2025 m. liepos 9 d. trečiadienis, 18:14:49
Reklama  |  facebook

Ar verta investuoti į žaliąją energetiką?

2020-09-16 09:15
Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 m. padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.
nuotrauka
Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


Minimos įmonės
SEB bankas, AB
Enefit Green, UAB
E energija, UAB
Tarptautinė sertifikavimo organizacija DNV GL neseniai paskelbė prognozę, kad 2050 metais du trečdaliai, t. y. 66 proc., elektros energijos pasaulyje bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Pingant energijai, išgaunamai sausumoje ir jūroje įrengtose jėgainėse, augant efektyvesnių saulės jėgainių modulių pasiūlai ir mažėjant jų kainai bei atsirandant vis pažangesniems energijos kaupimo sprendimams, smarkaus žaliosios energetikos proveržio pasaulyje tikimasi dar šį dešimtmetį.

Augimo gali nepakakti

Žaliosios energetikos plėtra Lietuva gali didžiuotis. Šalis iš esmės jau pasiekė Europos Sąjungos ir nacionalinius energetikos tikslus, keltus 2020 metams, – penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir užtikrinti, kad ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Kita vertus, 7 iš 10 Lietuvoje suvartojamų energijos vatų tebėra importuojami, ir šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Valstybė yra užsibrėžusi iki 2030 metų pasiekti, kad bendra suvartojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalyje didėtų iki 45 proc., o vietinė žaliosios energijos generacija pasiektų 70 proc., taigi maždaug dvigubai daugiau negu šiuo metu. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030 metų numatyta energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą didinti ir per metus pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos (2019 metais tokiu būdu iš viso buvo pagaminta 2,3 TWh).
Yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia daugiau negu 1 mln. eurų investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuota apie 750 mln. eurų, jai finansuoti iš viso suteikta apie 550 mln. eurų paskolų. SEB yra vienas daugiausiai šių žaliųjų paskolų suteikusių bankų ir šią energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimo kryptį laiko svarbiu prioritetu paskirstant banko kapitalą projektams finansuoti ir ateityje.
Verslo susidomėjimą žaliosios energetikos investiciniais projektais rodo ir pasaulinė tokių projektų finansavimo statistika – 2019 metais pasaulyje į atsinaujinančios energetikos jėgaines buvo investuota apie 300 mlrd. eurų, Europoje – beveik 50 mlrd. eurų vien tik į vėjo energetiką. Pagal investicijų kiekį į atsinaujinančią energiją bei jos pajėgumų augimą pirmauja Kinija ir JAV. Be to, svarbu pažymėti, jog 2019 metais naujai instaliuoti atsinaujinančios energetikos pajėgumai sudarė net 75% nuo visų per metus naujai paleistų energijos gamybos pajėgumų pasaulyje ir ši dalis toliau auga.

Vis dėlto net ir tokiais tempais augančios energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai ir milžiniško visuomenės, valstybių ir verslo susidomėjimo žaliąja energetika gali nepakakti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Pasak ekspertų, kad pasaulio klimatas atšiltų mažiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos, ir neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, būtina toliau tobulinti ir technologijas, ir teisinę aplinką skatinant žaliosios energijos vartojimą ir didinant investicijas į šią sritį.

Lietuva palanki vėjo energetikai plėtoti

Stiprinti kovos su klimato kaita priemones skatinama ir pagal praėjusių metų Europos žaliąjį kursą (veiksmų planą), ir laikantis Europos Sąjungos valstybių įsipareigojimo iki 2050 metų neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui. Tai įmanoma tik šimtu procentų perėjus prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vėjo energetika yra konkurencingas ir pigiausias bei plačiai prieinamas energijos šaltinis, todėl būtent jis turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant minėtų Europos Sąjungos energetikos tikslų ir užtikrinti reikiamą šalyje pagaminamos elektros kiekį.

Tai itin svarbu žinant, kad dalis dabar šalyje gaminamos energijos yra iš iškastinio kuro jėgainių, kurios ilgainiui bus uždarytos. Neturėdamos vėjo generuojamų jėgainių, Baltijos šalys taps priklausomos nuo elektros importo. Todėl planuojama vėjo energetikos plėtra sudarytų sąlygas Lietuvai tapti viena iš pirmaujančių ir „žaliausių“ šalių Europos Sąjungoje pagal elektros gamybą, be to, tai leistų užtikrinti mažas kainas namų ūkiams ir konkurencingą energijos tiekimą Lietuvos pramonei.

Rinka pasiruošusi

Suprantama, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavyba viso pasaulio verslą ir investuotojus domina ne tik dėl ideologinių, bet ir dėl ekonominių sumetimų. Gegužę paskelbtoje „Imperial College London“ ir „International Energy Agency“ ataskaitoje teigiama, kad atsinaujinančios energetikos bendrovių Vokietijoje ir Prancūzijoje akcijos per penkerius metus pabrango 178,2 proc., kai iškastinės energetikos įmonių akcijos atpigo 20,7 procento. Analogiškai Jungtinėje Karalystėje žalioji energetika investuotojams teikė 75,4 proc. grąžą, o JAV – net 200 procentų.

Energijos gamintojai pajėgūs šį atsinaujinančios energijos poreikį tenkinti ir veikti rinkos sąlygomis. Kaip rodo šių metų pradžioje Lietuvoje įvykusio žaliosios energetikos aukciono rezultatai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba yra konkurencinga – net trys aukcione dalyvavę vėjo parkų vystytojai ir konkurso nugalėtojas neprašė valstybės finansinės paramos.

Šiuo atveju bankai, teikdami tikslingus ir konkurencingus finansinius sprendimus, gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį. Kaip minėjome, SEB bankui šios švarios energetikos įmonių finansavimas – prioritetas. Tai rodo ir neseniai sudaryta rekordinė 45 mln. eurų ilgalaikė paskolos sutartis su bendrove „E energija“. Ši iki 2022 metų planuoja pastatyti 68,9 MW vėjo elektrinių parką Telšių rajone, išsiskirsiantį ne tik aukščiausiomis Lietuvoje vėjo jėgainėmis, įspūdingu gaminamos energijos kiekiu, padengsiančiu beveik 80 tūkst. namų ūkių metinio elektros energijos suvartojimo poreikio, bet ir ekonominiais rodikliais.

Šiam parkui taip pat nebus reikalinga valstybės parama ar subsidija – vėjo turbinų techniniai ir ekonominiai parametrai leis parkui veikti ir konkuruoti rinkos sąlygomis. Visą vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją pirks Estijos valstybės valdoma „Eesti energia“, tarptautinėje rinkoje veikianti kaip „Enefit“ . Tai pirmoji sudaryta ilgalaikė (dešimties metų trukmės) elektros pirkimo ir pardavimo sutartis regione, todėl sandoris yra išties pavyzdinis, rodantis atsinaujinančios energijos potencialą. Pagal šią sutartį ir investuotojas, ir kreditorius – SEB bankas – užsitikrina fiksuotą pagamintos elektros pardavimo kainą dešimčiai metų į priekį, taip gerokai sumažindamas pinigų srautų ir investicijų grąžos svyravimo riziką dėl galimų elektros kainų pokyčių.

Tokie įgyvendinami investiciniai projektai ir augantis verslo susidomėjimas jais liudija, kad Lietuva pasirinko tinkamą kelią tvariajai energetikai plėtoti. Toliau tobulindama teisines sąlygas, valstybė turi visas galimybes pritraukti dar daugiau investicijų į šią sritį ir tapti pavyzdžiu Europai ir pasauliui, kad kovoti su klimato kaita gali būti ir įveikiamas, ir ekonomiškai naudingas siekis.
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2025-07-09 10:23
Kraustantis iš tėvų namų ir ieškant naujos gyvenamosios vietos, daugumai akys pirmiausia krypsta į interjerą, būsto lokaciją, dydį. Deja, tačiau graži būsto išvaizda dar negarantuoja sklandaus gyvenimo jame, o pirmoji nuomos patirtis neretai tampa ir pirmąja rimta pamoka. Ką reikėtų žinoti, kad pirm...
nuotrauka
2025-07-09 10:09
Namų statyba prasideda ne nuo plytų, o nuo tinkamo žemės sklypo. Tačiau, nors Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ne kiekviena jų tinkama gyvenamajai statybai. Apie tai, kokius aspektus svarbu įvertinti, kad iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nevirstų galvos sk...
nuotrauka
2025-07-08 09:08
Kompetentinga institucija pataria, perkančioji organizacija pasinaudoja rekomendacija ir vėliau pripažįstama pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ) bei patiria finansinių nuostolių. Advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė ieško atsakymo, kas tokiu atv...
nuotrauka
2025-07-07 13:57
Pasibaigusi Seimo pavasario sesija buvo kupina kontrastų, o Parlamento priimti įstatymai palieka dvejopą įspūdį. Viena vertus, buvo daromi pažangūs sprendimai, modernizuojantys ir stiprinantys mūsų ekonomiką. Bet kartu netrūko pokyčių, kurie visas geras pastangas vienu ypu gali nubraukti.
nuotrauka
2025-07-07 07:39
Vasara jau čia, o kartu su ja ir atostogų sezonas. Tačiau nors daug kas tikisi per atostogas atsikvėpti nuo darbų, vis daugiau žmonių grįžta iš poilsio dar labiau pavargę nei prieš tai. Kodėl? Todėl, kad atostogos dar nereiškia tikro poilsio.
nuotrauka
2025-07-04 14:48
VILNIUS TECH mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip įvairias atliekas pritaikyti garsą slopinančioms konstrukcijoms kurti. Pavyzdžiui, tam galima naudoti perforuotas plastiko plokštes, gumos granules iš naudotų padangų, oro tarpą, neretai papildomai slopinantį garsą. Šių komponentų derinys leidžia su...
nuotrauka
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
nuotrauka
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
nuotrauka
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
nuotrauka
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
nuotrauka
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
nuotrauka
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
nuotrauka
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
nuotrauka
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
nuotrauka
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
nuotrauka
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
nuotrauka
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
nuotrauka
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...
nuotrauka
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
nuotrauka
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...

Statybunaujienos.lt » Komentaras