2020 rugpjūčio 7 d. penktadienis, 3:46
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Idealus kandidatas į Vilniaus m. merus – ar toks įmanomas?

2019-02-20 11:07
nuotrauka
Mindaugas STATULEVIČIUS, LNTPA direktorius


Šiemet sostinės mero rinkimuose dalyvauja 17 kandidatų. Pagrindinės kandidatų debatuose dominuojančių temų – švietimas ir viešasis transportas. Apžvelgiant urbanistinius ir žmonių judumą lemiančius aspektus, matyti, kad dėl kelių krypčių kandidatai sutaria: stiprinti ir populiarinti viešąjį transportą, gaivinti miegamuosius rajonus – paversti juos tikrais gyvenamaisiais, su vietiniais laisvalaikio ir užimtumo centrais. Daug dėmesio dviračių takams, bet trūksta aiškumo dėl biurokratijos suvaldymo ir ambicijos būti tikru miesto šeimininku.

Viešasis transportas

Keturių pagrindinių kandidatų į merus vizijos, kaip turi keistis susisiekimas mieste, skiriasi gana smarkiai. Antros kadencijos siekiantis dabartinis meras Remigijus Šimašius nori Vilnių padaryti patogų pirmiausia pėsčiajam ir tobulinti viešojo transporto sistemą. 

Buvęs meras Artūras Zuokas, kaip ir dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, viešąjį transportą ketina padaryti nemokamu pagal Talino ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžius. Dainius Kreivys žada vilniečių referendumą dėl tramvajaus (750 mln. EUR investicijos būtų surenkamos iš investicinių fondų), o Gintautas Paluckas, Vilniui pasiekus 1 mln. gyventojų ribą, svarstytų metro statybas.

Geroji naujiena, kad niekas iš pagrindinių kandidatų nežada didinti automobilių svarbos mieste. Galima tikėtis, kad Vilniuje daugės elektromobilių įkrovos aikštelių, populiarės automobilių dalinimosi paslaugos. Žadama daugiau dėmesio ir dviračių takams (nors per mažai kalbama apie miesto pritaikymą neįgaliesiems, kuriems mobilumas dar svarbesnis nei sveikiesiems). Nelygu rinkimų laimėtojas, vienu ar kitu būdu viešojo transporto kokybė turėtų gerėti.

Ar viešosios transporto sistemos akcentu taps tramvajus, ar nemokami troleibusai ir autobusai, sistema turi būti sutvarkyta taip, kad taptų prioritetiniu pasirinkimu daugumai miestiečių. O dabartinės technologijos leidžia naudotis specialiomis programėlėmis, kurios vertindamos kamščius mieste, gali pasiūlyti integruotus sprendimus greičiausiai ir pigiausiai pasiekti tikslą. 

Tačiau viešojo transporto sistemą neabejotinai reikia tobulinti ir tam reikalingos investicijos. Kaip jos realiai bus surenkamos leidus vilniečiams važinėti nemokamai, ir kas bus, jei pajamų iš tikėtinai padidėsiančio GPM surinkimo nepakaks, reikėtų klausti tai siūlančių kandidatų.

Žemės ir NT mokesčiai

Vienintelis kandidatas į merus Remigijus Šimašius nelinkęs kelti dabar galiojančių žemės ir NT mokesčių. M. Sinkevičius ir D. Kreivys turto ir žemės mokesčius žada didinti, pastarasis – iki maksimalios Vyriausybės leidžiamos ribos. 

Toks požiūris iš esmės kritikuotinas, nes neaiškių mokesčių Vilniuje ir taip pakanka: šiandien vystytojai (o realiai – galutinį produktą – būstą, verslo pastatus naudojantys gyventojai) moka „savanorišką“ socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros mokestį paramos forma, dar nėra sukurta sistema kaip susigrąžinti infrastruktūros kaštus plėtros pionieriams naujose teritorijose.

Didesnė nauda miestui rastųsi įveiklinus apleistas teritorijas ir sukūrus pridėtinę vertę ir miestiečiams, ir biudžetui. 

Bet koks sprendimas didinti mokestinę naštą verslui turi būti pagrįstas aiškiais argumentais ir pirmiausia miestas turi pasidaryti namų darbus – kurdamas aiškią, tvarią ir sąžiningą mokesčių sistemą. Juk būtent verslas kuria darbo vietas mieste ir skatina Vilnių tapti didesniu miestu kasmet.

Į Vilniaus proveržį su pavydu žvelgia kaimyninių valstybių sostinės, tad siekiant neprarasti šio potencialo verslas pageidauja nedaug – aiškumo, skaidrių sprendimų ir tvarumo. Prisitaikyti įmanoma prie daugelio principinių miesto vadovų sprendimų, pageidautina kad jie nesikeistų kas kadenciją ar dar dažniau.

Biurokratinių procedūrų pertvarka

Aiškumas ir nuoseklumas yra viena iš svarbiausių lyderio savybių. Šiandieninėje biurokratijos raizgalynėje, kuomet vienos institucijos dalina leidimus, kitos juos ginčija teismuose ir taip lemia verslui reputacinius bei finansinius nuostolius, labiausiai reikalingas miesto vadovas, kuris galėtų ginti savo administracijos priimtus sprendimus. 

A. Zuokas žada keisti susidariusią situaciją ir atsakingas institucijas sodinti prie vieno stalo ieškant geriausių sprendimų. Kiti kandidatai per daug apie tai nekalba, tačiau paskutinių ketverių metų patirtis rodo, kad dabartinis meras R.Šimašius yra gynęs savo administracijos sprendimus Žalgirio stadiono, Reformatų skvero ir kt. atvejuose. V. Sinkevičius kaip savo privalumą pažymi gerą sutarimą ir pasitikėjimą darbe su įstatymus leidžiančia ir įgyvendinančia valdžia.

Idealus naujasis meras turėtų imtis aiškios lyderystės ir ginti administracijos priimtus sprendimus. Kaip miesto šeimininkas naujasis meras turėtų būti mieste atsakingai investuojančio ir sąžiningai konkuruojančio verslo pusėje ir ginčuose su kitomis valstybės institucijomis. 

Bendravimas su bendruomenėmis

Miestui plečiantis ir pildantis naujais projektais ypač centrinėje miesto dalyje pastaraisiais metais rasdavosi daugiau ginčų su bendruomenėmis. Visi minimi kandidatai žada didesnį bendruomenių informavimą ir įtraukimą: dabartinis meras ketina organizuoti bendruomenes, stiprinti seniūnijas. G. Paluckas išsikėlęs ambicingą tikslą - kad kiekvienas vilnietis žinotų, kas vyksta jų kaimynystėje. Tačiau tai ne naujiena – tai užtikrinsiančius teisės aktų pakeitimus taikytinus nacionaliniu mastu LR Aplinkos ministerija yra numačiusi patvirtinti artimiausiu metu.

Tačiau nei vienas iš keturių kandidatas nepasiūlo aiškios sistemos, kaip efektyvus bendravimas galėtų vykti ir nemini, kad bendruomenėms taip pat reikalingas ir švietimas mieste vykstančių plėtros procesų klausimais. Nemažai konfliktų iki šiol kyla dėl klaidingo supratimo, kad vaizdas prieš gyventojų langus yra jų privati nuosavybė. Tačiau gyvenimas mieste apsprendžia, kad vaizdo ir erdvės kiekį aplinkoje reikia dalintus su kaimynais, naujakuriais, kurie yra tokie patys miestiečiai ir siekia kurti savo istoriją mieste. Kai kurių šiam tekste neminimų kandidatų miestiečiams viešuose debatuose pritaikytas skirstymas į tikruosius ir „atėjūnus“ liūdina ir verčia susimąstyti apie vertybes, kurioms atstovaujama.

Geresnis bendruomenių informavimas būtinas, kaip ir būtina aiški įsitraukimo, pasiūlymų teikimo, skundų sistema, tačiau nei vienas kandidatas konkrečių naujų priemonių nesiūlo. 

Vilniaus ambicija

Gebantis derinti miestiečių ir jį auginančio verslo interesus, turintis aiškią ambiciją, mylintis Vilnių ir gebantis jį padaryti dar patrauklesnį investuotojams, turistams ir naujiems gyventojams. Tokio meto norisi palinkėti mums ateinantiems ketveriems metams. Visgi perskaičius esmines programines nuostatas, labiausiai trūksta pokyčio vizijos - kaip atrodys miestas po kiekvieno iš kandidatų ketverių metų kadencijos. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-08-06 09:25
Baltijos šalių teisinių paslaugų rinka perima gerąją Šiaurės Europos šalių praktiką ir pristato verslo visuomenei teisės departamento paslaugą LDaaS (angl. Legal Department as a Service), leidžiančią net ir mažoms įmonėms kasdien gauti aukščiausios kokybės teisinį aptarnavimą racionaliomis sąlygomis...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.
nuotrauka
2020-08-04 10:51
Birželio 30 d. Užimtumo tarnybos direktorius patvirtino naują Trūkstamų profesijų sąrašą. Šis sąrašas galios iki 2020 m. pabaigos. Sąrašas yra suskirstytas į tris sektorius: statybos, pramonės ir paslaugų. Kaip praktikoje atrodo trečiųjų šalių piliečių iš Trūkstamo profesijų sąrašo įdarbinimas Lietu...
nuotrauka
2020-08-04 09:13
Pastaruosius tris mėnesius fiksuojamas nuoseklus naujos statybos butų rinkos atsigavimas šalies didmiesčiuose. Ypač tai stebima šalies sostinėje, kuri pasižymi gausiausiomis naujo būsto statybų apimtimis bei pakankama duomenų imtimi, leidžiančia aiškiai matyti bendras šio segmento tendencijas. Tuo t...
nuotrauka
2020-07-30 10:00
Nepaisant pandemijos visame pasaulyje sukelto neapibrėžtumo, didelių pokyčių gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvos gyventojai nesitiki, rodo pasibaigus karantinui tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 64 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būsto kaino...
nuotrauka
2020-07-29 12:41
Karantino metu nuvilnijus atleidimų bangai, nemažai įmonių vadovų susidūrė su konfidencialios informacijos nutekinimo pavojumi. Išeidami darbuotojai dažnai išsineša ne tik sukauptas žinias ir patirtį, bet ir vertingą informaciją. Nors daugelis Lietuvos darbdavių pasirašo konfidencialumo susitarimus ...
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-20 13:55
Nekilnojamojo turto (NT) specialistų atliktas tyrimas įvertino, ar dabartinėje COVID-19 pandemijos sukeltoje ekonominėje situacijoje egzistuoja prielaidos pasikartoti 2008-ųjų metų scenarijui, kai buvo fiksuotas didelis NT kainų mažėjimas. Remdamiesi NT rinkos ir makroekonomikos statistiniais duomen...
nuotrauka
2020-07-14 09:44
Gyventojų lūkesčiai nuo koronaviruso protrūkio pradžios judėjo aukštyn ir žemyn lyg spyruoklė. Iš pradžių dėl didelės nežinios, kaip seksis suvaldyti virusą ir kaip smarkiai nukentės ekonomika bei kiekvieno namų ūkio finansai, padaugėjo gyventojų, laukiančių, kad gyvenamojo būsto kaina mažės. Dar ba...
nuotrauka
2020-07-02 12:37
Iki šiol istorijoje turbūt nebuvo fiksuota drastiškesnių pokyčių Vilniaus naujo būsto rinkoje nei kad jų buvo šių metų pirmąjį pusmetį: pasiekus rekordinį 596 ir 655 sandorių kiekį sausį ir vasarį, rinka praktiškai sustojo kovo viduryje po karantino paskelbimo, kai plėtotojai realizavo tik 132 butus...
nuotrauka
2020-06-30 10:20
Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi, tokie kaip ūgis, svoris, kūno laikysena ar akių spalva. Tuo tarpu kitiems skirtumams identifikuoti reikalingas laikas ir bendravimas.
nuotrauka
2020-06-29 14:12
Prieš 3 metus įsigaliojęs Darbo kodeksas įtvirtino naują Lietuvos darbo teisėje atleidimo darbdavio valia pagrindą, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Dėl jo iki šiol praktikoje kilo daugybė klausimų, kuriuos skirtingai ai...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-05-27 09:48
Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir...
nuotrauka
2020-05-26 07:50
Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonėmis. Tiesa, buvo daug diskutuojama vieša...
nuotrauka
2020-05-22 08:26
Europos Sąjunga iškėlė tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. „Prie šio perėjimo prisidės visi ekonomikos sektoriai, tad kaip niekad svarbu užtikrinti darnų jų vystymą, tarpusavio integraciją ir koordinuotą valdymą. Dujų, šilumos, elektros, transporto, pramonės, mi...
nuotrauka
2020-05-21 12:55
Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai.
nuotrauka
2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis r...
nuotrauka
2020-05-18 11:10
Dėl COVID-19 pandemijos ypač nukenčia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, kurios sprendžia klausimą – kaip išgyventi sustojus ekonomikos varikliui. SVV įmonės yra pažeidžiamos, nes daugelis jų neturi sukaupusios rezervų juodai dienai. Net trumpalaikis pajamų sumažėjimas joms gali būti lemting...
nuotrauka
2020-05-12 10:36
Balandį gyventojų nuomonė dėl būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių pakito nedaug. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 23 proc. apklaustųjų tikisi, jog būstas brangs, 39 proc. mano, kad pigs, o 16 proc. galvoja, kad kaina liks panaši. Kov...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...