Žalioji ekonomika Lietuvoje: milijardinės investicijos ir naujos galimybės verslui
2022-01-25 17:08
Dar prieš trejus metus Lietuvoje pradėtas žaliosios ekonomikos plėtros projektas įgauna pagreitį. Skaičiuojama, kad norint pasiekti užsibrėžtus žaliuosius tikslus, prireiks net 14 mlrd. eurų – šias investicijas tikimasi pritraukti tiek iš viešųjų, tiek iš privačių finansavimo šaltinių.

Tomas KONTAUTAS, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas
Minimos įmonės
Sorainen, advokatų kontora,
Pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, parengtą atsižvelgiant į ES įsipareigojimus mažinti ekonomikos poveikį gamtai, iki 2030 m. reikės pasiekti, kad Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. punktais, palyginti su 2005 m., energijos vartojimo intensyvumas – bent 1,5 karto, palyginti su 2017 m., o atsinaujinančių energijos išteklių kiekis visoje energetikos sistemoje padidėtų iki 45 procentų.
Skaičiuojama, kad užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui iki 2030 m. iš viso reikės apie 14 mlrd. eurų: 10 mlrd. eurų sudarys viešosios lėšos, o likusią sumą – privačių finansuotojų (bankų, draudimo bendrovių, pensijų ir kitus fondus valdančių įmonių) pinigai. Šių lėšų prireiks, nes šalies biudžeto ir ES lėšų tiesiog nepakaks.
Dar 2019 m. buvo pradėtas vertinimas, kaip būtų galima pritraukti privačias lėšas, o šiemet jis gerokai pasistūmėjo link realių veiksmų. Teisės firma „Sorainen“, su partneriais „Richard Kemmish Consulting Limited“ ir „Linklaters“ Finansų ministerijos užsakymu užbaigė studiją ir parengė siūlymus kaip skatinti viešo ir privataus kapitalo dalyvavimą įgyvendinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Studijos pagrindu Finansų ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis iki šių metų vidurio parengs siūlymus įgyvendinančių veiksmų planą.
Kurs Žaliųjų finansų institutą
Norint kuo sklandžiau panaudoti viešojo sektoriaus lėšas ir sėkmingai pritraukti privatų kapitalą, studijoje rekomenduojama įkurti Žaliųjų finansų institutą, teiksiantį konsultacijas viešajam ir privačiam sektoriui dėl tvariųjų finansinių produktų kūrimo. Institutas taps tyrimų bei edukaciniu centru ir prisidės prie Lietuvos kaip regiono tvariųjų finansų centro sklaidos. Jis taip pat bus atsakingas už visuomenės švietimą: jo priemonių organizavimą bei žinių apie tvarumą ir tvariuosius finansinius produktus gilinimą.
Be to, institutas kuruos žaliojo ženklinimo metodologijos sukūrimą ir teiks licencijas ją naudoti privatiems rinkos dalyviams. Pagal Vakarų Europoje naudojamų standartų pavyzdį parengtas žymėjimas įrodys finansavimo siekiančios įmonės atitikimą tvarumo kriterijams ir sudarys sąlygas gauti tvarųjį finansavimą.
Augs tvarumo reikalavimai įmonėms
Įgyvendinant projektą turės būti parengtas valstybės valdomų įmonių tvaraus skolinimosi planas, nustatant kiekvienais metais augantį tvaraus skolinimosi dydį. Siekiama, kad 2030 m. ne mažiau kaip pusė pritraukto finansavimo būtų skirta tvariems projektams.
Šiam procesui paskatinti turėtų būti reglamentuota ir atskira bankų leidžiamų obligacijų kategorija – žaliosios padengtosios obligacijos. Didės ir tvariųjų valstybės obligacijų dalis: skolindamasi užsienio ir vidaus rinkose valstybė turi didinti išleidžiamų tvariųjų obligacijų dalį, o ministerijos – tvariesiems projektams skiriamų lėšų dalį.
Tuo pačiu daugės tvarumo reikalavimų ir verslui. Įmonių finansinėse ataskaitose turės atsirasti specialūs priedai, kuriuose bus deklaruojama, kaip laikomasi tvarumo kriterijų. Šių ataskaitų pagrindu atsiras Tvariųjų duomenų bazė, prieinama finansuotojams ir kitiems asmenims. Taip pat, norint gauti finansavimą, reikės pateikti žaliojo ženklinimo sertifikatą, užtikrinantį, kad projektas atitinka tvarumo kriterijus. Siūloma, kad dalis tam skirtų mažų ir vidutinių įmonių kaštų būtų kompensuojama valstybės.
Baltijos šalys turėtų suvienyti jėgas
Itin svarbu, kad kai kurie iš sprendimų turėtų būti pritaikomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Tuo turėtų pasirūpinti su atitinkamomis Latvijos ir Estijos institucijomis bendradarbiausianti Finansų ministerija. Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdžiais galėtų tapti žaliojo ženklinimo metodologija ir bendras instrumentas, leidžiantis pritraukti lėšas iš didžiųjų tarptautinių institucinių investuotojų, ir perskolinti lėšas mažesniems vietiniams projektams.
Šias priemones taikyti visose Baltijos šalyse svarbu ir todėl, nes tik kartu esame rimtas ekonominis darinys. Tam pritaria ir nemažai užsienio investuotojų ar finansuotojų. Be to, masto ekonomija leidžia lėšas naudoti efektyviau – viena žaliojo ženklinimo metodologija yra pigiau nei trys atskirtos.
Galiausiai, reikia tikėtis, kad bendri sąlyčio taškai bus greitai rasti, sprendimai bus efektyviai pritaikyti ir jau po mažiau nei dešimtmečio gyvensime švaresnėje, tvaresnėje ir finansiškai geresnėje padėtyje esančioje valstybėje.
Komentaras
2023-06-06 10:03
Darbo kodekso 44 str. numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta...
2023-06-01 05:48
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
2023-05-31 11:18
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
2023-05-30 11:00
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
2023-05-29 13:00
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
2023-05-26 10:07
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
2023-05-24 11:34
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
2023-05-22 13:18
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
2023-05-18 07:02
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
2023-05-12 10:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
2023-05-11 14:38
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
2023-05-09 11:26
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
2023-05-05 10:38
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
2023-05-04 11:27
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
2023-05-02 10:31
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
2023-05-02 09:16
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
2023-04-19 11:20
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
2023-04-19 08:55
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
2023-04-17 10:20
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
2023-04-17 07:02
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...