2020 balandžio 2 d. ketvirtadienis, 22:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip pasaulyje keisis darbo kultūra? 6 tendencijos ir ekspertų prognozės

2019-10-08 10:21
Klysta tie, kurie mano, kad vien tik geru atlyginimu galima prisivilioti bet kurį darbuotoją. Pinigai lemia daug ką, bet ne viską. JAV atliktas tyrimas parodė, kad darbo kultūra yra antrasis svarbus faktorius lemiantis sprendimą, ar pretendentas ateis į siūlomą darbo vietą.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt (KTU Karjeros dienos) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Ignitis grupė, UAB
KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras,
Gjensidige, AB

Abstrakčiai skambanti frazė apima daug ką – ir santykius tarp darbuotojų, ir darbo vietos kokybę, ir valdymo sistemą. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį darbo kultūrą transformuos pokyčiai, su kuriais susidurs ir sprendimų turės ieškoti tiek darbuotojai, tiek ir darbdaviai. Ar šie pokyčiai galimi Lietuvoje? Ką apie juos mano profesionalai?

JAV atliktas tyrimas

Lietuvos specialistų teigimu, žemiau išvardintos tendencijos tikrai pasieks Lietuvą, o kai kas šia linkme sparčiai keičiasi jau dabar. Tokią nuomonę išsakė žmonių išteklių padalinių vadovai iš įvairių organizacijų.

1. Formuosis spalvingos komandos

Gwen Morgan iš JAV teigimu, ateityje darbo komandos taps įvairesnės ir visapusiškesnės. Veikdamos globaliai ir siekdamos susirasti darbui reikalingus specialistus, įmonės kuo toliau, tuo dažniau jų dairysis už savo valstybės sienos ribų. Rasė, lytis, amžius, tautybė, religija, kalba ir netgi atstumas nebesudarys kliūčių dirbti vienoje komandoje, kurios nariai gali darbuotis skirtingose šalyse ir netgi laiko juostose. 

Komentuodamas tokią prognozę, bendrovės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamento vadovas Nerius Juzumas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo rinkoje komandų įvairovė bus kiek kitokia, negu multikultūrinėse šalyse. Jis akcentuoja Lietuvai būdingesnes skirtingo amžiaus darbuotojų integravimo problemas.

„Mes jau dabar susiduriame su tarptautinėmis komandomis bei turime integruoti skirtingas kartas į nuolat besikeičiančią darbo rinką“, – teigia jis.

Panašiai svarsto ir personalo departamento direktorė Edita Jakučionytė-Lukšė iš bendrovės „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos tinklą. „Vykstant pokyčiams, didžiausiu iššūkiu taps užduotis, kaip suderinti skirtingų kartų poreikius ir sujungti visus bendram darbui, – pastebi ji. – Jau dabar auga nauja darbuotojų karta, kuri susiformavo visai kitokioje terpėje ir mato pasaulį kitaip, negu vyresnės kartos darbuotojai. Įmonėms būtina prie to prisitaikyti ir transformuoti savo organizacinę kultūrą.“

2. Dirbti padės naujos technologijos

Užsienio ekspertų teigimu, siekdamos suartinti komandos narius, įmonės imsis diegti naujus techninius sprendimus, palengvinančius darbo kasdienybę. Skaitmeninės darbo priemonės leis lengviau į darbo rinką integruoti darbuotojus su specialiaisiais poreikiais, organizuoti darbą iš skirtingų šalių, o vadovai, naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais, galės lengviau nešališkai įvertinti darbuotojų pasiekimus. 

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovas Mindaugas Bulota atkreipia dėmesį, kad skaitmeninių inovacijų poreikis rinkoje didėja, todėl technologijos, palengvinančios kasdienines veiklas, skverbiasi ir toliau skverbsis į darbo aplinką.

„Sparčiai vystosi virtualios ir papildytos realybės sritys, kurios darbuotojams, vykdantiems užduotis, leidžia realiu laiku konsultuotis su kolegomis. Papildoma informacija vizualizuojama naudojant specialius akinius“, – teigia M. Bulota. 

KTU NIVC vadovas konstatuoja – jau dabar tobulinamos dirbtiniu intelektu (DI) paremtos sistemos geba analizuoti situaciją ir pasiūlyti sprendinius, remiantis geriausia praktika: „Tokiu būdu darbuotojai gali pasinaudoti kolektyvine patirtimi, kas mažina klaidų skaičių ir didina darbuotojų efektyvumą“.

3. Komunikuoti nebus lengva

Užsienio ekspertai pastebi, kad ilgainiui taps vis sunkiau surasti vadovą ar darbuotoją, pasižymintį itin puikiais komunikacijos įgūdžiais, o efektyvus komunikavimas taps dar sudėtingesnis. Pasak jų, darbas su ausinėmis žmonių perpildytuose biuruose neskatina tinkamai bendrauti. Atvirkščiai – šiais laikais paprasčiau greta sėdinčiam kolegai brūkštelėti žinutę užuot bendravus akis į akį. Spėjama, kad praėjus dešimtmečiui, komunikacijos įgūdžių atotrūkis greičiausiai dar labiau padidės. 

Anot jų, ateityje bendravimui naudojami balso, teksto ir vaizdo įrašai kartu su VR progresu dar labiau pakeis žmonių susitikimo ar bendravimo įpročius. Efektyviausiai komunikuos tas, kuris gebės naudoti skirtingas medijas. Taps įprasta darbo rutinoje pasitelkti įvairias socialines platformas.

„Jau dabar matome, kad efektyvi tarpusavio komunikacija yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės organizacijos iššūkių, – komentuoja N. Juzumas. – Taip yra todėl, kad informacijos kiekis, su kuriuo susiduria darbuotojai, yra milžiniškas, projektų ir uždavinių yra daug. Šiais laikais ženkliai sumažėjo užduočių, kurias žmogus nuo pradžios iki galo atliktų vienas. O tai reikalauja efektyvaus bendravimo ir komunikacijos. Atrodytų, kad yra milijonas įrankių – tačiau tai vis vien sudėtinga. Manau, kad tai ir toliau bus vienas didžiausių iššūkių“.

4. Klausimų kels kaupiami duomenys

Kadangi dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis (angl. machine learning, ML) paveiks beveik visas darbo sritis, darbdaviai turės prieigą prie dar daugiau duomenų apie darbuotojus, apie jų produktyvumą ir darbo ypatumus. Nors tokie duomenys padės lengviau įveikti tam tikras darbo problemas, ypač ten, kur darbuotojams sunkiau sekasi, tačiau kartu kils aštresnis klausimas dėl privatumo ribų ir pasitikėjimo. Komandos ir jos vadovo santykiams didelę įtaką darys skaidrumas – pasitikėjimą stiprins abipusiai susitarimai, kaip bus saugojama ir kokioms reikmėms naudojama sukaupta informacija. 

„Lyderiai tampa svarbūs ne dėl savo analitinių gebėjimų, o dėl įtakos ir gebėjimų sukurti socialinius ryšius“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ personalo vadovė Baltijos šalims Rasa Rakštelienė, įžvelgdama pokyčių iniciatorių vaidmenį.

Jos manymu, ateityje organizacijų vadovams bus nelengva siekiant ir trumpalaikių neatidėliotinų, ir ilgalaikių pokyčių bei ieškant išeičių, kaip subjektyvią patirtį ir individualų požiūrį priderinti prie verslo tikslų pasiekimo. 

5. Mokymasis niekada nenutrūks

Augančios automatizuotų darbų apimtys kartu augins ir žmonių nerimą, kad jie gali likti darbo rinkos paraštėse. Siekdami žengti kartu su technologiniu progresu, dirbantieji turės nuolatos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Ir tai nebus tik darbuotojų problema – mokymosi visą gyvenimą užtikrinimu įmonėje turės rūpintis ir darbdaviai. Stiprybę užsitikrins tos įmonės, kurios gebės įveikti darbuotojų nepasitikėjimą tobulėjančiomis technologijomis. 

„Organizacijos privalo nuolat keistis, o žmogaus savisaugos instinktai ieško ramybės, saugumo ir patikimumo. Kalbant apie pokytį, dominuoja bendrai priimta nuomonė, kad psichologinis saugumas reikalingas žmonių įsitraukimo didinimui, kai susiduriama su tam tikrais naujais darbo būdais ar metodais ar keičiant sąveiką su kolegomis“, – pasakoja R. Rakštelienė.

Anot jos, nors tokia koncepcija skamba pakankamai logiškai, praktikoje šis procesas sudėtingai valdomas. 

„Surasti dermę, prisitaikyti prie besikeičiančių ir įvairių situacijų, rasti komunikavimo būdus, atpažinti savo reakcijas, jas valdyti – tikrai nemažai iššūkių ateičiai“, – teigia „Gjensidige“ personalo vadovė Baltijos šalims.

N. Juzumo iš „Ignitis grupės“ manymu, šis pokytis yra ir bus vienas sudėtingiausių. „Technologijų progresas atrodo eksponentinis –ta rinka, kuri visiškai transformuodavosi per 20,10 metų, dabar jau transformuojasi turbūt per 5. Tad bene svarbiausias įgūdis, kurį turėtų įgauti jaunas žmogus, yra gebėjimas mokytis ir sisteminti informaciją“, – sako jis.

Pasak N. Juzumo, universitetų vaidmuo čia – be galo svarbus. „Viena savybė, kurią aš visada įvardinu kaip be galo svarbią bet kokiam puikiam darbuotojui – smalsumas. Jeigu ji ne įgimta – tai svarbu ją ugdyti“, – tvirtina pašnekovas.

6. Vilios patogesnė darbo aplinka

Besivystančios technologijos pakeis ir fizinę darbo aplinką. Užsienio ekspertų manymu, nors nuotolinis darbas populiarės, tačiau niekur nedings būtinybė susiburti bendram darbo procesui. Sklando spėlionė, kad siekis dirbti efektyviau gali sugrąžinti tipinius biurus, tinkamus susikaupimo reikalaujančiam darbui. Pažangios kompanijos stengsis investuoti į patrauklias darbo sąlygas. Pavyzdžiui, dirbantiesiems įspūdį darys išmanūs darbo aplinkos įrankiai, padedantys kontroliuoti temperatūrą, triukšmą, apšvietimą. 

„Šiandien jau nieko nebestebina komunikacijos sistemos, kurios leidžia darbuotojams efektyviai bendrauti per atstumą, tai įgalina mobilias darbo vietas ir darbą namuose. Tačiau pastebima, kad tokiu būdu sunkoka sukurti ir išlaikyti komandinę dvasią, bei motyvuoti darbuotojus, todėl fizinių biurų poreikis išliks“, – mano KTU NIVC vadovas M. Bulota.

Pašnekovų manymu, šis pokytis Lietuvą turėtų pasiekti vėliausiai. „Mūsų rinkoje biurų transformacija dar nėra įvykusi tokiu mastu, kad jai reikėtų sparčiai apsisukti. Didelė dauguma mūsų darbuotojų mėgsta tradicinį, tačiau modernų biurą, nuolatinę asmeninę darbo vietą. Galbūt šia tendencija pralenksime vakarų pasaulį“, – svarsto N. Juzumas.

„Lietuva yra pasaulio dalis. Vykstanti globalizacija, naujos technologijos, intensyvi konkurencija ir kintanti vartotojų paklausa skatina įmones atsinaujinti ir keistis taip, kad jos išliktų konkurencingos ir inovatyvios“, – diskusiją apibendrina R.Rakštelienė.

Parengta pagal KTU informaciją

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-04-02 16:24
Seimui antradienį, kovo 30 d., atidėjus sprendimus dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovos metu ir kriterijų dirbantiems savarankiškai, darbdaviai ir dirbantys savarankiškai toliau kviečiami dėl pagalbos iš valstybės į Užimtumo tarnybą kreiptis nuo balandžio 5 dienos.
nuotrauka
2020-04-02 15:44
Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną, statybų sektorius susiduria su iššūkiais – statybinių medžiagų vėlavimu, darbo jėgos iš užsienio pasitraukimu, vietinių darbuotojų saugumo užtikrinimu ir, svarbiausia, užsakymų krepšelio mažėjimu.
nuotrauka
2020-04-02 15:15
Vyriausybė ir INVEGA šią savaitę pristatė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Viena jų – paskolų garantijos per INVEGA. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) teigia, kad Vyriausybės siūloma paramos schema verslui turi geresnę alte...
nuotrauka
2020-04-02 12:48
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatytos mokestinės (mokesčių administravimo) paramos priemonės sunkumus dėl koronaviruso patiriantiems mokesčių mokėtojams.
nuotrauka
2020-04-01 15:44
Siekdama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, Vyriausybė šiandien, balandžio 1 d., nusprendė įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą.
nuotrauka
2020-04-01 13:28
Aplinkos ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, skirtus statybos sektoriui prisitaikyti prie karantino, paskelbto šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės, sąlygų, ir išplatino parengtas rekomendacijas visuomenei ir skirtinguose sektoriuose veikiantiems subjektams, ypač skatindama naudotis šiu...
nuotrauka
2020-04-01 13:17
Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių, įmonėms tenka priimti įvairius sudėtingus sprendimus. Ką daryti verslininkui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais ir tapus nemokiu? Kaip elgtis tokiu atveju? Ar nemokumas būtinai reiškia bankrotą?
nuotrauka
2020-04-01 07:50
Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų...
nuotrauka
2020-03-31 09:25
Sąvoka „ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi“ Viešųjų pirkimų įstatyme atsirado 2017 metais, tačiau praėjus beveik 3 metams, vis dar dažnai ji yra klaidingai traktuojama, painiojama su „subrangovo“ sąvoka, primena Viešųjų pirkimų tarnyba.
nuotrauka
2020-03-31 09:13
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 7 procentiniais punktais ir sudarė 1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo susidarius...
nuotrauka
2020-03-31 07:41
Šiuolaikiškas ir funkcionalus požiūris į profesinį mokymą atveria naujas galimybes siekiantiems įgyti paklausią profesiją. Darbo rinkos poreikius nuspėjantys profesinio mokymo centrai žengia koja kojon su permainom ir „rytojaus“ specialistus darbdaviui gali pasiūlyti jau šiandien.
nuotrauka
2020-03-30 15:41
Darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdyta, sudaryta galimybė nuomoti savo darbuotojus gaunant laikinojo įdarbinimo įmonės statusą.
nuotrauka
2020-03-30 15:36
Lietuvoje sparčiai augant bedarbių skaičiui, Vyriausybė skubos tvarka priėmė sprendimą dėl sąlygų paprastinimo darbdaviams „nuomotis“ darbuotojus iš įmonių, kurios dėl paskelbto karantino savo veiklą privalėjo sustabdyti.
nuotrauka
2020-03-30 14:04
Lietuvos statybos įmonės vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau jau ruošiasi blogiausiam scenarijui. Statybos sektorius, sudarantis beveik 10% šalies BVP, nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų sutarčių įgyvendinimo ir laukia...
nuotrauka
2020-03-30 13:39
KLAUSIMAS. Kaimo vietovėje yra 50 aru namų valdos sklypas. Skaitytojas teiraujasi, kokiomis sąlygomis gali statyti pagalbines (be komunikacijų) 40 kv. m patalpas, kurių aukštis – apie 3,5 m. Ar reikia leidimų?
nuotrauka
2020-03-30 11:08
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ parengė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Pagal INVEGA priemones bus paskirstyta daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriaus...
nuotrauka
2020-03-30 09:18
Statybos sąnaudų elementų kainos 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, skelbia Statistikos departamentas, padidėjo 0,1 proc. Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas 1 proc. bei vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio sumažėjimas 1,5 proc.
nuotrauka
2020-03-30 08:11
Didžiausius prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose valdanti bendrovė „Akropolis Group“ karantino laikotarpiu ženkliai mažins patalpų nuomos mokesčius nuomininkams, nepaisant to, kad pati įmonė vykdo savo finansinius įsipareigojimus darbuotojams, bankams ir tiekėja...
nuotrauka
2020-03-30 08:05
Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjunga, skelbia tarptautinį Vokiečių gatvės rekonstravimo projekto konkursą.
nuotrauka
2020-03-27 11:07
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurių veikla dėl COVID-19 karantino apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, ją šiuo metu gali nutraukti. Paprasčiausia tai padaryti elektroniniu būdu - per Mano VMI, arba, neturin...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos