Pasak KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovo Gražvydo Visocko, įgyvendintas kompleksinis pastato atnaujinimas, taikant energijos vartojimo audito ataskaitoje rekomenduotą energijos taupymo priemonių paketą: visiškai atnaujintas pastato fasadas, apšiltintas stogas, rūsys.

„Pilnai atnaujinta pastato šildymo sistema, įrengtas LED apšvietimas. Įgyvendinant universiteto lygių galimybių politiką ir siekiant Jungtinių Tautų 10 pasaulinio susitarimo principų pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, įrengiant taktilines dangas bei liftą“, – sako pranešime cituojamas G. Visockas.

Modernizacija naudinga įvairiapusiškai

Pilna apimtimi įgyvendinti pastato modernizaciją užtruko apie metus. Pagrindinis KTU MIDF modernizacijos tikslas – sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 kiekį bei padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą. Skaičiuojama, kad rekonstravus pastatą metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas sieks 79 tonas per metus.

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto renovacijos naudos. KTU iliustracija

KTU Projektų vystymo centro vadovė Agnė Valatkienė tikina, kad sumažintas pastato į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų kiekis teikia net keletą naudų.

„Universitetas įgyvendindamas projektą prisidėjo prie Europos žaliojo kurso tikslų ir Jungtinių Tautų 10 pasaulinio susitarimo principų įgyvendinimo, sumažino poveikį klimato kaitai, sukūrė komfortiškesnes sąlygas pastate studijuojantiems studentams ir dirbantiems darbuotojams, sumažino sąnaudas šilumos ir elektros energijos ištekliams, pagerino pastato architektūros ir KTU studentų miestelio estetinį vaizdą“, – teigia pranešime pacituota A. Valatkienė.

Išlaikė išskirtinę pastato architektūrą

Anot pašnekovų, didžiausias iššūkis modernizuojant KTU MIDF buvo pastato fasado architektūriniai sprendiniai.

„Norint modernizuoti pastatą ir pasiekti aukštesnę pastato energetinio naudingumo klasę reikėjo visiškai apšiltinti pastato išorines atitvaras. Šiuo atveju dėl išskirtinės pastato architektūros standartiniai sprendiniai šiltinant išorines pastato išorę buvo netinkami, todėl siekiant išlaikyti nepakitusią pastato fasado architektūrinę kompoziciją buvo atlikti kombinuoti išorinių atitvarų šiltinimo sprendiniai naudojant didesnes varžas turinčias šiltinamąsias medžiagas bei poliuretano putas“, – tikina G. Visockas.

Jo teigimu, šie sprendiniai leido išlaikyti pastato architektūrinę kompoziciją ir pasiekti išorinėms atitvaroms keliamus šiluminės varžos parametrus.

Dėmesio centre – žemiausios energinės klasės pastatai

Universitete nuolat vykdoma senų pastatų rekonstrukcija. Daugiau nei prieš metus pilnai rekonstravęs 10-ąjį universiteto bendrabutį, esantį Gričiupio g. Kaune, KTU šiuo metu modernizuoja 11-ąjį bendrabutį, stovintį Pašilės g. Be to, ruošiami dar kelių KTU bendrabučių rekonstrukcijos projektai.

Bendrabutis

po renovacijos.

KTU vizualizacija

„Universiteto veiklos planas, žiūrint iš infrastruktūros pusės, orientuotas į šiuolaikiniams studijų ir mokslo poreikiams pritaikytos aplinkos kūrimą, pastatų energetinio efektyvumo didinimą ir alternatyvios energetikos priemonių diegimą“, – sako A. Valatkienė.

Pasak KTU Projektų vystymo centro vadovės, įgyvendinant veiklas labiausiai siekiama atsigręžti į žemiausią energetinio naudingumo klasę turinčius pastatus, kuriuose telkiasi didžiausias universiteto bendruomenės srautas.

„Ieškome būdų, kaip pagerinti studijų aplinką, įskaitant apgyvendinimo ir laisvalaikio infrastruktūrą, atsinaujinančių energijos išteklių diegimą“, – teigia A. Valatkienė.

Kurs naujus centrus

Universitetas įgyvendina ir keletą projektų, kurie susiję su valdomų pastatų atnaujinimu ir pritaikymu naujiems poreikiams. Jau 2024 m. pirmoje pusėję bus atnaujinta dalis pastato, esančio Studentų g. 50, erdvių – jose bus įrengta technologijomis praturtinta iššūkiais grįsta studijų aplinka atliepianti ECIU universiteto, kurio dalis yra ir KTU, poreikius.

„Įgyvendindami skaitmeninės švietimo transformacijos projektą daliai auditorijų įsigysime ir jose įdiegsime hibridiniam mokymui skirtą įrangą“, – tikina A. Valatkienė.

KTU neseniai pradėjo įgyvendinti projektą „SustAInLivWork“, kurio metu bus kuriamas dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui. G. Visocko teigimu, pažangiems moksliniams tyrimams, susijusiems su DI sprendimų vystymu gamybos, energetikos, sveikatos ir transporto sektoriuose, bus pritaikyta 1000 kv. m. erdvė.

Be to, KTU kartu su kitais šalies universitetais ir verslo įmonėmis buvo atrinktas partneriu misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimui.

„Tikimės, kad tai leis universitete įkurti netgi du naujus kompetencijų centrus, susijusius su tyrimais saugios ir įtraukios e. visuomenės bei sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos tematikose“, – teigia KTU Projektų vystymo centro vadovė A. Valatkienė.