„Iš vienos pusės, stebime jau įprastą, ramią rinką visuose didmiesčiuose. Ši situacija tęsiasi jau apie 20 mėnesių ir aš ją drąsiai galiu pavadinti „nauja normalybe“. Tai sudaro geras sąlygas pirkėjams ieškoti geriausių pasiūlymų, nes rinkos dalyviai, siekdami palaikyti pardavimų skaičių, taiko įvairias priemones. Tačiau matome ir kitą medalio pusę – bent Vilniuje ir Kaune spaudžiasi „paklausos spyruoklė“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jo teigimu, preliminariu vertinimu, Vilniuje bei Kaune esamas naujo būsto poreikis gali keleriopai viršyti esamą pasiūlą. Taip yra dėl to, kad per paskutinius metus sostinės gyventojų skaičius išaugo apie 27 tūkst., Kauno – apie 16 tūkst. žmonių.

„Šią tezę kartojame jau senokai, tačiau suprantama, kad esamomis įperkamumo sąlygomis, vyraujant aukštoms palūkanoms daug žmonių atideda sprendimą įsigyti būstą. Tačiau didėja rizika, kad nepatenkinta paklausa „sprogs“ Euribor pasukus žemyn kitais metais, o tai sukels būsto kainų didėjimą, nes pasiūla vis dar yra smarkiai užspausta. Šiuo metu kaip tik atliekame skaičiavimus, kiek maždaug žmonių šiuo metu laukia įsigyti būstą, tačiau to padaryti negali arba nukelia galutinį sprendimą. Vertiname ir gretutines – būstų nuomos ir antrinę – rinkas, kurios, iš dalies amortizuoja pirminės rinkos poreikį“, – kalba ekspertas.

Vilnius

Sostinėje lapkritį registruota 220 naujų būstų (202 butai ir 18 kotedžų) sandorių. Spalį paklausa siekė 261 vnt. (preliminariais duomenimis, šiame skaičiuje buvo apie 100 taip vadinamų „sukritimų“), o pernai lapkritį buvo 201 pardavimas.

Praėjusį mėnesį Vilniaus „sandėlį“ papildė rekordinis šiais metais naujų būstų skaičius – net 589 butai ir kotedžai aštuoniuose naujuose projektuose ir viename naujame anksčiau pradėto projekto etape. Tai yra beveik 3 kartus daugiau nei šių metų vidurkis. Beje, fiksuotas ir reikšmingai didesnis už šiais metais matytą vidutinį projektų, pasiekusių priešprojektinių pasiūlymų stadiją skaičius – apie 1,8 tūkst. (šių metų vidurkis sudaro apie 560 vnt.). Šiuo metu sostinės naujų būstų asortimentą sudaro 4 420 vnt. ir nuo metų pradžios (4 063 vnt.) šoktelėjo 8,79 proc.

Vidutinė pasiūloje esančių butų kainą praėjusį mėnesį keitėsi nedaug – didėjo nuo 3 265 iki 3 304 Eur už kv. m. Tai yra 0,33 proc. daugiau nei metų pradžioje (3 293 Eur/kv. m) ir 2,23 proc. daugiau nei pernai lapkritį (3 232 Eur/kv. m).

„Citus“ valdomuose projektuose lapkritį sudaryti 21 sandoris: Vilniuje naujus šeimininkus rado 12 butų, Kaune registruotos 6 sutartys dėl patalpų įsigijimo, Druskininkuose, projekte „Nemunas by CITUS“ sutarta dėl 3 apartamentų pardavimo. Šiuo metu įmonės „sandėlį“ sudaro 192 būstai ir komercinės patalpos.

Kaunas

Kaune per mėnesį buvo sudaryta 90 preliminarių būsto įsigijimo sandorių (86 butai ir 4 kotedžai). Tai yra mažiau nei spalį (110), tačiau daugiau nei pernai lapkritį (70).

Pasiūla Kaune sumažėjo nuo 1 044 iki 973 būstų ir buvo 11,71 proc. mažesnė nei metų pradžioje (1 102). Jau antrą mėnesį iš eilės laikinojoje sostinėje nefiksuota naujų projektų ar etapų.

Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos antrajame pagal dydį Lietuvos mieste taip pat keitėsi nedaug: nuo 2 586 iki 2 598 Eur/kv. m. Nuo metų pradžios, statistiškai, jos padidėjo 3,01 proc., per 12 mėn. – 4,05 proc.

Klaipėda

Klaipėdoje lapkritį registruoti 22 butų pardavimai – dvigubai daugiau nei spalį (11), bet taip pat beveik dvigubai mažiau nei pernai lapkričio mėn. (43).

Lyginant su ankstesniu mėnesiu, lapkritį uostamiestyje asortimentas susitraukė nuo 477 iki 458, tačiau nuo metų pradžios paaugo daugiau nei trečdaliu (nuo 341 vnt.).

Šiame mieste fiksuotas ir didesnis statistinis kainų augimas: lyginant su metų pradžia, kai vidutinė pasiūloje esančių butų kaina buvo 1 985 Eur/kv. m, lapkritį ji buvo 11,49 proc. aukštesnė ir pasiekė 2 213 Eur/kv. m.