2020 vasario 20 d. ketvirtadienis, 22:23
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Idealus kandidatas į Vilniaus m. merus – ar toks įmanomas?

2019-02-20 11:07
nuotrauka
Mindaugas STATULEVIČIUS, LNTPA direktorius


Šiemet sostinės mero rinkimuose dalyvauja 17 kandidatų. Pagrindinės kandidatų debatuose dominuojančių temų – švietimas ir viešasis transportas. Apžvelgiant urbanistinius ir žmonių judumą lemiančius aspektus, matyti, kad dėl kelių krypčių kandidatai sutaria: stiprinti ir populiarinti viešąjį transportą, gaivinti miegamuosius rajonus – paversti juos tikrais gyvenamaisiais, su vietiniais laisvalaikio ir užimtumo centrais. Daug dėmesio dviračių takams, bet trūksta aiškumo dėl biurokratijos suvaldymo ir ambicijos būti tikru miesto šeimininku.

Viešasis transportas

Keturių pagrindinių kandidatų į merus vizijos, kaip turi keistis susisiekimas mieste, skiriasi gana smarkiai. Antros kadencijos siekiantis dabartinis meras Remigijus Šimašius nori Vilnių padaryti patogų pirmiausia pėsčiajam ir tobulinti viešojo transporto sistemą. 

Buvęs meras Artūras Zuokas, kaip ir dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, viešąjį transportą ketina padaryti nemokamu pagal Talino ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžius. Dainius Kreivys žada vilniečių referendumą dėl tramvajaus (750 mln. EUR investicijos būtų surenkamos iš investicinių fondų), o Gintautas Paluckas, Vilniui pasiekus 1 mln. gyventojų ribą, svarstytų metro statybas.

Geroji naujiena, kad niekas iš pagrindinių kandidatų nežada didinti automobilių svarbos mieste. Galima tikėtis, kad Vilniuje daugės elektromobilių įkrovos aikštelių, populiarės automobilių dalinimosi paslaugos. Žadama daugiau dėmesio ir dviračių takams (nors per mažai kalbama apie miesto pritaikymą neįgaliesiems, kuriems mobilumas dar svarbesnis nei sveikiesiems). Nelygu rinkimų laimėtojas, vienu ar kitu būdu viešojo transporto kokybė turėtų gerėti.

Ar viešosios transporto sistemos akcentu taps tramvajus, ar nemokami troleibusai ir autobusai, sistema turi būti sutvarkyta taip, kad taptų prioritetiniu pasirinkimu daugumai miestiečių. O dabartinės technologijos leidžia naudotis specialiomis programėlėmis, kurios vertindamos kamščius mieste, gali pasiūlyti integruotus sprendimus greičiausiai ir pigiausiai pasiekti tikslą. 

Tačiau viešojo transporto sistemą neabejotinai reikia tobulinti ir tam reikalingos investicijos. Kaip jos realiai bus surenkamos leidus vilniečiams važinėti nemokamai, ir kas bus, jei pajamų iš tikėtinai padidėsiančio GPM surinkimo nepakaks, reikėtų klausti tai siūlančių kandidatų.

Žemės ir NT mokesčiai

Vienintelis kandidatas į merus Remigijus Šimašius nelinkęs kelti dabar galiojančių žemės ir NT mokesčių. M. Sinkevičius ir D. Kreivys turto ir žemės mokesčius žada didinti, pastarasis – iki maksimalios Vyriausybės leidžiamos ribos. 

Toks požiūris iš esmės kritikuotinas, nes neaiškių mokesčių Vilniuje ir taip pakanka: šiandien vystytojai (o realiai – galutinį produktą – būstą, verslo pastatus naudojantys gyventojai) moka „savanorišką“ socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros mokestį paramos forma, dar nėra sukurta sistema kaip susigrąžinti infrastruktūros kaštus plėtros pionieriams naujose teritorijose.

Didesnė nauda miestui rastųsi įveiklinus apleistas teritorijas ir sukūrus pridėtinę vertę ir miestiečiams, ir biudžetui. 

Bet koks sprendimas didinti mokestinę naštą verslui turi būti pagrįstas aiškiais argumentais ir pirmiausia miestas turi pasidaryti namų darbus – kurdamas aiškią, tvarią ir sąžiningą mokesčių sistemą. Juk būtent verslas kuria darbo vietas mieste ir skatina Vilnių tapti didesniu miestu kasmet.

Į Vilniaus proveržį su pavydu žvelgia kaimyninių valstybių sostinės, tad siekiant neprarasti šio potencialo verslas pageidauja nedaug – aiškumo, skaidrių sprendimų ir tvarumo. Prisitaikyti įmanoma prie daugelio principinių miesto vadovų sprendimų, pageidautina kad jie nesikeistų kas kadenciją ar dar dažniau.

Biurokratinių procedūrų pertvarka

Aiškumas ir nuoseklumas yra viena iš svarbiausių lyderio savybių. Šiandieninėje biurokratijos raizgalynėje, kuomet vienos institucijos dalina leidimus, kitos juos ginčija teismuose ir taip lemia verslui reputacinius bei finansinius nuostolius, labiausiai reikalingas miesto vadovas, kuris galėtų ginti savo administracijos priimtus sprendimus. 

A. Zuokas žada keisti susidariusią situaciją ir atsakingas institucijas sodinti prie vieno stalo ieškant geriausių sprendimų. Kiti kandidatai per daug apie tai nekalba, tačiau paskutinių ketverių metų patirtis rodo, kad dabartinis meras R.Šimašius yra gynęs savo administracijos sprendimus Žalgirio stadiono, Reformatų skvero ir kt. atvejuose. V. Sinkevičius kaip savo privalumą pažymi gerą sutarimą ir pasitikėjimą darbe su įstatymus leidžiančia ir įgyvendinančia valdžia.

Idealus naujasis meras turėtų imtis aiškios lyderystės ir ginti administracijos priimtus sprendimus. Kaip miesto šeimininkas naujasis meras turėtų būti mieste atsakingai investuojančio ir sąžiningai konkuruojančio verslo pusėje ir ginčuose su kitomis valstybės institucijomis. 

Bendravimas su bendruomenėmis

Miestui plečiantis ir pildantis naujais projektais ypač centrinėje miesto dalyje pastaraisiais metais rasdavosi daugiau ginčų su bendruomenėmis. Visi minimi kandidatai žada didesnį bendruomenių informavimą ir įtraukimą: dabartinis meras ketina organizuoti bendruomenes, stiprinti seniūnijas. G. Paluckas išsikėlęs ambicingą tikslą - kad kiekvienas vilnietis žinotų, kas vyksta jų kaimynystėje. Tačiau tai ne naujiena – tai užtikrinsiančius teisės aktų pakeitimus taikytinus nacionaliniu mastu LR Aplinkos ministerija yra numačiusi patvirtinti artimiausiu metu.

Tačiau nei vienas iš keturių kandidatas nepasiūlo aiškios sistemos, kaip efektyvus bendravimas galėtų vykti ir nemini, kad bendruomenėms taip pat reikalingas ir švietimas mieste vykstančių plėtros procesų klausimais. Nemažai konfliktų iki šiol kyla dėl klaidingo supratimo, kad vaizdas prieš gyventojų langus yra jų privati nuosavybė. Tačiau gyvenimas mieste apsprendžia, kad vaizdo ir erdvės kiekį aplinkoje reikia dalintus su kaimynais, naujakuriais, kurie yra tokie patys miestiečiai ir siekia kurti savo istoriją mieste. Kai kurių šiam tekste neminimų kandidatų miestiečiams viešuose debatuose pritaikytas skirstymas į tikruosius ir „atėjūnus“ liūdina ir verčia susimąstyti apie vertybes, kurioms atstovaujama.

Geresnis bendruomenių informavimas būtinas, kaip ir būtina aiški įsitraukimo, pasiūlymų teikimo, skundų sistema, tačiau nei vienas kandidatas konkrečių naujų priemonių nesiūlo. 

Vilniaus ambicija

Gebantis derinti miestiečių ir jį auginančio verslo interesus, turintis aiškią ambiciją, mylintis Vilnių ir gebantis jį padaryti dar patrauklesnį investuotojams, turistams ir naujiems gyventojams. Tokio meto norisi palinkėti mums ateinantiems ketveriems metams. Visgi perskaičius esmines programines nuostatas, labiausiai trūksta pokyčio vizijos - kaip atrodys miestas po kiekvieno iš kandidatų ketverių metų kadencijos. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-02-14 10:06
Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiai...
nuotrauka
2020-02-10 10:38
Derėtis dėl būsimojo Europos Sąjungos biudžeto ir 2021-2027 metų finansavimo laikotarpio į Briuselį ketina vykti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Visiškai suprantama, nes tai yra tiesiog valstybinės svarbos reikalas.
nuotrauka
2020-02-08 08:07
Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas. Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos i...
nuotrauka
2020-02-07 11:02
Jau mėnesį yra įsigalioję nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įgyvendinantys 5-osios AML (anti-money laundering) direktyvos reikalavimus. Jie gerokai išplečia subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, ratą. Ypač suklusti turėtų verslininkai, kurių klientų p...
nuotrauka
2020-02-04 10:15
Pasiūlymo pateikimas viešojo pirkimo konkurse netgi patyrusiems ir dažnai pasiūlymus teikiantiems dalyviams ne visais atvejais būna sklandus – netinkamai įvertinamos pirkimo sąlygos, techninės klaidos nulemia nesėkmingą dalyvavimą ir/ar pasiūlymo atmetimą.
nuotrauka
2020-01-31 08:47
Manęs pažįstami dažnai klausinėja, kada geriausia pirkti būstą, ar butai brangs, ar pigs. Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa – apie 40 proc., tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius (Vilniuje – 14 proc.), todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla sm...
nuotrauka
2020-01-31 07:56
Organizuojate viešuosius pirkimus, išsirinkote laimėtoją, pasirašėte sutartį ir staiga paaiškėja, kad ši įmonė bankrutuoja arba restruktūrizuojama. Ką daryti?
nuotrauka
2020-01-30 11:23
Kelno Ekonominių tyrimų instituto mokslininkų pateikti duomenys apie besikeičiančią darbo rinką ir įvairių kompetencijų poreikį rodo, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu, per artimiausius 5 metus labiausiai augs komunikacijos ir technologinių įgūdžių poreikis: nuo 72% iki 83 %; planav...
nuotrauka
2020-01-23 10:08
Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio.
nuotrauka
2020-01-09 11:08
Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenės diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose.
nuotrauka
2020-01-03 11:20
2019 m. Vilniuje naujų butų buvo parduota už 0,56 mlrd. EUR arba net 49 proc. daugiau nei 2018 m., kai jų buvo realizuota už maždaug 380 mln. EUR. Net 68 proc. iš šios sumos pernai buvo skirta brangesnio būsto įsigijimui: prestižinės ir vidutinės klasės butų buvo atitinkamai nupirkta už maždaug 100 ...
nuotrauka
2019-12-30 14:18
Pasakymas, kad 2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės, nenustebins net visiškai šia sritimi nesidominčių žmonių. Šalies ekonomikos, o ypač NT rinkos augimo skaičiai – daugiau nei įspūdingi ir jie bus aptarinėjami dar ilgai. Tuo tarpu 2020-ieji, žiūrint iš šalies, ...
nuotrauka
2019-12-30 12:07
Greitis ir pokyčiai yra šiandienio gyvenimo palydovas. Pasaulis dabar yra nuolatinių virsmų zonoje. Tokių perturbacijų laikotarpiu visada kyla daug iššūkių. 2019 m. verslo bendruomenė akylai stebėjo situaciją užsienio rinkose, analizuodama, kokią įtaką pagrindiniams Lietuvos pramonės sektoriams turė...
nuotrauka
2019-12-27 10:18
Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo d...
nuotrauka
2019-12-23 15:46
Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas.
nuotrauka
2019-12-20 13:51
Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto i...
nuotrauka
2019-12-05 14:10
Aplinkos ministerijos parengtas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, sukėlė daug diskusijų.
nuotrauka
2019-11-29 09:14
Apie tris bankrutuojančios įmonės kreditorių eiles yra girdėję net ir su teise nieko bendro neturintys žmonės. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 str. nuostatas, pirmąja eile tenkinami su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar...
nuotrauka
2019-11-27 13:11
Nors Vilniaus bendrasis planas dar tik baigiamas rengti, jau dabar galima identifikuoti artimiausias sostinės plėtros kryptis, sako nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas. Pasak pranešime cituojamo specialisto, efektyvus šių krypčių ...
nuotrauka
2019-11-25 10:59
Artėjantį kalėdinį periodą, kuomet per dvi savaites bus net aštuonios švenčių bei poilsio dienos, dalis įmonių bei organizacijų pasitiks ištuštėjusiais biurais – tokiu metu vis labiau įsigali „darbas iš namų“. Tačiau dažnai nesutariama, kaip tinkamai įforminti tokį nuotolinį darbą, kad nenukentėtų n...

Statybunaujienos.lt » Komentaras