Klimato kaita: pokyčiai, kurių be atsinaujinančių energijos šaltinių nesustabdysime
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra.

Aistis RADAVIČIUS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėtingų mokslininkų ataskaitų. Nepaisant to, dauguma valstybių vis dar vangiai reaguoja į šią globalią problemą. Vienas pagrindinių įrankių, kaip stabdyti pokyčius, galėtų būti spartesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.
Klimato pokyčiai Lietuvoje – orų ekstremumai
Remiantis Lietuvos klimato specialistų surinktais duomenimis, 2018 m. vasara šalyje tęsėsi net 137 dienas, arba maždaug keturis su puse mėnesio. Tai – beveik dviem mėnesiais ilgiau negu lietuviui įprastos trukmės vasara. Tiesa, iš kelių pastarųjų metų negalima vienareikšmiškai teigti, kai tai – nenuginčijami klimato kaitos pokyčiai. Vis dėlto šiandien jau galima pastebėti, kad būtent orų ekstremumai – karščio bangos, besitęsiančios liūtys ir sausros – ištinka vis dažniau ir jų intensyvumas stiprėja, o tai – jau sietina su besikeičiančiu klimatu.
Konkrečiai Lietuvoje pokyčiai lemia daugiau kritulių, kurie netolygiai pasiskirsto įvairiais sezonais. Prisiminkime šių metų žiemą, kai pūgos paralyžiuodavo miestų gyvenimus. Šiandien tapo įprasta, kad daugiau kritulių iškrenta per trumpesnį laiką, o lietingus periodus keičia sausesni ir karštesni orai – klimatas tiesiog tampa ekstremalesnis. Jeigu žiemą kanda 30 laipsnių šaltis, vasarą svilina 35 laipsniai karščio, tai – daugiau nei 60 laipsnių amplitudė. Taip pat vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vos per vieną naktį galime stebėti keliolika laipsnių pakitusią temperatūrą. Visa tai – nėra įprastas reiškinys mūsų vidutinių platumų klimato juostai.
Praeitais metais pasaulyje fiksuota 0,83°C aukštesnė temperatūra nei įprastinė. NASA mokslininkų skaičiavimais, 2018-ieji buvo šilčiausi metai per visą tokių duomenų rinkimo istoriją. Nuo 1880 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo 1°C ir tokį pokytį nulėmė išaugęs į atmosferą patenkančio anglies dioksido (CO2) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šiltesnis oras sukelia stipresnes audras, tirpdo ledynus, kurių gėlas vanduo patenka į vandenynus ir mažina jų druskingumą. Būtent dėl šios priežasties vandenynai atspindi mažiau saulės radiacijos – tuomet šyla vanduo. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šiltą orą Žemės atmosferoje, o kylanti temperatūra pradeda uždarą ciklą, kuris ir yra vadinimas šiltnamio efektu.
Pokyčių ištakos – energetika ir transportas
Mokslininkai neabejoja, kad per pastaruosius 150 metų būtent žmonių veikla ir sugeneravo didžiąją dalį šių dujų. Įvairių aplinkosaugos organizacijų duomenimis, didžiausi CO2, kuris sudaro tris ketvirtadalius visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šaltiniai – iškastinio kuro deginimas elektros ir šilumos gamybai bei transporto sektorius. Būtent todėl pasaulio valstybėms laikas sutelkti visą savo dėmesį į ekonomikos dekarbonizaciją – kaip įmanoma labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius visuose ekonomikos sektoriuose: energetikos, žemės ūkio, transporto taip pat ir namų ūkių.
Prisitaikymas prie klimato kaitos ir to padarinių mažinimas turi tapti prioritetiniu politinės darbotvarkės klausimu, tokiu pat svarbiu kaip socialinė apsauga, švietimas, nacionalinis saugumas ar užimtumas. Siekiant sumažinti neigiamus padarinius, visų pirma reikia pašalinti juos keliančias priežastis – šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Vienas iš būdų – energija iš atsinaujinančių šaltinių. Žalioji energetika padėtų net tik sumažinti elektros gamybos procese išsiskiriančių dujų kiekį, bet ir prisidėtų prie transporto, pramonės ir namų ūkių elektrifikacijos.
Šiai dienai 91 pasaulio šalyje yra instaliuota daugiau nei 519 GW galios vėjo jėgainių ir, kadangi vėjo energetika tampa pigiausiu energijos šaltiniu, prognozuojama, kad šis skaičius toliau augs. Skaičiuojama, kad 2011-2016 metais vėjas Europos Sąjungoje padėjo sutaupyti daugiau nei 819 mln. tonų CO2, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pagerinti oro kokybę.
Kodėl vėjo energetika sutaupo anglies dvideginio kiekius? Nes priešingai, nei deginant anglį ir dujas, gaminant elektros energiją vėjo jėgainės CO2 tiesiog neišskiria. Žinoma, CO2 išsiskiria jėgainės gamybos procese, transportavimo ir įrengimo metu, tačiau yra paskaičiuota, kad tipinis vėjo jėgainės projektas jau po pusmečio ar kiek mažiau „atidirba“ savo gamybai panaudotą anglies dioksido kiekį, o vėliau visą elektrinės gyvavimo laikotarpį (20-25 metus) daugiau anglies dioksido nebeišskiria.
Vienas iš kaitos sprendimų – vėjo energetika
Nepaisant vis dar juntamo didžiųjų pasaulio valstybių ir tam tikrų sektorių pasyvumo, Europa gali pasigirti ryškų pokytį kuriančiomis iniciatyvomis ir praktiškai veikiančiais bendrais šalių susitarimais, kurių tikslas – elektros rinką grįsti atsinaujinančiais šaltiniais. Iš kitos pusės – kontinentui daug prasčiau sekasi mažinti taršą transporto srityje. Norint pasiekti iš tiesų apčiuopiamų rezultatų, energija iš atsinaujinančių šaltinių turi tapti neatsiejama nuo šių daugiausiai taršos generuojančių pramonės šakų.
Vėjo energetikos organizacijas vienijanti „WindEurope“ asociacija yra paskaičiavusi, kad iki 2050 metų elektros dalis bendrame suvartojamos energijos kiekyje gali nuo 24 proc. išaugti iki 62 proc. Atitinkamai, jeigu ši elektros dalis bus iš atsinaujinančių šaltinių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europos energetikoje galėtume sumažinti 90 proc. Toks kardinalus pokytis ne tik leistų žymiai sumažinti klimato taršą, bet ir pagerintų oro kokybę, smarkiai sumenkintų Europos priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo, kas, savo ruožtu, prisidėtų prie Europos energetinio saugumo.
Klimato pokyčiai Lietuvoje – orų ekstremumai
Remiantis Lietuvos klimato specialistų surinktais duomenimis, 2018 m. vasara šalyje tęsėsi net 137 dienas, arba maždaug keturis su puse mėnesio. Tai – beveik dviem mėnesiais ilgiau negu lietuviui įprastos trukmės vasara. Tiesa, iš kelių pastarųjų metų negalima vienareikšmiškai teigti, kai tai – nenuginčijami klimato kaitos pokyčiai. Vis dėlto šiandien jau galima pastebėti, kad būtent orų ekstremumai – karščio bangos, besitęsiančios liūtys ir sausros – ištinka vis dažniau ir jų intensyvumas stiprėja, o tai – jau sietina su besikeičiančiu klimatu.
Konkrečiai Lietuvoje pokyčiai lemia daugiau kritulių, kurie netolygiai pasiskirsto įvairiais sezonais. Prisiminkime šių metų žiemą, kai pūgos paralyžiuodavo miestų gyvenimus. Šiandien tapo įprasta, kad daugiau kritulių iškrenta per trumpesnį laiką, o lietingus periodus keičia sausesni ir karštesni orai – klimatas tiesiog tampa ekstremalesnis. Jeigu žiemą kanda 30 laipsnių šaltis, vasarą svilina 35 laipsniai karščio, tai – daugiau nei 60 laipsnių amplitudė. Taip pat vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vos per vieną naktį galime stebėti keliolika laipsnių pakitusią temperatūrą. Visa tai – nėra įprastas reiškinys mūsų vidutinių platumų klimato juostai.
Praeitais metais pasaulyje fiksuota 0,83°C aukštesnė temperatūra nei įprastinė. NASA mokslininkų skaičiavimais, 2018-ieji buvo šilčiausi metai per visą tokių duomenų rinkimo istoriją. Nuo 1880 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo 1°C ir tokį pokytį nulėmė išaugęs į atmosferą patenkančio anglies dioksido (CO2) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šiltesnis oras sukelia stipresnes audras, tirpdo ledynus, kurių gėlas vanduo patenka į vandenynus ir mažina jų druskingumą. Būtent dėl šios priežasties vandenynai atspindi mažiau saulės radiacijos – tuomet šyla vanduo. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šiltą orą Žemės atmosferoje, o kylanti temperatūra pradeda uždarą ciklą, kuris ir yra vadinimas šiltnamio efektu.
Pokyčių ištakos – energetika ir transportas
Mokslininkai neabejoja, kad per pastaruosius 150 metų būtent žmonių veikla ir sugeneravo didžiąją dalį šių dujų. Įvairių aplinkosaugos organizacijų duomenimis, didžiausi CO2, kuris sudaro tris ketvirtadalius visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šaltiniai – iškastinio kuro deginimas elektros ir šilumos gamybai bei transporto sektorius. Būtent todėl pasaulio valstybėms laikas sutelkti visą savo dėmesį į ekonomikos dekarbonizaciją – kaip įmanoma labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius visuose ekonomikos sektoriuose: energetikos, žemės ūkio, transporto taip pat ir namų ūkių.
Prisitaikymas prie klimato kaitos ir to padarinių mažinimas turi tapti prioritetiniu politinės darbotvarkės klausimu, tokiu pat svarbiu kaip socialinė apsauga, švietimas, nacionalinis saugumas ar užimtumas. Siekiant sumažinti neigiamus padarinius, visų pirma reikia pašalinti juos keliančias priežastis – šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Vienas iš būdų – energija iš atsinaujinančių šaltinių. Žalioji energetika padėtų net tik sumažinti elektros gamybos procese išsiskiriančių dujų kiekį, bet ir prisidėtų prie transporto, pramonės ir namų ūkių elektrifikacijos.
Šiai dienai 91 pasaulio šalyje yra instaliuota daugiau nei 519 GW galios vėjo jėgainių ir, kadangi vėjo energetika tampa pigiausiu energijos šaltiniu, prognozuojama, kad šis skaičius toliau augs. Skaičiuojama, kad 2011-2016 metais vėjas Europos Sąjungoje padėjo sutaupyti daugiau nei 819 mln. tonų CO2, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pagerinti oro kokybę.
Kodėl vėjo energetika sutaupo anglies dvideginio kiekius? Nes priešingai, nei deginant anglį ir dujas, gaminant elektros energiją vėjo jėgainės CO2 tiesiog neišskiria. Žinoma, CO2 išsiskiria jėgainės gamybos procese, transportavimo ir įrengimo metu, tačiau yra paskaičiuota, kad tipinis vėjo jėgainės projektas jau po pusmečio ar kiek mažiau „atidirba“ savo gamybai panaudotą anglies dioksido kiekį, o vėliau visą elektrinės gyvavimo laikotarpį (20-25 metus) daugiau anglies dioksido nebeišskiria.
Vienas iš kaitos sprendimų – vėjo energetika
Nepaisant vis dar juntamo didžiųjų pasaulio valstybių ir tam tikrų sektorių pasyvumo, Europa gali pasigirti ryškų pokytį kuriančiomis iniciatyvomis ir praktiškai veikiančiais bendrais šalių susitarimais, kurių tikslas – elektros rinką grįsti atsinaujinančiais šaltiniais. Iš kitos pusės – kontinentui daug prasčiau sekasi mažinti taršą transporto srityje. Norint pasiekti iš tiesų apčiuopiamų rezultatų, energija iš atsinaujinančių šaltinių turi tapti neatsiejama nuo šių daugiausiai taršos generuojančių pramonės šakų.
Vėjo energetikos organizacijas vienijanti „WindEurope“ asociacija yra paskaičiavusi, kad iki 2050 metų elektros dalis bendrame suvartojamos energijos kiekyje gali nuo 24 proc. išaugti iki 62 proc. Atitinkamai, jeigu ši elektros dalis bus iš atsinaujinančių šaltinių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europos energetikoje galėtume sumažinti 90 proc. Toks kardinalus pokytis ne tik leistų žymiai sumažinti klimato taršą, bet ir pagerintų oro kokybę, smarkiai sumenkintų Europos priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo, kas, savo ruožtu, prisidėtų prie Europos energetinio saugumo.
Komentaras
2025-07-16 10:06
Liūtys ir audros, vasaros sausros ir neprognozuojamos šilumos bangos, vis kylantis jūros lygis – klimato pokyčiai vis dažniau parodo savo nagus ir Baltijos regione. Tai, kas kažkada atrodė kaip tolima pasaulio problema ar Holivudo katastrofų filmo scenarijus, šiandien – jau mūsų kasdienybės dalis. ...
2025-07-16 09:41
Šią savaitę startavo didžiausias Lietuvoje miesto festivalis „Midsummer Vilnius". Pagrindinio renginio mecenato „EIKA Group" vadovas Domas Dargis teigia, kad kultūra yra klestinčio miesto pamatas, todėl džiaugiasi galimybe jau devintus metus iš eilės prisidėti prie sostinės meno, muzikos ir kultūros...
2025-07-10 09:39
Lietuvos būsto rinka demonstruoja aiškius atsigavimo signalus po 2022–2024 metų sąstingio. Naujausi duomenys atskleidžia ne tik kainų augimą, bet ir realų sandorių aktyvumo padvigubėjimą, o tai leidžia optimistiškai žvelgti į tolesnę rinkos raidą.
2025-07-10 08:08
Lietuva pasiekė istorines aukštumas atsinaujinančios energetikos srityje – šių metų birželį net 80 proc. visos šalyje suvartotos elektros buvo pagaminta iš saulės, vėjo ir vandens. Spartus atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) augimas mažina priklausomybę nuo importo, stiprina šalies prekybos bal...
2025-07-09 10:23
Kraustantis iš tėvų namų ir ieškant naujos gyvenamosios vietos, daugumai akys pirmiausia krypsta į interjerą, būsto lokaciją, dydį. Deja, tačiau graži būsto išvaizda dar negarantuoja sklandaus gyvenimo jame, o pirmoji nuomos patirtis neretai tampa ir pirmąja rimta pamoka. Ką reikėtų žinoti, kad pirm...
2025-07-09 10:09
Namų statyba prasideda ne nuo plytų, o nuo tinkamo žemės sklypo. Tačiau, nors Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ne kiekviena jų tinkama gyvenamajai statybai. Apie tai, kokius aspektus svarbu įvertinti, kad iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nevirstų galvos sk...
2025-07-08 09:08
Kompetentinga institucija pataria, perkančioji organizacija pasinaudoja rekomendacija ir vėliau pripažįstama pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ) bei patiria finansinių nuostolių. Advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė ieško atsakymo, kas tokiu atv...
2025-07-07 13:57
Pasibaigusi Seimo pavasario sesija buvo kupina kontrastų, o Parlamento priimti įstatymai palieka dvejopą įspūdį. Viena vertus, buvo daromi pažangūs sprendimai, modernizuojantys ir stiprinantys mūsų ekonomiką. Bet kartu netrūko pokyčių, kurie visas geras pastangas vienu ypu gali nubraukti.
2025-07-07 07:39
Vasara jau čia, o kartu su ja ir atostogų sezonas. Tačiau nors daug kas tikisi per atostogas atsikvėpti nuo darbų, vis daugiau žmonių grįžta iš poilsio dar labiau pavargę nei prieš tai. Kodėl? Todėl, kad atostogos dar nereiškia tikro poilsio.
2025-07-04 14:48
VILNIUS TECH mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip įvairias atliekas pritaikyti garsą slopinančioms konstrukcijoms kurti. Pavyzdžiui, tam galima naudoti perforuotas plastiko plokštes, gumos granules iš naudotų padangų, oro tarpą, neretai papildomai slopinantį garsą. Šių komponentų derinys leidžia su...
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...