2019 kovo 25 d. pirmadienis, 23:57
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Idealus kandidatas į Vilniaus m. merus – ar toks įmanomas?

2019-02-20 11:07
nuotrauka
Mindaugas STATULEVIČIUS, LNTPA direktorius


Šiemet sostinės mero rinkimuose dalyvauja 17 kandidatų. Pagrindinės kandidatų debatuose dominuojančių temų – švietimas ir viešasis transportas. Apžvelgiant urbanistinius ir žmonių judumą lemiančius aspektus, matyti, kad dėl kelių krypčių kandidatai sutaria: stiprinti ir populiarinti viešąjį transportą, gaivinti miegamuosius rajonus – paversti juos tikrais gyvenamaisiais, su vietiniais laisvalaikio ir užimtumo centrais. Daug dėmesio dviračių takams, bet trūksta aiškumo dėl biurokratijos suvaldymo ir ambicijos būti tikru miesto šeimininku.

Viešasis transportas

Keturių pagrindinių kandidatų į merus vizijos, kaip turi keistis susisiekimas mieste, skiriasi gana smarkiai. Antros kadencijos siekiantis dabartinis meras Remigijus Šimašius nori Vilnių padaryti patogų pirmiausia pėsčiajam ir tobulinti viešojo transporto sistemą. 

Buvęs meras Artūras Zuokas, kaip ir dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, viešąjį transportą ketina padaryti nemokamu pagal Talino ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžius. Dainius Kreivys žada vilniečių referendumą dėl tramvajaus (750 mln. EUR investicijos būtų surenkamos iš investicinių fondų), o Gintautas Paluckas, Vilniui pasiekus 1 mln. gyventojų ribą, svarstytų metro statybas.

Geroji naujiena, kad niekas iš pagrindinių kandidatų nežada didinti automobilių svarbos mieste. Galima tikėtis, kad Vilniuje daugės elektromobilių įkrovos aikštelių, populiarės automobilių dalinimosi paslaugos. Žadama daugiau dėmesio ir dviračių takams (nors per mažai kalbama apie miesto pritaikymą neįgaliesiems, kuriems mobilumas dar svarbesnis nei sveikiesiems). Nelygu rinkimų laimėtojas, vienu ar kitu būdu viešojo transporto kokybė turėtų gerėti.

Ar viešosios transporto sistemos akcentu taps tramvajus, ar nemokami troleibusai ir autobusai, sistema turi būti sutvarkyta taip, kad taptų prioritetiniu pasirinkimu daugumai miestiečių. O dabartinės technologijos leidžia naudotis specialiomis programėlėmis, kurios vertindamos kamščius mieste, gali pasiūlyti integruotus sprendimus greičiausiai ir pigiausiai pasiekti tikslą. 

Tačiau viešojo transporto sistemą neabejotinai reikia tobulinti ir tam reikalingos investicijos. Kaip jos realiai bus surenkamos leidus vilniečiams važinėti nemokamai, ir kas bus, jei pajamų iš tikėtinai padidėsiančio GPM surinkimo nepakaks, reikėtų klausti tai siūlančių kandidatų.

Žemės ir NT mokesčiai

Vienintelis kandidatas į merus Remigijus Šimašius nelinkęs kelti dabar galiojančių žemės ir NT mokesčių. M. Sinkevičius ir D. Kreivys turto ir žemės mokesčius žada didinti, pastarasis – iki maksimalios Vyriausybės leidžiamos ribos. 

Toks požiūris iš esmės kritikuotinas, nes neaiškių mokesčių Vilniuje ir taip pakanka: šiandien vystytojai (o realiai – galutinį produktą – būstą, verslo pastatus naudojantys gyventojai) moka „savanorišką“ socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros mokestį paramos forma, dar nėra sukurta sistema kaip susigrąžinti infrastruktūros kaštus plėtros pionieriams naujose teritorijose.

Didesnė nauda miestui rastųsi įveiklinus apleistas teritorijas ir sukūrus pridėtinę vertę ir miestiečiams, ir biudžetui. 

Bet koks sprendimas didinti mokestinę naštą verslui turi būti pagrįstas aiškiais argumentais ir pirmiausia miestas turi pasidaryti namų darbus – kurdamas aiškią, tvarią ir sąžiningą mokesčių sistemą. Juk būtent verslas kuria darbo vietas mieste ir skatina Vilnių tapti didesniu miestu kasmet.

Į Vilniaus proveržį su pavydu žvelgia kaimyninių valstybių sostinės, tad siekiant neprarasti šio potencialo verslas pageidauja nedaug – aiškumo, skaidrių sprendimų ir tvarumo. Prisitaikyti įmanoma prie daugelio principinių miesto vadovų sprendimų, pageidautina kad jie nesikeistų kas kadenciją ar dar dažniau.

Biurokratinių procedūrų pertvarka

Aiškumas ir nuoseklumas yra viena iš svarbiausių lyderio savybių. Šiandieninėje biurokratijos raizgalynėje, kuomet vienos institucijos dalina leidimus, kitos juos ginčija teismuose ir taip lemia verslui reputacinius bei finansinius nuostolius, labiausiai reikalingas miesto vadovas, kuris galėtų ginti savo administracijos priimtus sprendimus. 

A. Zuokas žada keisti susidariusią situaciją ir atsakingas institucijas sodinti prie vieno stalo ieškant geriausių sprendimų. Kiti kandidatai per daug apie tai nekalba, tačiau paskutinių ketverių metų patirtis rodo, kad dabartinis meras R.Šimašius yra gynęs savo administracijos sprendimus Žalgirio stadiono, Reformatų skvero ir kt. atvejuose. V. Sinkevičius kaip savo privalumą pažymi gerą sutarimą ir pasitikėjimą darbe su įstatymus leidžiančia ir įgyvendinančia valdžia.

Idealus naujasis meras turėtų imtis aiškios lyderystės ir ginti administracijos priimtus sprendimus. Kaip miesto šeimininkas naujasis meras turėtų būti mieste atsakingai investuojančio ir sąžiningai konkuruojančio verslo pusėje ir ginčuose su kitomis valstybės institucijomis. 

Bendravimas su bendruomenėmis

Miestui plečiantis ir pildantis naujais projektais ypač centrinėje miesto dalyje pastaraisiais metais rasdavosi daugiau ginčų su bendruomenėmis. Visi minimi kandidatai žada didesnį bendruomenių informavimą ir įtraukimą: dabartinis meras ketina organizuoti bendruomenes, stiprinti seniūnijas. G. Paluckas išsikėlęs ambicingą tikslą - kad kiekvienas vilnietis žinotų, kas vyksta jų kaimynystėje. Tačiau tai ne naujiena – tai užtikrinsiančius teisės aktų pakeitimus taikytinus nacionaliniu mastu LR Aplinkos ministerija yra numačiusi patvirtinti artimiausiu metu.

Tačiau nei vienas iš keturių kandidatas nepasiūlo aiškios sistemos, kaip efektyvus bendravimas galėtų vykti ir nemini, kad bendruomenėms taip pat reikalingas ir švietimas mieste vykstančių plėtros procesų klausimais. Nemažai konfliktų iki šiol kyla dėl klaidingo supratimo, kad vaizdas prieš gyventojų langus yra jų privati nuosavybė. Tačiau gyvenimas mieste apsprendžia, kad vaizdo ir erdvės kiekį aplinkoje reikia dalintus su kaimynais, naujakuriais, kurie yra tokie patys miestiečiai ir siekia kurti savo istoriją mieste. Kai kurių šiam tekste neminimų kandidatų miestiečiams viešuose debatuose pritaikytas skirstymas į tikruosius ir „atėjūnus“ liūdina ir verčia susimąstyti apie vertybes, kurioms atstovaujama.

Geresnis bendruomenių informavimas būtinas, kaip ir būtina aiški įsitraukimo, pasiūlymų teikimo, skundų sistema, tačiau nei vienas kandidatas konkrečių naujų priemonių nesiūlo. 

Vilniaus ambicija

Gebantis derinti miestiečių ir jį auginančio verslo interesus, turintis aiškią ambiciją, mylintis Vilnių ir gebantis jį padaryti dar patrauklesnį investuotojams, turistams ir naujiems gyventojams. Tokio meto norisi palinkėti mums ateinantiems ketveriems metams. Visgi perskaičius esmines programines nuostatas, labiausiai trūksta pokyčio vizijos - kaip atrodys miestas po kiekvieno iš kandidatų ketverių metų kadencijos. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2019-03-05 15:36
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėt...
nuotrauka
2019-02-14 16:02
Niekam ne paslaptis, kad ofšorinės įmonės, vadinamieji „mokesčių rojai“, dažniausiai naudojami mokesčiams sumažinti arba kapitalo kilmei paslėpti. Būtent dėl to ofšorinės bendrovės viešojoje erdvėje siejamos su neigiamais reiškiniais – korupcija ar mokesčių slėpimu, nors įstatymai ...
nuotrauka
2019-02-07 10:07
Pernai vyravę nepastovūs vėjai skirtingu greičiu suko Lietuvoje veikiančių jėgainių turbinas, tačiau metinis gamybos rezultatas perkopė 1,1 TWh elektros energijos. Jau artimiausiais metais, įgyvendinant nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, vėjo elektrinių pajėgumai šalyje augs, o kar...
nuotrauka
2019-02-06 14:13
SEB banko duomenimis, Lietuvos gyventojai būstui pernai pasiskolino 7 proc. daugiau negu 2017-aisiais – iš viso 397 mln. eurų. Pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, skolinimosi būsto masto augimas Lietuvoje buvo nuosaikus, neviršijo vid...
nuotrauka
2019-01-30 12:57
Kaistant darbo rinkai ir esant darbuotojų stokai daugelyje Lietuvos ūkio šakų, ypatingai jaučiamas jų trūkumas transporto sektoriuje. Dėl šios priežasties labai dažnai vairuotojais įdarbinami užsieniečiai.
nuotrauka
2019-01-09 10:16
2018 m. rezultatai pirminėje Vilniaus būsto rinkoje rodo rinkos stabilumą bei nuosaikų jos augimą. Po 2017 m., kai butų pardavimai susitraukė dešimtadaliu, 2018 metais vėl fiksavome 6 proc. augimą. Jei ekonominės ir vidutinės klasės būsto buvo nupirkta beveik identiškai vienodai, tai bendrą pardavim...
nuotrauka
2018-12-12 15:36
Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos departamento stebimi mažmeninės prekybos apyvartos, bet ir atsiskaitymų SEB banko kortelėmis prekybos vietose, rezultatai. Pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu...
nuotrauka
2018-12-03 10:27
Baltijos šalys vis dar lieka Europos Sąjungos (ES) „energetinėmis salomis“, tačiau statomos dujotiekių jungtys su Lenkija ir Suomija suteikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai perspektyvą dar labiau diversifikuoti tiekimą ir dujas pirkti konkurencingomis kainomis. Pirmasis žingsnis sukuriant...
nuotrauka
2018-11-27 13:21
Per paskutinius metus Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu pastatyti vos keli projektai. Vienu tokiu turėjo būti Lukiškių kalėjimo iškeldinimas, dėl kurio susitarimas užtruko keletą metų. Nežinioje pakibę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Dideliems projektams įgyvendinti trūkst...
nuotrauka
2018-11-27 13:20
Lapkričio 21–22 d. vykusiame XII Lietuvos urbanistiniame forume, organizuotame LR Aplinkos ministerijos, ne kartą skambėjo mintis – paskutinius metus ryškiai girdima ir viešojoje erdvėje – apie socialinės infrastruktūros augančiuose Vilniaus mikrorajonuose ir sub–urbanistinės...
nuotrauka
2018-11-05 11:09
Paviršinė ramybė Europos regione bliūkšta: uždelstos derybos dėl Brexit sąlygų, nerimą keliantys Italijos vyriausybės sprendimai ir Europos institucijų derybos dėl šalies biudžeto perskirstymo regione kelia susirūpinimą. Tuo pačiu metu JAV protekcionistinės priemonės turi vis daugiau įtakos atskirom...
nuotrauka
2018-10-22 14:48
Lietuvos ekonomika auga devynerius metus iš eilės ir besitęsianti plėtra paveržia ilgiausiai trunkančio augimo titulą iš 2000–2008 metų laikotarpio. Šalies ūkio kilimas lieka daug geriau subalansuotas negu prieš vienuolika ar dvylika metų, bet perspėjančių ženklų, tokių kaip lėčiau negu darbo ...
nuotrauka
2018-09-10 12:10
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Maskvai pradėjus mūsų šalies ekonominę blokadą, darbų statybininkams namuose ėmė labai trūkti. Tačiau darbas kitoje valstybėje visada sukelia nemažai juridinių, finansinių ir socialinių problemų. Daugiausia sunkumų buvo atsiskaitant – valiutų kursai tuomet...
nuotrauka
2018-09-07 08:11
Statybininkų bendruomenė, minėdama 25-metį, tikrai gali didžiuotis savo veiklos rezultatais ir pasiekimais. Ši Asociacija yra puikus pavyzdys, kiek galima pasiekti veikiant išvien. Statybininkų asociacijos narių darbus matome visur – jie stato, atnaujina ir gražina mūsų aplinką, kuria dabartį ...
nuotrauka
2018-09-07 08:00
Šalyje atkūrus Nepriklausomybę, atsisakius ūkio valdymo komandinės sistemos, radikaliai pasikeitė ūkininkavimo principai, taip pat ir statybos. Buvo atsisakoma trestų ir susivienijimų, statybos ir pramonės įmonės iš pradžių tapo savarankiškomis valstybės įmonėmis, o po privatizavimo – akcinėmi...
nuotrauka
2018-09-06 10:16
Įmonių bendravimas tarpusavyje, dalijimasis patirtimi – labai svarbu. Narystė Lietuvos statybininkų asociacijoje sudaro galimybes dalyvauti kuriant palankią statybos verslui aplinką, stiprinant sektorių. Asociacija pasižymi tuo, kad aktyviai skatina naujoves ir imasi iniciatyvos jas diegiant.
nuotrauka
2018-09-04 09:50
Statybininkų bendruomeniškumas yra didžioji LSA vertybė. Bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ save įvardija kaip „mažą įmonę ant ratų“. Tai yra sėkmės variklis iš vienos pusės, o iš kitos pusės – tai buvo faktorius, sulaikęs „Grinduvą“ nuo sto...
nuotrauka
2018-08-31 08:00
UAB „ALVORA“, jau antrą dešimtmetį būdama LSA nare, gauna nepamatuojamą, bet aiškiai jaučiamą bendrovės veiklos rezultatams naudą bei pagalbą iš Asociacijos administracijos bei jos narių, o iškilus problemoms – žinome, kur pirmiausiai kreiptis ieškant atsakymo, kaip išspręsti susid...
nuotrauka
2018-07-31 09:50
Praktikoje dažnai pasitaiko situacija, kai sutarties šalis, turinti pareigą priimti atliktus statybos rangos darbus, vengia juos priimti, t.y. vengia pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktus. Dažnu atveju delsimas, vengimas priimti statybos rangos darbus iš užsakovo ar generalinio rangovo pusės ...
nuotrauka
2018-07-25 12:50
Kaunas daug kartų keitė savo veidą, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į XV a. Kaunas pirmiausia buvo Hanza prekybos ir amatų miestas, vėliau buvo keli vegetaimo šimtmečiai, kol galiausiai XIX a. mieste ir regione pradėjo kurtis įvairios gamyklos. XX a. jau išsivystė didžiulė pramonė: atsirado gamyklos Kė...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Kvapų šalinimas ozonu – veiksmingiausias ir aplinkai palankiausias sprendimas

Pramonės plėtra, miestų augimas ir gyventojų tankumo didėjimas ne tik liudija žmonijos pažangą, bet ir kelia nemažai iššūkių. Viena iš nepageidaujamų žmogaus veiklos pasekmių – tarša kvapais...
nuotrauka

TOPWELL MINI. Didelės mažo produkto vertės

Kai kalbama apie pastatų statybą, apie patogų kasdienį jų naudojimą, saugumą, apie interjerą ir eksterjerą, reikia prisiminti liaudies išmintį: „ir nedidelis akmuo gali išversti didelį vežim...