2023 gegužės 29 d. pirmadienis, 17:27
Reklama  |  facebook

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

2022-09-28 06:55
Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. O šiuose gyvybinguose kvartaluose automobilis ne tik nereikalingas, bet kai kuriuose ir nelaukiamas.
nuotrauka
Vilniaus m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Susisiekimo paslaugos / JUDU, SĮ,
„15 minučių miesto“ gyventojai gali didžiąją dalį savo poreikių patenkinti tiesiog aplink namus. Nebūtina planuoti pusdienio išvykai į tolimą ir milžinišką prekybos centrą – ar net kelis.

Viskas, ko reikia, – čia pat. Kiekvienos tokios bendruomenės gyventojai lengvai pasiekia prekes ir paslaugas – ypač šviežius maisto produktus ir sveikatos institucijas.

Rajone įmanoma kvėpuoti švariu oru, nes netrūksta žaliųjų erdvių, kurios įrengiamos pertvarkant apleistas aikšteles, kiemus. Svarbiausia – ribojamas taršus bei praeiviams nepatogumų keliantis automobilių eismas ir gatves užkišantis jų parkavimas.

Ekspertai pabrėžia, kad tokiuose kvartaluose turėtų būti įvairaus dydžio ir kainos gyvenamųjų būstų, švietimo įstaigų. Užtikrinus platų pasirinkimą, „15 minučių miestuose“ didesniam žmonių skaičiui leistų dirbti arčiau namų, o vaikus į naujus darželius ir mokyklas ne vežti, o vesti – taip gatvės neužsikimštų automobiliais.

Rekomenduojama vystyti aktyvius apatinius pastatų aukštus, kuriuose galėtų veikti parduotuvės, kavinės, barai, įvairios nedidelės įstaigos. Taip kvartalams irgi įpučiama daugiau gyvybės.

Kitaip tariant, panašių projektų visame pasaulyje autoriai siekia gyvenimą mieste humanizuoti – atgręžti atgal į žmogų ir jo poreikius. O tokie kvartalai matomi kaip būdas sugrąžinti viešąsias erdves gyventojams.

Keliauti automobiliu neefektyvu

Tokiam tikslui labai svarbios iniciatyvos atverti gatves pėstiesiems ir dviratininkams. Jos nėra naujos, bet su nauja jėga sugrįžo per koronaviruso pandemiją, kai daugelyje šalių buvo ribojamas judėjimas. Vaikščiojimas ir keliavimas dviračiais tūkstančiams žmonių tapo patraukliu, pigiu bei tvariu būdu pasiekti artimiausias parduotuves ar įstaigas.

O grįžti prie buvusio status quo neracionalu, mat pėsčiųjų ir dviračių eismo infrastruktūros plėtra naudinga ir aplinkai, ir žmonių sveikatai. 2021 metais Niujorke transporto priemonių išmetami teršalai sudarė 28 proc. visų emisijų, o Meksike rodiklis siekė net 53 proc.

Automobilių eismas – pagrindinė oro taršos miestuose priežastis, dėl kurios didėja tokių komplikacijų kaip priešlaikinis gimdymas, astma, vėžys, plaučių ir širdies ligos galimybė.

Kaip pabrėžia kovoti su klimato kaita pasišovusius miestus vienijanti iniciatyva „C40 Knowledge“, važiavimas privačiais automobiliais – ir įprastais, ir elektriniais – yra pats neefektyviausias būdas judėti mieste. Esą kur kas geriau – greitas ir saugus viešasis transportas, o jei jau be mašinos neįmanoma, tvaresnė išeitis - dalijimasis automobiliais taip sumažinant jų srautą gatvėse.

Automobiliai tiesiog užima per daug vietos gatvėse, ypač jei jais vyksta vienas ar du asmenys. Miestą kemša ir pastatyti automobiliai – paskaičiuota, kad privačios mašinos daugiau nei 95 proc. laiko ne juda, o stovi parkavimo vietose. Pastarosios atitolina pastatus vienus nuo kitų ir trukdo laisvai vaikščioti.

„Geras pavyzdys – vadinamieji superkvartalai Barselonoje. Ten ribojamas eismas ir į gatves grąžinama gyvybė. Barselonos pavyzdys jau parodė, kad žmonėms iš tiesų nereikia taip dažnai važinėti automobiliais. O kai jau atsikovoji erdves gyvybei, žmonių požiūris pasikeičia – jie pradeda rinktis vietines mokyklas, o ne veža vaikus į kitą miesto pakraštį. Kai viskas šalia, nereikia niekur važiuoti“, – mano tvarumo ekspertas, nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.

Savo ruožtu, „C40 Knowledge“ ekspertai įsitikinę: tankiau gyvenami mišrios paskirties rajonai finansiškai gerokai sėkmingesni nei zonos, priklausomos nuo automobilių eismo, dėl kurio žmonės tiesiog priversti švaistyti brangų laiką.

Pavyzdžiui, prieš tai, kai Londone 2002 metais buvo įvestas mokestis už įvažiavimą į centrą, miesto ekonomika dėl grūstyse praleidžiamo laiko kiekvieną savaitę prarasdavo iki 4 mln. svarų sterlingų.

Kanadoje, Vankuverio miesto Centro verslo asociacija iš pradžių nepritarė dviračių takų įrengimui. Bet šiems atsiradus pradėjo raginti nutiestų jų dar daugiau, nes paaiškėjo, kad verslui tokie takai naudingesni nei automobilių parkavimo vietos, kurias jie pakeitė.

Galiausiai Norvegijos sostinėje Osle, kai miestas nutarė mažinti automobilių eismo intensyvumą su programa „Vision Zero“, 2019 metais pirmą kartą nežuvo nė vienas pėsčiasis ar dviratininkas. Pranešta ir tik apie vieno vairuotojo žūtį – jis rėžėsi į sieną.

Saugiau, žaliau ir žmogiškiau

G. Wolfas teigia, kad Vilniuje tikrai yra potencialo vystyti tokias „15 minučių miesto“ zonas, Naujamiestyje ar Šnipiškėse šio koncepto link jau pradėta judėti. Šnipiškių rajone vystomas „Releven“ projektas Lvivo g. 59 kuriamas atsižvelgiant į naująjį konceptą – siekiama, kad teritorija būtų gyva, o pirmieji pastatų aukštai atlieptų gyventojų poreikius.

Tiesa, iki šiol Vilnius vis dar gyvena pagal taisyklę, kad yra centras, kuriame įsikūrusios visos pagrindinės įstaigos, ir yra miegamieji rajonai, kur žmonės gyvena. Anot G. Wolfo, masinio judėjimo Lietuvos sostinėje per daug – dar ir dėl to, kad daug gyventojų išsikėlė į nesutvarkytus priemiesčius, kur trūksta švietimo įstaigų vaikams, kitų miestui įprastų patogumų. Išsikrausčiusieji tikisi, kad netrukus sulauks miestui įprastų patogumų, bet procesai gali užtrukti.

„Reikėtų lėtinti judėjimą, kad žmonės nuolat negalvotų, kaip iš vieno miesto krašto pasiekti kitą“, – sako ekspertas.

Jis primena, kad Paryžiuje 2021 metų rugsėjį jau buvo įvestas 30 km/val. greičio limitas beveik visame mieste, o panašios priemonės galioja ir kituose Prancūzijos miestuose – Grenoblyje, Lilyje. Taip pat – Belgijos sostinėje Briuselyje, Ispanijos Bilbao mieste.

Paryžiuje, negana to, perpus sumažintas automobilių parkavimo vietų skaičius, atsirado daugiau dviračių takų, o gatvės pertvarkomos taip, kad mikrorajonai taptų saugesni, žalesni ir iš esmės draugiškesni pėstiesiems.

„Yra ir daugiau pavyzdžių, kaip kuriamas miestas žmonėms. O Vilnius nėra miestas žmonėms – tai miestas dideliems automobiliams. Bet juk ne vaikai turėtų žvalgytis į kairę ir dešinę prieš eidami per gatvę, o vairuotojai važiuodami. Lekiančios mašinos perskiria rajonus, kurie turėtų būti erdvės žmonėms“, – tvirtina G. Wolfas.

Ekspertas sutinka, kad ir pačių gyventojų požiūris turi keistis – ypač į automobilius šalia jų: „Jei gatvėje prie namo palikčiau šaldytuvą, visi mane laikytų bepročiu – bet aš sakyčiau, kad bute jam nėra vietos.

O kuo automobilis skiriasi nuo šaldytuvo? Žmonės tikisi nemokamos viešosios infrastruktūros, kad galėtų palikti keistą dėžę su keturiais ratais ir garso sistema už durų. Kaip atsiranda tokie lūkesčiai?“

Paryžiuje miesto merės Anne Hidalgo administracija jau riboja parkavimą ir 70 proc. vietų automobiliams gatvėse pritaikė kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, padaugėjo žaliųjų erdvių, kišeninių parkų.

„Iš tiesų reiktų ne mašinų, o medžių, kurie vėsintų gatves. Aišku, žmogus tada klaus, o kaip jam kitaip keliauti – jis jaučiasi situacijos įkaitas. Čia jau atsiranda viešojo transporto klausimas, o jis turi būti saugus ir greitas. Deja, Vilniuje iki šiol nėra nė vienos sankryžos, kurioje būtų teikiama pirmenybė viešajam transportui. Nėra ir šviesoforų specialiai autobusams, kokie, tarkime, yra įrengti Berlyne, nors turėtume teikti pirmenybę būtent viešajam transportui – kad juo tikslą pasiekti būtų akivaizdžiai greičiau nei automobiliu“, – pasakoja G. Wolfas.

Tiesa, galiausiai nuo birželio 1-osios pagal Kelių eismo taisykles Lietuvoje jau galima įrengti atskirus, tik viešajam transportui skirtus šviesoforus. Vilniuje tokie šviesoforai jau išbandomi trišalėje sankryžoje Kareivių gatvėje, tikimasi sistemą įdiegti ir intensyvioje zonoje prie Žaliojo tilto.

Miesto dėmesys – gatvėms ir viešajam transportui

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judrumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius pripažįsta: mieste masinio judėjimo tikrai per daug, o ypač gerai tai pasimato rugsėjį, kai iš atostogų sugrįžta senieji ir atvyksta naujieji gyventojai, kurie nėra pratę prie vilnietiško eismo organizavimo.

„Vilnius išskirtinis tuo, kad į jį kasmet suvažiuoja daug žmonių, pavyzdžiui, studentų. Lietuvoje nėra kito tokio miesto, kuriame nuolat daugėtų gyventojų. Tad ir susiduriame su didėjančiais eismo srautais. Masinis automobilių judėjimas tikrai yra problema“, – sako J. Damidavičius.

Mieste šį iššūkį bandoma spręsti. Siekiama ir sukurti daugiau alternatyvių judėjimo būdų, ir pertvarkyti viešąsias erdves – humanizuoti gatves, pritaikyti jas žmonių gyvenimui.

Anot J. Damidavičiaus, plačios ir erdvios gatvės – sovietmečio palikimas. Kaip ir supratimas, kad gatvė yra tiesiog įrankis automobiliu iš vienos vietos pasiekti kitą, kaip „erdvės, skirtos tik susisiekimui, o ne buvimui“.

Gatvių pertvarkymu esą ir yra siekiama įgyvendinti „15 minučių miesto“ koncepciją, „kai viskas būna vienoje vietoje, kai paslaugos yra tavo gatvėje, kai įveiklinti pirmieji pastatų aukštai“.

„Taip pagyvinama gatvė“, – pabrėžia J. Damidavičius, teigiantis, kad Vilniuje gatves siekiama tvarkyti pagal pavasarį patvirtintą naują Vilniaus gatvių standartą, sudarytą iš 12 principų. Pavyzdžiui, pirmenybė teikiama pėstiesiems ir žaliosioms erdvėms, o važiuojamosios dalys siaurinamos asfaltą išnaudojant kitų erdvių kūrimui.

Be to, dar pernai Vilniaus miesto savivaldybė pristatė ir gyvenamųjų rajonų atnaujinimo programą MIESTAS+, pagal kurią naujinamos gatvės, kiemai namai konkrečiai senuosiuose rajonuose.

Taip siekiama sukurti atskirų rajonų traukos centrus ir tapatybę. Kaip teigia ir G. Wolfas, vadinamieji sovietiniai rajonai iš tiesų nebuvo suplanuoti blogai – jiems tiesiog reikia skirti daugiau dėmesio, tokias zonas jaukinti.

Tiesa, norint įgyvendinti „15 minučių miesto“ vizijas, kaip ir minėta, reikia saugaus ir pakankamai greito viešojo transporto – kad kamščiuose stovintys automobilių vairuotojai matytų pro šalį greičiau judančius autobusus ir pagalvotų patys į juos persėsti.

O J. Damidavičius pripažįsta, kad su autobusų ir troleibusų judėjimo greičiu Vilniuje dar yra problemų – nors jos esą ir sprendžiamos.

„A juostų kūrimas nėra sklandus – vienur jos yra, kitur jos nutrūksta, tada vėl atsiranda. Turime tikslą iki 2030 metų Vilniuje įrengti pilną A juostų tinklą, kuris sudarys 84 km ir drieksis didžiausio intensyvumo maršrutuose centrinėje miesto dalyje“, – žada J. Damidavičius.

Jis teigia, jog bus siekiama kuo efektyviau kontroliuoti, kad viešajam transportui judėti nebūtų trukdoma – ir borteliais, ir stebėjimo kameromis, įrengtomis šviesoforuose bei greičio matuokliuose.

Tačiau tai tik dalis „15 minučių miesto“ atributų. Itin svarbu turėti miesto vystymo planą, kuriame būtų išreikštos prioritetinės kryptys. Simboliška, tačiau kaip ir nemažai pasaulio miestų, Vilniaus planas sudarytas dešimtmečiui – iki 2030. Miesto plėtra apima ne tik tvaresnio transporto ir judėjimo skatinimą, bet ir erdvių išnaudojimą, naujų želdinių atsiradimą, atvirus pirmuosius aukštus gyventojams. To link judėti pradėta, tačiau ar su laiku nesikeis ir prioritetai, parodys laikas.  
Statybunaujienos.lt
Žymės  Miestai, Urbanistika



Infrastruktūra

nuotrauka
2023-05-26 12:33
Tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuva rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų karinis poligonas, kurį pasiekti karių transportas jau netrukus galės dar greičiau, saugiau bei sklandžiau.
nuotrauka
2023-05-25 11:13
Elektrifikacijos srityje sparčiai kylanti Vokietija elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintojams taiko itin griežtus reikalavimus, nustatytus šios šalies vyriausybės bei reguliavimo institucijų. Aukštą viešųjų EV įkrovimo stotelių rinkos kartelę verslams peržengti galima tik turint „Eichrecht“ ...
nuotrauka
2023-05-25 09:09
Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai, susitikę su Kėdainių rajono savivaldybės atstovais, sutarė, kad eismas tiltu per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) bus atnaujintas per birželio mėnesį, kai AB „K...
nuotrauka
2023-05-25 06:04
Netoli Šakių, Lietuvos pietvakariuose, netrukus įsikurs vėjo jėgainių parkas, kuriame bus pastatytos keturios 4,5 MW galios vėjo jėgainės. Prie šio projekto finansavimo prisidėjo ir Šiaulių bankas, kuris suteikė 25 mln. eurų paskolą vėjo jėgainių parko įkūrimui.
nuotrauka
2023-05-23 14:37
Balandžio 28 d. startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 10 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia kiek daugiau nei 27 mln. eurų.
nuotrauka
2023-05-22 15:12
Poilsio aikštelių prie magistralinių kelių pertvarką AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda nuo šalyje judriausios automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuria per parą pravažiuoja vidutiniškai virš 25 tūkst. automobilių, o kai kuriose jos vietose pravažiuoja ir vidutiniškai iki 65 tūk...
nuotrauka
2023-05-18 11:58
„Eika“ įmonių grupei priklausantis nutolęs saulės elektrinės parkas Klaipėdos rajone jau gamina elektros energiją. Nuo 2023 pavasario 5 megavatų bendros galios elektrinė aprūpina apie 85 proc. „Eika“ grupės dabartinio energijos poreikio.
nuotrauka
2023-05-18 11:55
Atlikus tilto per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) ekspertizę ir įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atnaujinti eismą tiltu per Nevėžį Kėdainiuose...
nuotrauka
2023-05-18 07:00
Rekonstruotame, strategiškai susisiekimui ir prekybai svarbiame kelyje „Via Baltica“ bus įgyvendinti modernūs infrastruktūriniai sprendimai, kurie pagerins ne tik vietinį, bet ir tarptautinį susisiekimą bei suteiks didesnį saugumą keliautojams ir vežėjams.
nuotrauka
2023-05-17 08:04
Įmonė „Kuršasta“ dalyvavo „Ignitis grupės“ plėtojamo vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone statyboje, vykdė kelių, kranų aikštelių statybos ir melioracijos rangos darbus. Nuo 2006 m. „Kuršasta“ įrengė infrastruktūrą prie daugiau negu 100 vėjo jėgainių.
nuotrauka
2023-05-16 16:18
Gegužės 16 d. oficialiai atidarytas Vievio (Paparčių) viadukas. Renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo nariai, Elektrėnų meras, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovų atstovai.
nuotrauka
2023-05-16 07:25
Parama saulės elektrinėms įsirengti jau ne vienerius metus skiriama tiek namų ūkiams, tiek verslui. Ji skatina gaminančių elektros energijos vartotojų plėtrą. Tačiau ir namų ūkiai, ir saulės energetikos srityje veikiantis verslas kasmet priversti spėlioti: kada bus naujas kvietimas, kokios bus kviet...
nuotrauka
2023-05-12 13:26
Pasirodžius informacijai apie traukinio maršrutą Vilnius–Varšuva, pastarojo paklausa buvo didžiulė. Pirmieji traukinio bilietai buvo išpirkti akimirksniu – įsigyti bilietą Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Pastaraisiais mėnesiais keleivių susidomėjimas maršrutu nemažėja. Juk daliai žmonių kelionės, p...
nuotrauka
2023-05-12 10:41
Bus rekonstruojamas Vilniaus Elektrinės tiltas prie Bukčių miško, vilniečių pramintas Bruklino vardu. Jis sujungs kairėje upės pusėje projektuojamus takus palei Eigulių ir Elektrinės gatves – su Miškinių gatve ir Lazdynų rajonu dešinėje pusėje. Iki šiol naudotas tik inžineriniams tinklams, po rekons...
nuotrauka
2023-05-11 10:09
Konkurso būdu atrinktoms trims Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui. Lėšos skirtos Kauno ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms.
nuotrauka
2023-05-10 08:00
Pirmąjį atsinaujinančios energetikos projektą UAB „Jonavos hidrotechnika“ įgyvendino prieš 17 metų. Tai buvo Lietuvoje vienas iš pirmųjų vėjo jėgainių parkų, įkurtas Benaičiuose, Kretingos rajone. Nuo to laiko atsinaujinančios energetikos objektų statyba užima reikšmingą įmonės užsakymų portfelio da...
nuotrauka
2023-05-02 09:27
Gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos ištekliais neslūgsta. Penktadienį, balandžio 28 d., startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 5,5 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia 15,5 mln. eurų. Iš viso kvietimui skirta 40 mln...
nuotrauka
2023-04-27 19:07
Atšilus orams į gatves grįžta kelio darbai, kurių šiemet miestų gatvėse ir vėl netrūks. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad, nors bendrai kelių būklė Lietuvoje po žiemos yra patenkinama, tačiau esama ir atkarpų...
nuotrauka
2023-04-27 08:51
Pagreitį įgauna 2022 m. pabaigoje pradėta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstrukcija, kurios metu bus įrengtas 4 eismų juostų magistralinis kelias (AM kategorijos) su jungiamaisiais keliais bei kita infrastruktūra, atitinkančia ta...
nuotrauka
2023-04-26 17:20
Jau šį penktadienį, balandžio 28 d., gyventojai ir vėl sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų program...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra