pozityviai nuteikia ir tai, kad šias idėjas jau yra girdėję miesto, JUDU ir geležinkelių atstovai. Visi jie sutaria, kad miesto geležinkelis puikiai papildytų Vilniaus viešojo transporto stuburą. Paradoksalu tai, kad iki realių naujų žingsnių šiandien pirmiausia reikėtų ne pinigų ar žinių, o dažnesnio susėdimo prie bendro stalo. Naujosios Vilnios bendruomenė užmezgė ryšius ir su „Do Architects“ studija, žadančia moralinį ir praktinį miesto geležinkelių vystymo idėjos palaikymą.

Suprantama, kad net ir dabartinės geležinkelių infrastruktūros integravimas į Vilniaus viešojo transporto sistemą būtų nemenkas iššūkis, reikalaujantis rimto tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Todėl net ir esant principiniam visų interesantų sutarimui, realiausia pradėti nuo lengviausiai įgyvendinamų ir mažiausiai naujoms investicijoms imlių žingsnių.

Šiandien naivu tikėtis, kad jau netrukus visoje atkarpoje tarp Naujosios Vilnios ir Panerių pridygs naujų tarpinių stotelių bei kursuos specialūs nauji miestietiški traukiniai. Bet kartu yra tikėtina, kad esamų tarpmiestinių reisų sutankinimas ir pritaikymas „vidiniams“ Vilniaus maršrutams, o galbūt dar ir papildomi atskiri Vilnia-Paneriai važiavimai, yra įmanomi tiek su šiandienos riedmenimis, tiek ypač tuomet, kai LTG pasieks užsakyti nauji traukiniai.

Naujosios Vilnios miesto bendruomenės nuotr.

Vizija ir infrastruktūra jau egzistuoja, reikia tik „įdarbinti“

Jeigu tokia, tebūnie „eksperimentinė“, metro linija būtų paleista, ji padėtų išbandyti ne vieną tolesnei plėtrai svarbų dalyką: pilną bilietų integraciją (įskaitant lengvatų, pajamų ir sąnaudų dalybų bei kitus aspektus) ir įvairius kitus tarpinstitucinius klausimus, keleivių srautus ir jų pokyčius, naujos infrastruktūros poreikį ir kt. Turint šiuos atsakymus, paprasčiau taptų priimti jau kiek sudėtingesnius sprendimus: infrastruktūrą dviračiams, privažiuojamuosius vietinius maršrutus, naujas tarpines stoteles (pvz., bent jau Rasose, Naujamiestyje, Vilkpėdėje ir kt.), naujus riedmenis ir kt. Suprantama, kad šiandienos LTG traukiniai nepritaikyti priemiestiniam eismui: tam reikėtų specialių riedmenų su daugiau durų, greitu įlipimu ir pritaikymu dažnesniam stabdymui bei įsibėgėjimui. Tačiau jei suveiktų pradinis eksperimentas su esamomis priemonėmis, toks įsigijimas taptų daug labiau svarstytinas.

Jeigu pasiteisintų ir visa tai, kodėl ateityje nežengus dar toliau? Pavyzdžiui, gyvenamąja ir prioritetine teritorija naujausiame bendrajame plane virtusi Vilkpėdė jau šiandien turi daugiausia vieno kelio ir neelektrifikuotą miesto geležinkelių tinklą, bet galbūt investicijos į jo ir šitaip viso „metro“ plėtrą dar būtų racionalios? Juo labiau, kad buvusios pramoninės teritorijos čia jau kurį laiką pamažu virsta biurais, sporto ar net meno erdvėmis, taip pat „Betono fabriko“ bendruomene, kur vykstančius privačius renginius kartais aplanko užsakomieji traukinių reisai. Tokie retkarčiais atvyksta ir į Naujoje Vilniuje prieš keletą metų konvertuotas „Dūmų fabriko“ erdves šalia istorinės dalgių gamyklos.

Beje, buvusios „Vilniaus baldų“ teritorijos valdytoja „Inreal“ grupė Vilkpėdėje patalpas išnuomojo nemažus lankytojų srautus jau generuojančiam tinklinio bei krepšinio kompleksui, taip pat didžiausiam Baltijos šalyse kartingų klubui ir kitiems verslams, o ateityje planuoja šių erdvių konversiją į gyvenamąją, administracinę ir komercinę paskirtį. Bendrovė teigia palaikanti bet kokią tolesnę transporto plėtrą: pradedant realistiškiausiais planais su jau esamais bėgiais ir baigiant jų plėtra.

Dūmų fabrikas, Urbanistikos forumasDūmų fabrikas. 
„Urbanistikos forumo“ nuotr.

Jei Naujosios Vilnios-Panerių geležinkelio ašis taptų strategine ir prioritetine, ateities Vilniaus planavimo dokumentai palei ją galėtų koncentruoti miesto plėtrą, šitaip dar labiau didinant jos aktualumą ir kartu patogumą gyventojams. Galiausiai, galime žvelgti dar plačiau: jau šiandien turime bėgius iki Kenos, Švenčionėlių ir Šalčininkų kryptimis, per faktinį Vilniaus priemiestį Lentvarį link Kauno, Trakų ir Varėnos, taip pat oro uosto, Kyviškių ir Vaidotų „žiedą“, netgi bėgius iki Grigiškių, didžiulės Aukštųjų Panerių-Kirtimų-Vokės verslo zonos ar Gariūnų – visa tai taip pat įveiklinama. Tai šiandien galbūt ir nėra tankiausiai gyvenamos Vilniaus zonos, tačiau greitieji miesto traukiniai jas galėtų tokiomis paversti.

Reikšminga jungtis miestui plečiantis

Grįžtant prie šiandienos realybės, ji vis vien skatina bandyti žengti pirmuosius žingsnius, tokius kaip integracija į viešąjį Vilniaus transportą, taktinis traukinių tvarkaraštis su reguliariais intervalais, priderinti privežamieji autobusai ir kt. Naujoje Vilnioje dabar gyvena apie 40 tūkst. gyventojų, o centrinės šio rajono dalies tankis siekia 14 tūkst. gyventojų į kvadratinį kilometrą: tai viršija Amsterdamo, Prahos, Budapešto, Barselonos ir daugybės kitų miestų centrinių rajonų rodiklius. Aukštieji Paneriai nėra tokie tankūs, tačiau čia veikia kelios stambios logistikos bendrovės, o LTG teigimu, ši stotis keleivių yra naudojama netgi aktyviau nei Naujosios Vilnios. Be to, pvz., Paneriuose veikiančios „Demokratinės mokyklos“ atstovai teigia, kad jau šiandien beveik 50 proc. mokinių ir pedagogų kasdien su centru susisiekia traukiniais, todėl jie palaikytų tolesnę šios linijos plėtrą ir modernizavimą. Šis atvejis kartu yra puikus įrodymas, kad 1 km ar 10 min. atstumas nuo traukinių stoties pėsčiomis (o dar geriau – dviračiu) yra praktiškas ir visiškai racionalus.

Visa tai yra priežastys jau šiandien visoms suinteresuotoms pusėms toliau sėsti prie bendro stalo, kalbėti, galvoti ir, svarbiausia, pabandyti padaryti. Naujosios Vilnios bendruomenė viešai įsipareigoja tokias iniciatyvas ne tik palaikyti, bet ir praktiškai prie jų prisidėti idėjomis, gyventojų apklausomis bei kitomis formomis. Be kasdienių praktinių sumetimų, naujavilniečiams geležinkelio linijos stiprinimas būtų svarbus ir kaip galimas stimulas pilnavertiškai rajono transformacijai, įveiklinant vertingą pramonės paveldą ir kuriant pilnavertišką bei gyvybingą Naujosios Vilnios centrą. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2025-02-10 16:36
Paskolų įmonėms palūkanų normoms nustojus mažėti, įmonės pasyviau derasi dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų, tačiau apskritai kreditavimo sparta nemažėja. Gyventojai aktyviai skolinasi tiek būstui, tiek vartojimo reikmėms, o pingant skolinimuisi, per 2024 m. persitarė dėl beveik dešimtadalio būsto p...
nuotrauka
2025-02-06 12:45
Naujas būstas naujame daugiabutyje, tačiau be šildymo ar su neveikiančiu liftu. Tokių istorijų pasitaiko vis dažniau, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokios situacijos kyla žmonėms nusipirkus būstą nebaigtame statyti daugiabutyje. Nors dažnu atveju tokiose patalpose žmonės aps...
nuotrauka
2025-02-06 09:22
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti paskolos mokėjimą, o nuo šių metų vasario mėn. šis procesas tapo gerokai paprastesnis. Tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis paskolos refinansavimas gali kainuoti papildomai, o kuriais atvejais tai galite padaryti nemokamai bei kada tai iš tiesų na...
nuotrauka
2025-02-06 08:43
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Ju...
nuotrauka
2025-02-05 08:33
Nors lietuviai pasižymi lojalumu savo bankams, ši tendencija po truputį keičiasi, sako paskolų ekspertai. Norėdami sutaupyti, būsto paskolų turėtojai jas vis dažniau perkelia pas kitus, geresnes sąlygas pasiūliusius kredito davėjus.
nuotrauka
2025-02-03 18:39
Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai patari...
nuotrauka
2025-01-31 08:23
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc. Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams, pasakoja „Luminor" mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2025-01-30 16:28
Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...
nuotrauka
2025-01-30 13:02
Šių metų paroda BAU 2025, bent jau pramoninių grindų dangų sektoriuje, buvo mažesnė ir ne tokia koncentruota kaip anksčiau. Mačiau mažiau mūsų srities naujovių, tačiau tai vis tiek išliko svarbus renginys, leidžiantis stebėti, kaip keičiasi statybos pramonė ir kuria kryptimi juda inovacijos.
nuotrauka
2025-01-30 06:49
Pirmą kartą dalyvavome tokio masto tarptautinėje parodoje su komanda – septyniais mūsų įmonės specialistais. Tai buvo įkvepianti ir vertinga patirtis, tačiau supratome, kad tokiai parodai reikia ruoštis iš anksto: apibrėžti tikslus, įvertinti įmonės poreikius, kad iš renginio gautume didžiausią įman...
nuotrauka
2025-01-30 06:40
Parodoje BAU 2025 turėjau galimybę susitikti su partneriais, su kuriais mūsų įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja. Tai buvo puiki proga gyvai pamatyti, ką jie sukūrė ir pagamino per pastaruosius dvejus metus. Be to, šis renginys leido ne tik atnaujinti ryšius, bet ir įvertinti naujausias rinkos tend...
nuotrauka
2025-01-28 14:30
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji ...
nuotrauka
2025-01-27 10:19
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos prieža...
nuotrauka
2025-01-23 13:38
Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu.
nuotrauka
2025-01-22 07:53
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo pirkėjui dienos.
nuotrauka
2025-01-20 09:40
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti", – ...
nuotrauka
2025-01-17 09:31
Pastebėjome, jog ne tik „Summus Capital“, bet ir kiti Baltijos šalyse aktyvūs investuotojai vis dažniau žvalgosi į Lenkiją, o dėl šios priežasties sulaukiame pakartotinių klausimų apie šio sprendimo motyvus. Tam parengemė temų ir klausimų santrauką, kuriuos aptarėme vidiniuose „Zenith“ komandos susi...
nuotrauka
2025-01-16 15:45
Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą.
nuotrauka
2025-01-16 14:46
Šiuo metu, EURIBOR viršijant 2,5 proc., Lietuvos gyventojų poreikis įsigyti nuosavą būstą tebėra panašiame lygyje kaip 2023 metais. Tačiau gruodį jau ketvirtą kartą iš eilės įvykęs palūkanų normos mažinimas ir vartotojų įperkamumo galios augimas šiemet leidžia tikėtis teigiamų pokyčių. Vis dėlto, no...
nuotrauka
2025-01-15 16:24
„Aš tik statytinis...", „čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „draugai paprašė formaliai pabūti...", "pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas". Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus.

Statybunaujienos.lt » Komentaras