2022 lapkričio 27 d. sekmadienis, 9:47
Reklama  |  facebook

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

2022-09-28 06:55
Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. O šiuose gyvybinguose kvartaluose automobilis ne tik nereikalingas, bet kai kuriuose ir nelaukiamas.
nuotrauka
Vilniaus m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Susisiekimo paslaugos, SĮ,
„15 minučių miesto“ gyventojai gali didžiąją dalį savo poreikių patenkinti tiesiog aplink namus. Nebūtina planuoti pusdienio išvykai į tolimą ir milžinišką prekybos centrą – ar net kelis.

Viskas, ko reikia, – čia pat. Kiekvienos tokios bendruomenės gyventojai lengvai pasiekia prekes ir paslaugas – ypač šviežius maisto produktus ir sveikatos institucijas.

Rajone įmanoma kvėpuoti švariu oru, nes netrūksta žaliųjų erdvių, kurios įrengiamos pertvarkant apleistas aikšteles, kiemus. Svarbiausia – ribojamas taršus bei praeiviams nepatogumų keliantis automobilių eismas ir gatves užkišantis jų parkavimas.

Ekspertai pabrėžia, kad tokiuose kvartaluose turėtų būti įvairaus dydžio ir kainos gyvenamųjų būstų, švietimo įstaigų. Užtikrinus platų pasirinkimą, „15 minučių miestuose“ didesniam žmonių skaičiui leistų dirbti arčiau namų, o vaikus į naujus darželius ir mokyklas ne vežti, o vesti – taip gatvės neužsikimštų automobiliais.

Rekomenduojama vystyti aktyvius apatinius pastatų aukštus, kuriuose galėtų veikti parduotuvės, kavinės, barai, įvairios nedidelės įstaigos. Taip kvartalams irgi įpučiama daugiau gyvybės.

Kitaip tariant, panašių projektų visame pasaulyje autoriai siekia gyvenimą mieste humanizuoti – atgręžti atgal į žmogų ir jo poreikius. O tokie kvartalai matomi kaip būdas sugrąžinti viešąsias erdves gyventojams.

Keliauti automobiliu neefektyvu

Tokiam tikslui labai svarbios iniciatyvos atverti gatves pėstiesiems ir dviratininkams. Jos nėra naujos, bet su nauja jėga sugrįžo per koronaviruso pandemiją, kai daugelyje šalių buvo ribojamas judėjimas. Vaikščiojimas ir keliavimas dviračiais tūkstančiams žmonių tapo patraukliu, pigiu bei tvariu būdu pasiekti artimiausias parduotuves ar įstaigas.

O grįžti prie buvusio status quo neracionalu, mat pėsčiųjų ir dviračių eismo infrastruktūros plėtra naudinga ir aplinkai, ir žmonių sveikatai. 2021 metais Niujorke transporto priemonių išmetami teršalai sudarė 28 proc. visų emisijų, o Meksike rodiklis siekė net 53 proc.

Automobilių eismas – pagrindinė oro taršos miestuose priežastis, dėl kurios didėja tokių komplikacijų kaip priešlaikinis gimdymas, astma, vėžys, plaučių ir širdies ligos galimybė.

Kaip pabrėžia kovoti su klimato kaita pasišovusius miestus vienijanti iniciatyva „C40 Knowledge“, važiavimas privačiais automobiliais – ir įprastais, ir elektriniais – yra pats neefektyviausias būdas judėti mieste. Esą kur kas geriau – greitas ir saugus viešasis transportas, o jei jau be mašinos neįmanoma, tvaresnė išeitis - dalijimasis automobiliais taip sumažinant jų srautą gatvėse.

Automobiliai tiesiog užima per daug vietos gatvėse, ypač jei jais vyksta vienas ar du asmenys. Miestą kemša ir pastatyti automobiliai – paskaičiuota, kad privačios mašinos daugiau nei 95 proc. laiko ne juda, o stovi parkavimo vietose. Pastarosios atitolina pastatus vienus nuo kitų ir trukdo laisvai vaikščioti.

„Geras pavyzdys – vadinamieji superkvartalai Barselonoje. Ten ribojamas eismas ir į gatves grąžinama gyvybė. Barselonos pavyzdys jau parodė, kad žmonėms iš tiesų nereikia taip dažnai važinėti automobiliais. O kai jau atsikovoji erdves gyvybei, žmonių požiūris pasikeičia – jie pradeda rinktis vietines mokyklas, o ne veža vaikus į kitą miesto pakraštį. Kai viskas šalia, nereikia niekur važiuoti“, – mano tvarumo ekspertas, nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.

Savo ruožtu, „C40 Knowledge“ ekspertai įsitikinę: tankiau gyvenami mišrios paskirties rajonai finansiškai gerokai sėkmingesni nei zonos, priklausomos nuo automobilių eismo, dėl kurio žmonės tiesiog priversti švaistyti brangų laiką.

Pavyzdžiui, prieš tai, kai Londone 2002 metais buvo įvestas mokestis už įvažiavimą į centrą, miesto ekonomika dėl grūstyse praleidžiamo laiko kiekvieną savaitę prarasdavo iki 4 mln. svarų sterlingų.

Kanadoje, Vankuverio miesto Centro verslo asociacija iš pradžių nepritarė dviračių takų įrengimui. Bet šiems atsiradus pradėjo raginti nutiestų jų dar daugiau, nes paaiškėjo, kad verslui tokie takai naudingesni nei automobilių parkavimo vietos, kurias jie pakeitė.

Galiausiai Norvegijos sostinėje Osle, kai miestas nutarė mažinti automobilių eismo intensyvumą su programa „Vision Zero“, 2019 metais pirmą kartą nežuvo nė vienas pėsčiasis ar dviratininkas. Pranešta ir tik apie vieno vairuotojo žūtį – jis rėžėsi į sieną.

Saugiau, žaliau ir žmogiškiau

G. Wolfas teigia, kad Vilniuje tikrai yra potencialo vystyti tokias „15 minučių miesto“ zonas, Naujamiestyje ar Šnipiškėse šio koncepto link jau pradėta judėti. Šnipiškių rajone vystomas „Releven“ projektas Lvivo g. 59 kuriamas atsižvelgiant į naująjį konceptą – siekiama, kad teritorija būtų gyva, o pirmieji pastatų aukštai atlieptų gyventojų poreikius.

Tiesa, iki šiol Vilnius vis dar gyvena pagal taisyklę, kad yra centras, kuriame įsikūrusios visos pagrindinės įstaigos, ir yra miegamieji rajonai, kur žmonės gyvena. Anot G. Wolfo, masinio judėjimo Lietuvos sostinėje per daug – dar ir dėl to, kad daug gyventojų išsikėlė į nesutvarkytus priemiesčius, kur trūksta švietimo įstaigų vaikams, kitų miestui įprastų patogumų. Išsikrausčiusieji tikisi, kad netrukus sulauks miestui įprastų patogumų, bet procesai gali užtrukti.

„Reikėtų lėtinti judėjimą, kad žmonės nuolat negalvotų, kaip iš vieno miesto krašto pasiekti kitą“, – sako ekspertas.

Jis primena, kad Paryžiuje 2021 metų rugsėjį jau buvo įvestas 30 km/val. greičio limitas beveik visame mieste, o panašios priemonės galioja ir kituose Prancūzijos miestuose – Grenoblyje, Lilyje. Taip pat – Belgijos sostinėje Briuselyje, Ispanijos Bilbao mieste.

Paryžiuje, negana to, perpus sumažintas automobilių parkavimo vietų skaičius, atsirado daugiau dviračių takų, o gatvės pertvarkomos taip, kad mikrorajonai taptų saugesni, žalesni ir iš esmės draugiškesni pėstiesiems.

„Yra ir daugiau pavyzdžių, kaip kuriamas miestas žmonėms. O Vilnius nėra miestas žmonėms – tai miestas dideliems automobiliams. Bet juk ne vaikai turėtų žvalgytis į kairę ir dešinę prieš eidami per gatvę, o vairuotojai važiuodami. Lekiančios mašinos perskiria rajonus, kurie turėtų būti erdvės žmonėms“, – tvirtina G. Wolfas.

Ekspertas sutinka, kad ir pačių gyventojų požiūris turi keistis – ypač į automobilius šalia jų: „Jei gatvėje prie namo palikčiau šaldytuvą, visi mane laikytų bepročiu – bet aš sakyčiau, kad bute jam nėra vietos.

O kuo automobilis skiriasi nuo šaldytuvo? Žmonės tikisi nemokamos viešosios infrastruktūros, kad galėtų palikti keistą dėžę su keturiais ratais ir garso sistema už durų. Kaip atsiranda tokie lūkesčiai?“

Paryžiuje miesto merės Anne Hidalgo administracija jau riboja parkavimą ir 70 proc. vietų automobiliams gatvėse pritaikė kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, padaugėjo žaliųjų erdvių, kišeninių parkų.

„Iš tiesų reiktų ne mašinų, o medžių, kurie vėsintų gatves. Aišku, žmogus tada klaus, o kaip jam kitaip keliauti – jis jaučiasi situacijos įkaitas. Čia jau atsiranda viešojo transporto klausimas, o jis turi būti saugus ir greitas. Deja, Vilniuje iki šiol nėra nė vienos sankryžos, kurioje būtų teikiama pirmenybė viešajam transportui. Nėra ir šviesoforų specialiai autobusams, kokie, tarkime, yra įrengti Berlyne, nors turėtume teikti pirmenybę būtent viešajam transportui – kad juo tikslą pasiekti būtų akivaizdžiai greičiau nei automobiliu“, – pasakoja G. Wolfas.

Tiesa, galiausiai nuo birželio 1-osios pagal Kelių eismo taisykles Lietuvoje jau galima įrengti atskirus, tik viešajam transportui skirtus šviesoforus. Vilniuje tokie šviesoforai jau išbandomi trišalėje sankryžoje Kareivių gatvėje, tikimasi sistemą įdiegti ir intensyvioje zonoje prie Žaliojo tilto.

Miesto dėmesys – gatvėms ir viešajam transportui

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judrumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius pripažįsta: mieste masinio judėjimo tikrai per daug, o ypač gerai tai pasimato rugsėjį, kai iš atostogų sugrįžta senieji ir atvyksta naujieji gyventojai, kurie nėra pratę prie vilnietiško eismo organizavimo.

„Vilnius išskirtinis tuo, kad į jį kasmet suvažiuoja daug žmonių, pavyzdžiui, studentų. Lietuvoje nėra kito tokio miesto, kuriame nuolat daugėtų gyventojų. Tad ir susiduriame su didėjančiais eismo srautais. Masinis automobilių judėjimas tikrai yra problema“, – sako J. Damidavičius.

Mieste šį iššūkį bandoma spręsti. Siekiama ir sukurti daugiau alternatyvių judėjimo būdų, ir pertvarkyti viešąsias erdves – humanizuoti gatves, pritaikyti jas žmonių gyvenimui.

Anot J. Damidavičiaus, plačios ir erdvios gatvės – sovietmečio palikimas. Kaip ir supratimas, kad gatvė yra tiesiog įrankis automobiliu iš vienos vietos pasiekti kitą, kaip „erdvės, skirtos tik susisiekimui, o ne buvimui“.

Gatvių pertvarkymu esą ir yra siekiama įgyvendinti „15 minučių miesto“ koncepciją, „kai viskas būna vienoje vietoje, kai paslaugos yra tavo gatvėje, kai įveiklinti pirmieji pastatų aukštai“.

„Taip pagyvinama gatvė“, – pabrėžia J. Damidavičius, teigiantis, kad Vilniuje gatves siekiama tvarkyti pagal pavasarį patvirtintą naują Vilniaus gatvių standartą, sudarytą iš 12 principų. Pavyzdžiui, pirmenybė teikiama pėstiesiems ir žaliosioms erdvėms, o važiuojamosios dalys siaurinamos asfaltą išnaudojant kitų erdvių kūrimui.

Be to, dar pernai Vilniaus miesto savivaldybė pristatė ir gyvenamųjų rajonų atnaujinimo programą MIESTAS+, pagal kurią naujinamos gatvės, kiemai namai konkrečiai senuosiuose rajonuose.

Taip siekiama sukurti atskirų rajonų traukos centrus ir tapatybę. Kaip teigia ir G. Wolfas, vadinamieji sovietiniai rajonai iš tiesų nebuvo suplanuoti blogai – jiems tiesiog reikia skirti daugiau dėmesio, tokias zonas jaukinti.

Tiesa, norint įgyvendinti „15 minučių miesto“ vizijas, kaip ir minėta, reikia saugaus ir pakankamai greito viešojo transporto – kad kamščiuose stovintys automobilių vairuotojai matytų pro šalį greičiau judančius autobusus ir pagalvotų patys į juos persėsti.

O J. Damidavičius pripažįsta, kad su autobusų ir troleibusų judėjimo greičiu Vilniuje dar yra problemų – nors jos esą ir sprendžiamos.

„A juostų kūrimas nėra sklandus – vienur jos yra, kitur jos nutrūksta, tada vėl atsiranda. Turime tikslą iki 2030 metų Vilniuje įrengti pilną A juostų tinklą, kuris sudarys 84 km ir drieksis didžiausio intensyvumo maršrutuose centrinėje miesto dalyje“, – žada J. Damidavičius.

Jis teigia, jog bus siekiama kuo efektyviau kontroliuoti, kad viešajam transportui judėti nebūtų trukdoma – ir borteliais, ir stebėjimo kameromis, įrengtomis šviesoforuose bei greičio matuokliuose.

Tačiau tai tik dalis „15 minučių miesto“ atributų. Itin svarbu turėti miesto vystymo planą, kuriame būtų išreikštos prioritetinės kryptys. Simboliška, tačiau kaip ir nemažai pasaulio miestų, Vilniaus planas sudarytas dešimtmečiui – iki 2030. Miesto plėtra apima ne tik tvaresnio transporto ir judėjimo skatinimą, bet ir erdvių išnaudojimą, naujų želdinių atsiradimą, atvirus pirmuosius aukštus gyventojams. To link judėti pradėta, tačiau ar su laiku nesikeis ir prioritetai, parodys laikas.  
Statybunaujienos.lt
Žymės  Miestai, Urbanistika




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-11-27 06:42
Eismas pagrindiniame Lietuvos pajūrio kurorte ir susisiekimas su aplinkinėmis gyvenvietėmis taps patogesnis ir saugesnis. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks per Palangos miestą einančio rajoninio kelio Kunigiškiai-Palanga daugiau nei 4 km ilgio ruožo remontą. Dar...
nuotrauka
2022-11-24 09:55
Į valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąrašą bus įtrauktas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose. Tam pritarė Vyriausybė.
nuotrauka
2022-11-21 16:19
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra" Jonavoje baigė geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukciją. Vieno svarbiausių šalies geležinkelio tiltų, kuris jungia Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Kaunu ir kitomis svarbiomis kryptimis, rekonstrukciją darbų vertė s...
nuotrauka
2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos ...
nuotrauka
2022-11-18 15:59
Klaipėdos miestas jau gali tęsti Baltijos prospekto rekonstravimo darbus – Susisiekimo ministerijos siūlymu šiam projektui užtikrintos trūkstamos 4 mln. eurų investicijos iš valstybės biudžeto. Tai numatyta Vyriausybės patikslintame valstybės investicijų 2022–2024 m. programos lėšų paskirstyme.
nuotrauka
2022-11-17 10:47
Netylant diskusijoms apie išaugusias energijos išteklių kainas bei miglotą jų perspektyvą, naujakuriams svarbiu būsto pasirinkimo kriterijumi tapo jo išlaikymasi. NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ vadovės Dalios Andrulionienės teigimu, tai – vienas iš dažniausiai pirkėjų užduodamų klausimų....
nuotrauka
2022-11-16 10:33
Lietuvai rengiantis kitąmet skelbti aukcioną pirmojo jūrinio vėjo parko vystymui, planuojamas dar vienas jūros vėjo parkas. Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriose apibrėžiamos konkurso sąlygos dar vieno iki 700 MW jūros vėjo parko ...
nuotrauka
2022-11-08 13:12
Įsigaliojo sutartis dėl viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcijos ties Kaunu. Pagal su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viaduka...
nuotrauka
2022-11-07 14:46
Gyventojai, ieškantys, kaip sumažinti elektros sąskaitas, skuba įsigyti nutolusias saulės elektrines – jos išperkamos per minutes, o tokias turinčių gyventojų skaičius Lietuvoje jau apie 9 tūkst. Į ką būtina atsižvelgti renkantis nutolusią saulės elektrinę, kokio dydžio elektrinę pasirinkti, kokie j...
nuotrauka
2022-11-07 10:15
Išskirtinio dydžio krovinys atplukdytas Nemunu į Klaipėdos uostą: stambiagabaritinį krovinį sudarė 4 metalinės talpyklos, kurių didžiausia – 22 metrų ilgio, 6 metro skersmens ir aukščio.
nuotrauka
2022-11-04 09:55
„Darnu Group“ ant sporto komplekso „SEB arena“ statys 400 kW galios saulės jėgainę. Bendra projekto įgyvendinimo vertė – 320 tūkst. eurų, iš kurių 70 tūkst. finansuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
nuotrauka
2022-11-03 08:14
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) užbaigė įgyvendinti prieš penkerius metus startavusį Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projektą. Šio projekto įgyvendinimui buvo skirta 47,21 mln. eurų 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų.
nuotrauka
2022-10-31 11:39
Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai prasidės dar šiais metais ir bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – apie 55...
nuotrauka
2022-10-27 10:26
Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ pirmoji pasaulyje siūlo internetu išsinuomoti dalį vėjo elektrinės. Iki šiol gyventojai galėjo nuomotis arba įsigyti tik nutolusius saulės parkus.
nuotrauka
2022-10-25 10:37
Sutvarkytas magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožas nuo viaduko ties Panevėžio aplinkkeliu, einantis per Šilagalio kaimą ir besibaigiąs ties Panevėžio miesto riba. Atlikus remonto darbus, užtikrintos sklandesnės ir saugesnės kelionės.
nuotrauka
2022-10-20 13:31
Per pastaruosius šešerius metus dviračių takų tinklui sostinėje išaugus nuo 40 iki 144 km, intensyviausio judėjimo dviračių ir pėsčiųjų takų susikirtimo vietose Vilnius išbandys dangos ženklinimą. Tikimasi ir atkreipti dviratininkų dėmesį, ir pėstiesiems nurodyti, kur dviračių takus kirsti yra saugi...
nuotrauka
2022-10-19 10:51
Kaunas įgyvendino naują, mūsų šalyje precedento neturinčią priemonę. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija, Japonija ir Švedija – tik kelios valstybės, pėsčiųjų saugumui užtikrinti naudojančios įstrižines perėjas. Toks eismo organizavimo sprendimas įdiegtas ir Kaune – nuo šiol per...
nuotrauka
2022-10-18 11:54
Užbaigtas dar vienas „Rail Balticos“ geležinkelio teritorijų planavimo etapas – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože Kaunas–Vilnius. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu spe...
nuotrauka
2022-10-14 14:15
Oficialiai pradėjo veikti 13 vėjo jėgainių ir 69,3 megavatų (MW) instaliuotosios galios vėjo elektrinių parkas Tryškiuose, Telšių rajone. „E energija“ grupės parkas - didžiausias vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse, o jame tikimasi pagaminti 230 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos per metus...
nuotrauka
2022-10-13 11:38
Siekiant efektyviai investuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2022 m. finansavimo lėšas, Susisiekimo ministerijos iniciatyva šių metų KPPP sąmatoje perskirstoma 15,77 mln. eurų. Didžioji šios sumos dalis – 15,37 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai AB „Kelių pri...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra