2021 balandžio 11 d. sekmadienis, 22:18
Reklama  |  facebook

Ar verta investuoti į žaliąją energetiką?

2020-09-16 09:15
Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 m. padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.
nuotrauka
Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


Minimos įmonės
SEB bankas,
Enefit, UAB
E energija, UAB
Tarptautinė sertifikavimo organizacija DNV GL neseniai paskelbė prognozę, kad 2050 metais du trečdaliai, t. y. 66 proc., elektros energijos pasaulyje bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Pingant energijai, išgaunamai sausumoje ir jūroje įrengtose jėgainėse, augant efektyvesnių saulės jėgainių modulių pasiūlai ir mažėjant jų kainai bei atsirandant vis pažangesniems energijos kaupimo sprendimams, smarkaus žaliosios energetikos proveržio pasaulyje tikimasi dar šį dešimtmetį.

Augimo gali nepakakti

Žaliosios energetikos plėtra Lietuva gali didžiuotis. Šalis iš esmės jau pasiekė Europos Sąjungos ir nacionalinius energetikos tikslus, keltus 2020 metams, – penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir užtikrinti, kad ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Kita vertus, 7 iš 10 Lietuvoje suvartojamų energijos vatų tebėra importuojami, ir šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Valstybė yra užsibrėžusi iki 2030 metų pasiekti, kad bendra suvartojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalyje didėtų iki 45 proc., o vietinė žaliosios energijos generacija pasiektų 70 proc., taigi maždaug dvigubai daugiau negu šiuo metu. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030 metų numatyta energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą didinti ir per metus pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos (2019 metais tokiu būdu iš viso buvo pagaminta 2,3 TWh).
Yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia daugiau negu 1 mln. eurų investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuota apie 750 mln. eurų, jai finansuoti iš viso suteikta apie 550 mln. eurų paskolų. SEB yra vienas daugiausiai šių žaliųjų paskolų suteikusių bankų ir šią energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimo kryptį laiko svarbiu prioritetu paskirstant banko kapitalą projektams finansuoti ir ateityje.
Verslo susidomėjimą žaliosios energetikos investiciniais projektais rodo ir pasaulinė tokių projektų finansavimo statistika – 2019 metais pasaulyje į atsinaujinančios energetikos jėgaines buvo investuota apie 300 mlrd. eurų, Europoje – beveik 50 mlrd. eurų vien tik į vėjo energetiką. Pagal investicijų kiekį į atsinaujinančią energiją bei jos pajėgumų augimą pirmauja Kinija ir JAV. Be to, svarbu pažymėti, jog 2019 metais naujai instaliuoti atsinaujinančios energetikos pajėgumai sudarė net 75% nuo visų per metus naujai paleistų energijos gamybos pajėgumų pasaulyje ir ši dalis toliau auga.

Vis dėlto net ir tokiais tempais augančios energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai ir milžiniško visuomenės, valstybių ir verslo susidomėjimo žaliąja energetika gali nepakakti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Pasak ekspertų, kad pasaulio klimatas atšiltų mažiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos, ir neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, būtina toliau tobulinti ir technologijas, ir teisinę aplinką skatinant žaliosios energijos vartojimą ir didinant investicijas į šią sritį.

Lietuva palanki vėjo energetikai plėtoti

Stiprinti kovos su klimato kaita priemones skatinama ir pagal praėjusių metų Europos žaliąjį kursą (veiksmų planą), ir laikantis Europos Sąjungos valstybių įsipareigojimo iki 2050 metų neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui. Tai įmanoma tik šimtu procentų perėjus prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vėjo energetika yra konkurencingas ir pigiausias bei plačiai prieinamas energijos šaltinis, todėl būtent jis turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant minėtų Europos Sąjungos energetikos tikslų ir užtikrinti reikiamą šalyje pagaminamos elektros kiekį.

Tai itin svarbu žinant, kad dalis dabar šalyje gaminamos energijos yra iš iškastinio kuro jėgainių, kurios ilgainiui bus uždarytos. Neturėdamos vėjo generuojamų jėgainių, Baltijos šalys taps priklausomos nuo elektros importo. Todėl planuojama vėjo energetikos plėtra sudarytų sąlygas Lietuvai tapti viena iš pirmaujančių ir „žaliausių“ šalių Europos Sąjungoje pagal elektros gamybą, be to, tai leistų užtikrinti mažas kainas namų ūkiams ir konkurencingą energijos tiekimą Lietuvos pramonei.

Rinka pasiruošusi

Suprantama, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavyba viso pasaulio verslą ir investuotojus domina ne tik dėl ideologinių, bet ir dėl ekonominių sumetimų. Gegužę paskelbtoje „Imperial College London“ ir „International Energy Agency“ ataskaitoje teigiama, kad atsinaujinančios energetikos bendrovių Vokietijoje ir Prancūzijoje akcijos per penkerius metus pabrango 178,2 proc., kai iškastinės energetikos įmonių akcijos atpigo 20,7 procento. Analogiškai Jungtinėje Karalystėje žalioji energetika investuotojams teikė 75,4 proc. grąžą, o JAV – net 200 procentų.

Energijos gamintojai pajėgūs šį atsinaujinančios energijos poreikį tenkinti ir veikti rinkos sąlygomis. Kaip rodo šių metų pradžioje Lietuvoje įvykusio žaliosios energetikos aukciono rezultatai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba yra konkurencinga – net trys aukcione dalyvavę vėjo parkų vystytojai ir konkurso nugalėtojas neprašė valstybės finansinės paramos.

Šiuo atveju bankai, teikdami tikslingus ir konkurencingus finansinius sprendimus, gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį. Kaip minėjome, SEB bankui šios švarios energetikos įmonių finansavimas – prioritetas. Tai rodo ir neseniai sudaryta rekordinė 45 mln. eurų ilgalaikė paskolos sutartis su bendrove „E energija“. Ši iki 2022 metų planuoja pastatyti 68,9 MW vėjo elektrinių parką Telšių rajone, išsiskirsiantį ne tik aukščiausiomis Lietuvoje vėjo jėgainėmis, įspūdingu gaminamos energijos kiekiu, padengsiančiu beveik 80 tūkst. namų ūkių metinio elektros energijos suvartojimo poreikio, bet ir ekonominiais rodikliais.

Šiam parkui taip pat nebus reikalinga valstybės parama ar subsidija – vėjo turbinų techniniai ir ekonominiai parametrai leis parkui veikti ir konkuruoti rinkos sąlygomis. Visą vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją pirks Estijos valstybės valdoma „Eesti energia“, tarptautinėje rinkoje veikianti kaip „Enefit“ . Tai pirmoji sudaryta ilgalaikė (dešimties metų trukmės) elektros pirkimo ir pardavimo sutartis regione, todėl sandoris yra išties pavyzdinis, rodantis atsinaujinančios energijos potencialą. Pagal šią sutartį ir investuotojas, ir kreditorius – SEB bankas – užsitikrina fiksuotą pagamintos elektros pardavimo kainą dešimčiai metų į priekį, taip gerokai sumažindamas pinigų srautų ir investicijų grąžos svyravimo riziką dėl galimų elektros kainų pokyčių.

Tokie įgyvendinami investiciniai projektai ir augantis verslo susidomėjimas jais liudija, kad Lietuva pasirinko tinkamą kelią tvariajai energetikai plėtoti. Toliau tobulindama teisines sąlygas, valstybė turi visas galimybes pritraukti dar daugiau investicijų į šią sritį ir tapti pavyzdžiu Europai ir pasauliui, kad kovoti su klimato kaita gali būti ir įveikiamas, ir ekonomiškai naudingas siekis.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
nuotrauka
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
nuotrauka
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
nuotrauka
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.
nuotrauka
2021-04-07 10:49
Žemės įstatymo pataisos gali sukurti sniego gniūžtės efektą. Todėl jau šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos.
nuotrauka
2021-04-01 13:08
Pernai metų gale rinkoje prasidėjęs staigus pakilimas gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje toliau tęsiasi. NT plėtros bendrovė „Omberg“ per pirmus tris šių metų mėnesius pardavė 147 butus – tai sudaro daugiau nei pusę pernai per visus metus parduotų butų ir 80 proc. daugiau nei pernai pirmąjį...
nuotrauka
2021-04-01 10:36
Baigiant 2020 m. metus atrodė, kad Vilniaus būsto pardavimai jau pasiekė kulminaciją ir jau nebėra kur kilti aukščiau, tačiau 2021 m. pirmas ketvirtis atskleidžia, kad dar ir toliau sukamės ypatingai greitu ir svaiginančiu „bugivugi“ ritmu.
nuotrauka
2021-03-31 11:24
Seimas priėmė Notariato įstatymo pataisas, kurios reglamentuoja notarų paslaugų teikimą ir kurios jau po kelių mėnesių – nuo liepos 1 dienos – leis notarų biurams beveik visas paslaugas teikti nuotoliniu būdu.
nuotrauka
2021-03-25 08:24
Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs,...
nuotrauka
2021-03-18 10:22
Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai.
nuotrauka
2021-03-17 13:07
Galimai neskaidrūs viešieji pirkimai yra tema, kuri turbūt jau kelia nuobodulį – kasmet, ir ne po sykį, viešojoje erdvėje informuojama apie dėl tokių atvejų tarnybų pradėtus tyrimus. Šie metai taip pat pasiėmė savo duoklę, Specialiųjų tyrimų tarnybai pareiškus apie daug metų galimai neskaidriai vykd...
nuotrauka
2021-03-16 09:45
Lygiai prieš metus šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, o didžioji dalis verslo persikėlė dirbti į virtualią erdvę. Nestandartinė situacija ypatingų gebėjimų pareikalavo ir iš aukščiausio lygio vadovų, kurie, pasak Šarūno Dyburio, vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančio...
nuotrauka
2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.
nuotrauka
2021-03-12 09:38
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,9% (2021 metų sausį buvo fiksuojamas 1,4% augimas). Bendras butų kainų lygis...
nuotrauka
2021-03-08 09:27
Jau dabar pramonėje pradedama jausti penktoji pramonės revoliucija arba kitaip – modernizavimo laikotarpis, kai visiškai skaitmenizuotos gamybos linijos ir žmogaus kūrybiškumas atranda naujas gamybos ir produktyvumo galimybes. Tuo tarpu Pramonės 4.0 procesas Lietuvos gamybos įmonėse vis dar vyksta.
nuotrauka
2021-03-02 07:39
2019 m. pabaigoje liberalizuotas savivaldybių vidaus sandorių reguliavimas gali grįžti bumerangu. Nepraėjo nei metai, kai teismus pasiekė pirmosios bylos dėl savivaldybių sudarytų sutarčių su joms pačioms priklausančiomis įmonėmis. O šių metų vasario 24 d. ir Konstitucinis Teismas nutarė ištirti nau...
nuotrauka
2021-03-01 09:23
Vilniaus būsto rinka toliau stebina: išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas) antrąjį metų mėnesį buvo rezervuota net 720 naujų būstų (butų ir kotedžų).
nuotrauka
2021-02-25 15:59
Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.
nuotrauka
2021-02-23 15:00
Stiprų sąlytį su sovietmečiu turėjusios Lietuvos kartos vis dar stebina paradoksais, kuomet savo statusą bando parodyti kuo prabangesniu automobiliu. Tačiau pokyčiai visuomenės savimonėje jau ryškėja: sėkmingi naujosios kartos atstovai nesistengia investuoti į nuosavą automobilį ir tiesiog sėda į tr...
nuotrauka
2021-02-22 09:10
Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir NT rinkos veidą. Anot Šiaulių banko projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės, net Lietuvai ir grįžus į priešpandeminį lygį, dalis darbuotojų liks dirbti iš namų arba naudosis lanksčiu darbo grafiku.

Statybunaujienos.lt » Komentaras