Dauguma respondentų teigiamai vertino 2022 m. vykdytus žaliųjų pirkimų teisinio reglamentavimo pokyčius bei šiemet pradėtas leisti žaliųjų pirkimų vykdymo rekomendacijas, įvardijo išaugusį tiekėjų, tiekiančių žalias prekes ir paslaugas skaičių. Nemaža dalis apklausoje dalyvavusių pirkimų vykdytojų nurodė, kad jų atstovaujamos įstaigos yra nusistačiusios žaliųjų pirkimų vykdymo tikslus.

Apklausos dalyviai minėjo ir tai, kad vis dar trūksta bendro pobūdžio aplinkosauginių žinių, todėl sudėtinga savarankiškai nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus, patikrinti atitiktį jiems. Jiems praverstų daugiau praktinių patarimų ir informacijos, kaip pirkimuose taikyti aplinkos apsaugos kriterijus ar kitus žaliųjų pirkimų reikalavimus, mokymai ir galimybė gauti ekspertinę pagalbą.

Aplinkos ministerija yra parengusi rekomendacijas, kurios padeda pirkimų vykdytojams savarankiškai nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus maitinimo bei renginių organizavimo paslaugoms. Atsižvelgus ir į šios apklausos rezultatus, šiais metais bus išleistos rekomendacijos medicininei įrangai, prekėms ir paslaugoms bei reprezentacinėms dovanoms, atributikai ir kanceliarinėms prekėms.

Aplinkos ministerijos

apklausa

Atnaujintame Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše įtvirtinta, jog pirkimas laikomas žaliuoju, kai perkamo produkto nėra šio aprašo produktų sąraše, tačiau perkamas aplinkai palankus produktas. Didžiajai daliai apklaustųjų yra tekę pasinaudoti šia nuostata.

Tvarkos apraše taip pat buvo nustatyta, jog pirkimas yra laikomas žaliuoju, kai perkama nematerialaus pobūdžio (intelektinė) ar kitokia paslauga, nesusijusi su materialaus objekto sukūrimu, kurios teikimo metu nėra numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, nesukuriamas taršos šaltinis ir negeneruojamos atliekos. Daugiau nei trečdalis respondentų teigė, jog ši nuostata palengvino tam tikrų paslaugų įsigijimą.

Praeitų metų pabaigoje tvarkos aprašas buvo papildytas nuostata dėl aplinkosauginių principų viename, keliuose ar visuose produkto gyvavimo ciklo etapuose. Ši nuostata taikoma, kai perkamo produkto nėra tvarkos aprašo produktų sąraše ir pirkimų vykdytojas taiko savarankiškus kriterijus. Didžioji dalis pirkimų vykdytojų yra susipažinę su minėtais aplinkosauginiais principais, tačiau jiems vis dar kyla iššūkių pagal juos nustatant kriterijus.

Apklausa vyko 2023 m. rugpjūčio 10 d. – rugsėjo 10 d., joje dalyvavo 221 respondentas iš ministerijų ir joms pavaldžių institucijų, viešųjų įstaigų, savivaldybių administracijų, įmonių, mokslo ir švietimo įstaigų.

Aplinkos ministerija nuolat tobulina žaliųjų pirkimų reglamentavimą Lietuvoje: vyksta konsultacijos su pirkimų vykdytojais, atsižvelgiama į tendencijas rinkoje bei konsultuojamasi su ekspertais. Metų pabaigoje, bendradarbiaujant su partneriais, taip pat ruošiamasi atnaujinti aprašą, kuriame nustatyta žaliųjų pirkimų tvarka Lietuvoje, minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai produktų grupėms.

Vyriausybė yra nustačiusi žaliųjų pirkimų tikslą – nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai turi būti žali. Ankstesnių metų tikslus pavyko išpildyti – 2021 m. žalieji pirkimai sudarė 16,8 proc., kai buvo nustatytas tikslas 10 proc. 2022 m. žaliųjų pirkimų vertė siekė 60 proc., iškeltas tikslas – 50 proc. Viešųjų pirkimų tarnybos švieslentės duomenys rodo, kad šiemet žalieji pirkimai Lietuvoje sudaro 89,1 proc. Rekordiškai aukšta žaliųjų pirkimų dalis fiksuota trečiąjį šių metų ketvirtį, net 95,8 proc.

Tarp žaliausiai perkančių savivaldybių šiemet pirmauja Palangos miesto ir Kalvarijos savivaldybės, o tarp didžiųjų miestų Kauno (98,6 proc.) ir Vilniaus (96,4 proc.) savivaldybės. Žaliausiai perkančios ministerijos yra Aplinkos (100 proc.), Žemės ūkio (100 proc.), Vidaus reikalų (99,2 proc.) ir Kultūros (97, 4 proc.) ministerijos.